Šilutiškių plytos grindžia vienybės ir laisvės kelią

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Plyta žodyne apibrėžiama kaip keturkampis degtas molio blokelis statybai. Ar iš tiesų, vien tik tai? Daugiau nei 12 tūkstančių žmonių šiuo metu plyta reiškia šį tą daugiau. Tarp jų – būrys šilutiškių, jau nusipirkusių apie 50 plytų, kad įsiamžintų monumente „Laisvės kelias“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečiui ir Baltijos keliui paminėti.
 
Plyta su vardu ir pavarde arba šeimos vardu bus atsitiktine tvarka įmūryta į sieną ir taps neatsiejama skulptūros dalimi.
 
„Niekad nebūna iniciatyvos iš viršaus, tik apačios gali ką nors padaryti“, – sako Sąjūdžio vėliavnešys, pirmasis Šilutės meras Antanas Krušnauskas, su žmona Genute vienas iš pirmųjų nusipirkęs vardinę plytą. Kartu su molio blokeliu jie įmūrys mažą gabalėlį savęs į laisvės, meilės ir vienybės simbolį.
 
Svarbu pastebėti gėrį
 
Idėja apie šį projektą skulptoriui Tadui Gutauskui gimė matant žmonių nusivylimą šiandiena, apatiją, pesimizmą ir susipriešinimą. Anot menininko, žmonės skaudžiai klysta manydami, kad dėl visko kalti tik politikai. Sostinės skulptoriui antrina ir šilutiškis A. Krušnauskas, pastebėdamas, jog žmonės iš tiesų per daug nusivylę ekonominiais dalykais, kurie cikliškai kartojasi – krizių buvo ir bus, nes ekonomikoje visada yra pakilimai ir nuosmukiai.
 
„Nėra taip blogai, kaip kartais bando įteigti kai kurie politikai ar žiniasklaida. Štai vakar per žinias girdėjau, jog 60 proc. pensininkų badauja. Absurdas!“ – kalba A. Krušauskas. Jo manymu, reikia kelti žmogaus dvasią, nes gyvenimas panašus į Jono Biliūno „Laimės žiburį” – lipant į kalną sunku, bet reikia palaikyti vieniems kitus, pastebėti ne tik tai, kas bloga, bet ir gera.
 
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys A. Krušnauskas prisimena ir tą nepaprastą, žodžiais sunkiai apibūdinamą jausmą, kai su daugybe žmonių pakiliai važiavo į Baltijos kelią. Antaną tuomet sužavėjo ore tvyrantis geranoriškumas, kai net susidarius automobilių kamščiams ir kuriam nors jų netyčia barkštelėjus kitam į galą, žmonės tiesiog numodavo ranka, nes degančiomis širdimis visi troško laisvės… Dabar svarbu išlaikyti tą prisiminimą, perduoti jį dabartinei jaunajai kartai ir po jos ateinančiai.
 
Reikia prisidėti pačiam
 
Į skulptūrą – sieną bus įmūryta ir šilutiškės, bendrosios praktikos slaugytojos Sigitos Chockevičienės šeimos 3 plytos. Prieš 21 metus, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susijungė į Baltijos kelią, ji laukėsi vaikelio, todėl atostogavo Pervalkoje. Ten ir dalyvavo simboliškame mažajame Baltijos kelyje. Sigitai plyta tarsi visų artimųjų vargų dėl tėvynės įamžinimas. S. Chockevičienė – iš tremtinių šeimos. Mama ir močiutė buvo ištremtos į Sibirą, tėtis – Laisvės kovų dalyvis, broliai – partizanai, žuvę už Lietuvos laisvę. Jų laidojimo vieta iki šiol nežinoma.
 
S. Chockevičienei labiausiai skaudu, jog vienybę skaldo didelis atotrūkis tarp valdžios ir eilinio žmogaus, atsainus požiūris į jų problemas. Numojama ranka, kad jauni žmonės, baigę aukštąsias mokyklas, neranda darbo, išvyksta iš šalies. Nepaisant liūdinančių dalykų, medikė ateitį mato optimistiškai – viskas pasikeis, tik kiekvienam iš mūsų reikia prie to prisidėti.
 
Panašiai mąsto Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė Daiva Žilionienė, prie akcijos prisijungusi, nes pajuto patriotiškumo jausmą, kuris įamžinamas ateinančioms kartoms. „Vienybė – žmogaus vidinė samprata, kuri ateina iš šeimos, auklėjimo, šaknų, ir jokia valdžia – gera ar bloga, jos nepadarys“, – paklausta, kas galėtų suteikti daugiau vienybės lietuviams, kalbėjo D. Žilionienė. Pasak jos, net kai prieš keletą metų intensyviai kilo žmonių gerovė, vienybės nepadaugėjo, vadinasi, žmonėms poreikio nebuvo.
 
Daiva tikina, jog niekada nenorėjo išvažiuoti iš Lietuvos, ir jai gaila, kai išgirsta kalbas, jog Lietuva išnyks kaip tauta. „Ką tu padarei dėl savo šalies?“, – klausimas, kurio savęs turėtų paklausti kiekvienas, besišvaistantis tokiais žodžiais. Tik tuomet, anot D. Žilionienės, atsiranda meilė savo kraštui, kur gimei, augai ir kur gali jaustis žmogumi iš didžiosios raidės.
 
Vienyti dirbtinai nereikia
 
„Ši pilietinė akcija turėtų būti svarbi visiems lietuviams. Mūsų šeima palaikė idėją, nes būtent tokių iniciatyvų trūksta, o čia paprastas ir priimtinas būdas išreikšti savo patriotiškumą“, – sako šilutiškis, „Rotary“ klubo narys, ekonomistas Antanas Čepys, nusipirkęs šeimos plytą.
 
Pasak jau antrą akcijos dieną prie gražios iniciatyvos prisidėjusio fotografo Lino Bučinsko, lietuvių vienyti specialiai nereikia, nes viskas turi nutikti spontaniškai, kaip ir po krepšinio pergalių.
 
„Mes nesame vieninga tauta. Kelių policininkai kasdienybėje negali būti išvien su vairuotojais, o bilietų kontrolieriai – su „zuikiais“. Mano kaimynai negali būti vieningi, kadangi vieni nori naikinti balandžius, nes šie trukdo miegoti, o kitiems balandžių gaila, nes jie gražūs. Negali būti vieningos partijos ir negali būti išvien Petras Gražulis su gėjais.
 
Aš negyvenau niekur kitur ir nebuvau jokios kitos tautos dalis, tad man sunku spręsti, kiek tos vienybės turi būti. Bet viena aišku tikrai – mes turime daugybę skirtingų vizijų, kokia yra mūsų tauta ir kokia turi būti mūsų valstybė. Tas neaiškumas, kuo mes norime būti, ir skaldo bendrumą.
 
Nežinau, ar „Laisvės kelias“ gali sužadinti Lietuvos žmonių pilietiškumą, vienybę. Bet kuriuo atveju kur kas geriau, kai patriotizmas išplaukia iš pačių piliečių, o ne privaloma tvarka per valstybines šventes ant pastatų iškeliamos trispalvės“, – kalbėjo vienas iš „Laisvės kelio” iniciatyvinės grupės narių, dainininkas, žurnalistas Marijonas Mikutavičius.
 
Savo plytą palikti skulptūroje, simbolizuojančioje gyvą žmonių grandinę, daugiau kaip prieš 20 metų sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes, nusidriekusią 600 kilometrų ir tapusią analogų pasaulyje neturinčia vienybės išraiška, galima iki liepos 28 dienos.
 
Interneto svetainėje www.laisveskelias.lt kasdien matoma, kaip daugėja žmonių, nupirkusių Laisvės kelio skulptūros plytų. Idėją parėmė lietuviai ir kitų tautų atstovai iš daugiau kaip 30 šalių visuose penkiuose pasaulio žemynuose.
 
Kiekvienas rėmėjas – asmuo, šeima ar kolektyvas – užfiksuotas ilguose būsimo paminklo atskirų sekcijų sąrašuose. Vardinės asmeninės ir šeimų plytos (kainuoja atitinkamai 25 Lt ir 50 Lt) parduodamos projekto tinklalapyje (www.laisveskelias.lt)ir Lietuvos paštuose. „Laisvės kelią“ planuojama atidengti šių metų rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio metines.
 
www.silutesnaujienos.lt
 
Nuotraukoje: Planuojama, jog 60 metrų ilgio, 3,3 metrų aukščio, 0,5 metro storio abipusis trispalvis Laisvės kelio monumentas, kurį sudarys iki 20 000 plytų, turėtų iškilti sostinės Konstitucijos prospekto pabaigoje, priešais Moksleivių rūmus

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra