Šiltos spalvos tarp kreivų gatvelių

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Užupio menų inkubatoriaus (UMI) galerijoje „Galera“ veikia Užupio tapybos plenero paroda. Kai dairaisi po ekspoziciją, suvoki, kaip per keletą savaičių pasikeitė Lietuvos orai.
 
Plenero sumanytojas ir rengėjas Giedrius Bagdonas LŽ pasakojo, kad Užupis nuo seno traukė dailininkų akį. Tokio dėmesio prašėsi tapybiškas rajono veidas, charizmatiškas charakteris. Prieš septynerius metus susiprasta individualias, atsitiktines tapytojų pastangas sutelkti į vieną renginį-reginį. Taip atsirado „Užupio tapybos pleneras“. Šiemet jis vyko jau septintą kartą. Dalyvavo apie trisdešimt menininkų. Kaip ir kiekvieną vasarą, jų gretas papildė užsieniečiai net iš septynių valstybių: Latvijos, Rusijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Makedonijos ir Azerbaidžano. Atvykti į plenerą juos pakvietė fotografas, dailininkas ir UMI užsienio projektų koordinatorius Marius Abramavičius. Su kviestiniais svečiais jis susipažino gegužę vykusiame tarptautiniame „Mergelės bokšto“ festivalyje Baku (Azerbaidžanas).
 
Kreivokos gatvelės, ponai
 
Šiemet pagrindine plenero tema tapo skverai ir aikštės. Galbūt neatsitiktinai, mat rajono (ką ten – respublikos!) žemėlapyje neseniai atsirado Tibeto skveras, „Jono Meko skersvėjis“ – laiptuotas takas, vedantis prie Vilnelės ir akademijos. Dvi savaites gatvelėse dailininkai išsijuosę ant drobės tepė Užupio motyvus. Vieni skrupulingai stengėsi pataikyti į temą, kiti šiaip sau improvizavo, o treti net perbrido upelį ir atsidūrė laisvojoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, latvį Andrį Vitolinį paviliojo Energetikos muziejaus „vamzdžiai“, todėl savo drobėje jis ir pavaizdavo juos. Pokštų „plenerikams“ prikrėtė orų permainos. Kurį laiką dailininkai kentė kaitrą, nuo džiūvimo saugojo dažus ir teptukus. O jau kitą savaitę turėjo slėptis nuo liūčių ir šaltų skersvėjų. Skersų autorių parodoje, žvelgiant LŽ žurnalisto akimi, regis, nebuvo. Gal tik Užupio gatvelės kai kurių darbuose išėjo kreivokos. Bet toks jau to rajono būdas. Visi darbai spinduliavo praėjusios vasaros ir menininkų rankos šiluma.
 
Užupis ir Čiurlionis
 
Apdovanoti parodos dalyvių atėjęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų direktorius Stanislovas Urbonas pateikė neginčijamų Užupio ir M. K. Čiurlionio asmenybės sąsajų. „Pirmoji vieta, kurioje atvykęs į Vilnių norėjo apsigyventi M. K. Čiurlionis, buvo Užupis. Matome jį turėjus didžiulę intuiciją“, – išskleidęs delnus, darė išvadą S. Urbonas. Vis dėlto dailininkas ir kompozitorius pasirinko Savičiaus gatvę. Plenero rengėjams ir dviem jo autoriams – Saulei Urbonavičiūtei bei Danieliui Rusiui – čiurlionininkas įteikė savo knygą „Čiurlionis Vilniuje“. D. Rusiui atiteko ir dar viena malonė – jis pakviestas dalyvauti tarptautiniame plenere „Nidos ekspresija“. Žodį tarė ir Užupio respublikos prezidentas Romas Lileikis: „Pleneras – tai ne tik paveikslai ar nuotraukos. Tai atvira erdvė. Viliuosi, kad toje erdvėje bus vietos visiems žmonėms – su savo viltimis, džiaugsmais ir ašaromis.“ S. Urbonas paklausė R. Lileikio-kino režisieriaus, ar šis kada nors ryšis sukurti filmą apie Užupį. Į tai prezidentas pamąstęs atsakė: „Gal vieną kartą ryšiuosi sukurti filmą ne apie Užupį.“
 
Vilniaus miesto savivaldybė plenerui skyrė per 3 tūkst. litų. Už šiuos pinigus svečiai apgyvendinti Vilniaus dailės akademijos viešbutyje. Akademija maloniai sutiko perpus sumažinti nakvynės kainą. Visiems dalyviams buvo įteiktos drobes, ant kurių ir tapytas Užupis. Atsidėkodami menininkai įsipareigojo vieną savo darbą palikti Vilniui. Iš šių kūrinių sudaryta paroda vėliau keliauja po Lietuvą, apsilanko ir kituose kraštuose.
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: Valentinas Ajauskas. „Noriu laisvo Tibeto“

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra