Simona Staputienė. Kauno IX forto monumento autorius švenčia aštuoniasdešimtmetį

Šį mėnesį aštuoniasdešimtąjį jubiliejų paminėjęs skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas teigia, jog ilgalaikis darbas monumentaliosios skulptūros srityje keičia požiūrį į gyvenimą. Didžiuosius savo kūrinius skulptorius vadina filosofija plastinėje formoje.

„>

Skulptorius Alfonsas Vincentas Ambraziūnas

Autorius dirba monumentaliosios, dekoratyvinės, memorialinės bei mažosios skulptūrinės plastikos srityse, taip pat kuria portretines kompozicijas, moliotipijas. Nuo 1959 metų A. V. Ambraziūno darbai buvo eksponuoti daugelyje Lietuvoje rengiamų parodų, o taip pat Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje.

Svarbiausi autoriaus kūriniai

Reikšmingiausias skulptoriaus A.V.Ambraziūno kūrinys yra Kauno IX forto skulptūrinis monumentas, jį kūrėjas vadina epochos paminklu. „Ten visais laikais buvo „juoda vieta “, tad paminklas atspindi kovą, žūtį ir kėlimąsi“, – sako autorius.

„>

Alfonsas Vincentas Ambraziūnas  „Monumentas Kauno IX-ame forte“ (1985 m.). A. L. Veiverio nuotrauka

Skulptorius dalyvavo keturiuose ketverius metus trukusiuose konkurso monumentui kurti skelbtuose etapuose, jiems parengė nesuskaičiuojamą kiekį eskizų. Dirbo kartu su architektais G. Baravyku ir V. Vieliumi. Laimėjus konkursą monumento statyba truko trylika metų ir buvo baigta 1983 metais. A.V. Ambraziūnas pasakoja, jog „prie IX forto dirbo daugybė žmonių. Jie vieni iš kitų mokėsi, tobulėjo. Čia vyko visa Lietuvos skulptūros mokykla. Šiuo metu rašau memuarus apie IX forto statybą, kuriuose pasakoju, kaip viskas vyko, prisimenu sunkius ir juokingus darbo, ir laikmečio momentus“.

Į baigtą statyti Kauno IX forto memorialą atvyko pažiūrėti tuometinė aukščiausia Rusijos meno taryba. Ekspertai paminklo autoriui paskyrė aukščiausią premiją. Pietų Floridos universitetas pristato IX Forto memorialą kaip antrą iš trisdešimties geriausių Europos paminklų.

Kaip ilgametis darbas monumentaliosios skulptūros srityje keičia požiūrį į pasaulį?

Viskas suvokiama daug plačiau. Keičiasi požiūris į žmogaus laikinumą šiame pasaulyje, tai verčia nuolat peržiūrėti savo gyvenimo tikslus ir perkainoti vertybes.

„>

Alfonsas Vincentas Ambraziūnas. Paminklas Tauro apygardos partizanams Marijampolėje (2003 m.)  A. L. Veiverio nuotrauka

Kaip Jūs manote, kuris iš septynių, Lietuvoje pastatytų Jūsų paminklų, yra antras pagal reikšmingumą po Kauno IX forto?

Antras reikšmingiausias paminklas yra pastatytas Tauro apygardos partizanams Marijampolėje. Jis reikšmingas Lietuvių tautai savo paskirtimi. Partizanų dėka Lietuva atgavo nepriklausomybę. Partizaninis judėjimas įrodė, kad lietuviai ne savo noru įstojo į Sovietų Sąjungą.

Paminklas svarbus ir savo forma – Vyčio kryžius, kuris  kyla  nuo žemės, kaip prisikėlimas. Partizanai tarsi nukryžiuotieji savo gyvybės dėka kelia, grąžina Lietuvos nepriklausomybę.

Kaip visuomenė priima Jūsų paminklus?

Prisimenu labai nuoširdų paminklo tremtiniams Varėnoje atidarymą. Visi žmonės pradžioje suėjo į bažnyčią. Paskui lietui lyjant  visa masė sušlapusių žmonių, neišsigandę blogo oro, ėjo iki paminklo ir dalyvavo atidarymo ceremonijoje, visa minia dainavo kartu.

Ką Jūs galvojate apie menininko minčių ir kūrybos laisvę?

Reikia būti laisvam mąstyme, darbe, strategijoje, požiūryje į pasaulį. Jei man nepatinka idėja pastatyti Gugenhaimo muziejų Vilniuje, aš taip ir sakau.

—

Garbaus jubiliejaus proga sukurtas tinklalapis, kuriame galima rasti darbų nuotraukas, biografinę, bibliografinę ir kitą svarbią, su autoriaus kūryba susijusią, informaciją adresu:www.alfonsasambraziunas.lt.

—

Svarbiausi paminklai

„>

Alfonsas Vincentas Ambraziūnas. Paminklas filosofui A. Maceinai. Prienai. (1997 m.) A. L. Veiverio nuotrauka

Reikšmingiausias kūrinys: Monumentas Kauno IX-ame forte. 1985 m. (Valstybinė premija. Maskva.) Architektai: G. Baravykas, V. Vielius.

Paminklas Tauro apygardos partizanams. Marijampolė. 2003 m. Architektas A. Lukoševičius.

Paminklas filosofui A. Maceinai. Prienai. 1997 m.

Paminklas V. Mykolaičiui – Putinui. Marijampolė. 1993 m. Architektas V. Medelis.

Paminklas tremtiniams. Varėna. 1991 m. Architektas A. Klyza.

Paminklinė – portretinė kompozicija J. Basanavičiui. Mažeikiai. 1990 m.

Paminklinė – portretinė kompozicija V. Krėvei. Druskininkai. 1988 m.

Simbolinė kompozicija „Laimės žiburys“. Anykščiai. 1987 m.

Visuomeninė veikla

A. V. Ambraziūnas ilgą laiką dirbo skulptūros sekcijoje bei dailininkų sąjungos valdyboje. Monumentaliosios dailės taryboje (prie Lietuvos Kultūros Ministerijos, pirmininko pavaduotoju).

Dalyvavo eilėje konkursų: Gedimino paminklui Vilniuje, Lietuvos tremtiniams Naujojoje Vilnioje, J. Miltiniui Panevėžyje, L. Stuokai – Gucevičiui Vilniuje, IX forto memorialui Kaune (I  premija), Tauro apygardos partizanams Marijampolėje (I premija), Laisvės paminklui Kelmėje (III premija), Kęstučio apygardos partizanams Tauragėje (II premija), Vytauto apygardos partizanams Utenoje (III premija).

Buvo rengiamų konkursų žiuri narys.

„>

Alfonsas Vincentas Ambraziūnas „Mergaitė“ (raudonmedis). Tautvydo Strazdo nuotrauka

Surengė personalines parodas Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Vilkijoje.

2006–2007 m. Lietuvos kultūros ministerijos meno ekspertų tarybos narys.

1997–2002 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Laisvės kovų įamžinimo meno tarybos narys.

1997–1998 m. Valstybinė stipendija.

1962–1997 m. Pedagogas ekspertas (1995 m.), M. K. Čiurliono menų gimnazija.

1990–1995 m. Respublikinės paminklų ekspertų prie Lietuvos Kultūros Ministerijos narys.

1985 m. Valstybinės premijos laureatas.

1983 m. Nusipelnęs meno veikėjas.

Dalyvavo kūrybinėse išvykose: Meksikoje, Alžyre, Egipte, Indijoje, Nepale ir daugelyje kitų Europos šalių.