Signatarų namuose – sutiktuvės

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2007 m. rugpjūčio 22 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose, Pilies g. 26 atidaromas Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto signataro Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys 125 metų gimimo sukakties proga. Vasario 16-sios Nepriklausomybės akto signataras prof. Mykolas Biržiška –  politikos ir visuomenės veikėjas,  kultūros istorikas, pedagogas, publicistas. Gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Mažeikių aps. Viekšniuose, mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele.
Tragiškai žuvus dukrai, M.Biržiška ilgą laiką rūpinosi ir užaugino savo vaikaičius. Signataro  Mykolo Biržiškos asmeninius daiktus Lietuvos nacionaliniam muziejui perdavė profesoriaus vaikaičiai Venta Barauskaitė Leon, Danutė Barauskaitė Mažeikienė ir Vytautas Barauskas, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į Signatarų namus iš JAV atkeliavo prof.M.Biržiškos baldai, knygos , asmeniniai rankraščiai, brolio Vaclovo Biržiškos, žymaus teisininko ir kultūros veikėjo, rankraščiai. Numatoma eksponuoti M.Biržiškos pomirtinę rankos ir veido kaukę iš bronzos, kuri buvo išlieta vaikaičių užsakymu.
Spaudos konferencija Signatarų namuose, rugpjūčio 22 d. 15 val. , dalyvauja Signatarų namų vedėja Meilė Peikštenienė , prisiminimais dalinsis M.Biržiškos vaikaičiai Venta Barauskaitė Leon ir Vytautas Barauskas .
Prof. Mykolas Biržiška – išskirtinė lietuvių mokslo, kultūros ir politikos asmenybė – Vasario 16-osios Akto signataras ir Lietuvos Tarybos narys (1917–1920), Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius (1915–1922), profesorius, Kauno (1926–1927) ir Vilniaus (1940–1944) universitetų rektorius.
 Į modernią Vilniaus lietuvių ir lenkų spaudą bei publicistiką M. Biržiška diegė ypač senas LDK kultūrinės tolerancijos tradicijas. Nuo 1905-ųjų, kai atvyko į šį miestą kaip socialdemokratų aktyvistas, iki 1922 m., kai Lenkijos vyriausybės buvo iš jo ištremtas kaip nepageidaujamas lietuvių veikėjas, M. Biržiška periodikoje paskelbė apie du tūkstančius publikacijų trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų.
Būdamas nepaprastai darbštus, atsidavęs mokslui, Kaune pasinėręs į pedagoginę administracinę veiklą, nepamiršo mokslinio darbo. Nuo 1903 iki 1938 m. Mykolas Biržiška paskelbė 8236 mokslo straipsnius. Greta literatūros ir kultūros istorijos, M.Biržiška paskelbė nemaža folkloristikos darbų.
Vykdant žemės reformą 1920 m., žemės sklypai buvo skiriami savanoriams kūrėjams ir Vasario 16-sios akto signatarams. Skirtąjį žemės sklypą M.Biržiška pardavė ir, pridėjęs savo lėšų, 1938 m. gimtuosiuose Viekšniuose pastatė ambulatoriją, tėvo garbei pavadinęs “Daktaro Antano Biržiškos sveikatos namais”.
Gyvendamas Kaune, prof. M.Biržiška nuolat rūpinosi Vilniaus reikalais, buvo išrinktas Vilniui vaduoti sąjungos Centro komiteto pirmininku, jo butas tapo Centro komiteto būstine. Perėmus iš sovietų Vilnių, 1940 m. sausio mėn. Vilniaus universiteto taryba prof. M.Biržišką išrinko rektoriumi. 1944 m. liepos 13 d. prof. Mykolas Biržiška pasitraukė iš Lietuvos, 1949 m. – į JAV. Nei amžius, nei sudėtingos gyvenimo sąlygos neužgožė profesoriaus visuomeniškumo: įsitraukė į Los Andželo lietuvių visuomeninį gyvenimą, buvo Lituanistikos instituto Čikagoje narys, brolio Vaclovo redaguojamos „Lietuvių enciklopedijos” redkolegijos narys.
Lietuvos nacionalinio muziejaus, Ryšių su visuomene skyrius tel. 212 02 73 arba Signatarų namai tel. 231 44 37.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra