Pagrindinis puslapis Istorija Signatarų ąžuolų alėja Žalgirio pergalės parke – 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų garbei

Signatarų ąžuolų alėja Žalgirio pergalės parke – 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų garbei

Signatarų ąžuolų alėja Žalgirio pergalės parke – 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų garbei

Gintautas TAMULAITIS, www.voruta.lt

Šiemet suėjo 100 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas istorinis dokumentas, kuris padėjo pamatus tokiai Lietuvai, kokią pažįstame šiandien: demokratiškai valdomai, įtvirtinančiai visų piliečių lygybę bei glaudžiai bendradarbiaujančiai su likusiu pasauliu.

Prie Lietuvos valstybingumo šimtmečio programos prisideda ir klubas Žalgirio pergalės parkas. Klubo valdyba nutarė pagerbti ir įamžinti 1918 m. Vasario 16 – osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus parke pateikdama Lietuvos kultūros tarybai projektą. Lietuvos kultūros taryba patvirtino Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą „1918 metų Vasario 16-osios Akto Signatarų įamžinimas Žalgirio pergalės parke“.

 

Tarp 49 Kultūros tarybos patvirtintų projektų, kurie įamžintų Lietuvos 100-čio programą, klubas „Žalgirio pergalės parkas“ buvo atrinktas kaip originalus, tinkamas su išliekamąja Lietuvos istorine ir kultūrine verte projektas. Tai pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą Žalgirio pergalės parko vizijos dalį, t.y. įrengti 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarams alėją. Kiekviena vietovė ten kur gyveno signatarai, įsiamžina savo krašte signatarus, kaip pavyzdžiui Šiaulių miestas – įamžino keturis signatarus, prie Šakių savivaldybės stovi paminklas trims signatarams kartu ir t. t. Bet visų signatarų pagerbimo vienoje vietoje dar tokio neturime. Todėl jau dabar galės Žalgirio pergalės parke švenčių metu susirinkti visų dvidešimties signatarų giminės pagerbti jų atminimą: Jono Basanavičiaus, Saliamono Banaičio, Mykolo Biržiškos, Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Stepono Kairio, Petro Klimo, Donato Malinausko, Vlado Mirono, Stanislovo Narutavičiaus, Alfonso Petrulio, Jono Smilgevičiaus, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Aleksandro Stulginskio, Jurgio Šaulio, Kazimiero Stepono Šaulio, Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio.

 

Renginį moderuoja LK kūrėjas, savanoris, ats. mjr. Gediminas Reutas

Jei klubo valdybai Signatarams alėjos įrengimas buvo daugiau techninis ir finansinis dalykas, nes laimėtas projektas gavo tik dalį numatytų lėšų, tai surasti visų signatarų jau 3-ios kartos gimines buvo nelengvas uždavinys. Kadangi Signatarų alėjoje buvo numatyta kiekvienam signataro giminės atstovui pasodinti savo giminės Signatarui skirtą ąžuoliuką, tai reikėjo nustatyti ir jo giminystės ryšį su signataru. Tai irgi nebuvo paprastas dalykas. Signatarų – Stanislovo Narutavičiaus ir Jono Smilgevičiaus giminių nepasisekė surasti. Signataro Stanislovo Narutavičiaus įamžinimui ąžuoliuką teko sodinti Kauno rajono mero Valerijaus Makūno įgaliotam administracijos direktoriui Antanui Nesteckiui, o signatarui Jonui Smilgevičiui ąžuoliuką sodino Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius.

2018 metų rugsėjo 8 d. į Žalgirio pergalės parką rinkosi visų signatarų giminių atstovai. Visus vienoje vietoje neteko matyti jau nuo 1918 metų. Į tai atkreipė dėmesį ir atvykęs dalyvauti šventėje Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio deleguotas Seimo narys Kęstutis Bacvinka, kuris perdavė sveikinimus nuo Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio. Sveikinimo žodžius tarė, Atkurtos Lietuvos 1990 m. Kovo 11 – osios Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius, 1918 m. vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas, dabartinis LR Seimo ir klubo valdybos narys Vytautas Kamblevičius, Kauno rajono administracijos direktorius Antanas Nesteckis, Kauno m. savivaldybės tarybos narys Gediminas Budnikas, Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė ir kiti.

                      Nors diena buvo ir nesaulėta, tačiau kai šventės moderatoriui Lietuvos kariuomenės ats. mjr. Gediminui Reutui pakvietus visus sodinti ąžuoliukus, parkas atgijo, prašviesėjo. Visi su puikiausia nuotaika, vieni kitiems padedant sodino signatarų garbei 20 ąžuoliukų. Sodinimo procese dalyvavo signatarų giminės, jau trečia karta atstovų anūkai, sodinti padėjo ir mokiniai iš Babtų gimnazijos, bei Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai iš Babtų vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Pasiligojus Teresei Basanavičiūtei, kuri negalėjo atvykti iš Vilkaviškio ir jos prašymu teko man klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkui G. Tamulaičiui kartu su 1990 m. Kovo 11-osios akto signataru dr. Leonu Milčiumi garbė pasodinti 1918 m. Vasario 16-osios akto signataro dr. Jono Basanavičiaus garbei ąžuoliuką.

Babtų folklorinis ansamblis

Prie kiekvieno medelio yra pastatyta informacinė lentelė su signataro fotonuotrauka, vardu ir pavarde, trumpa biografija, apie jo veiklą lietuvių/anglų kalbomis. Alėjos pradžioje pastatytas stendas, kuriame patalpintas 1918 m. Vasario 16-osios Akto originalo kopija gauta iš Lietuvos nacionalinio muziejaus kurią surado prof. L. Mažylis. Čia patalpinta ir visų 20 –ies signatarų bendra fotonuotrauka, taip pat įvardintos pavardės signatarų giminių, kurie buvo įgalioti pasodinti ąžuoliukus.

Po medelių pasodinimo parke buvo iššautos trys dedikacinės salvės: „Už 1918 m. Vasario 16-osios Akto Signatarus“, už „Lietuvos karius, partizanus, savanorius ir visus žuvusius už Lietuvos laisvę“, ir trečioji „Už Lietuvos 100-etį“.

Kiekvienam Signataro garbei pasodinusiam ąžuoliuką klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė dokumentą – pažymėjimą su sodintojo vardu ir pavarde nurodant giminystės ryšį su signataru ir informacija, t.y. kuriam signataro garbei pasodino ąžuoliuką. Kartu buvo įteiktos ir knygelės, kurias išleido klubas „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“.

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pirmininkas Gintautas Tamulaitis padėkojo visiems prisidėjusiems organizuojant šią garbingą, iškilią ir gražią šventę.

                      Visi šventės dalyviai įsiamžino fotografijose, pasiklausę Babtų folkliorinio ansamblio dainų ir paragavę kareiviškos sriubos pamažu išsiskirstę palikę Žalgirio signatarų ąžuolų alėjoje visus dvidešimt išsirikiavusių didžiavyrių vėl šalia vienas kito, kaip ir pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės aktą.

Naujienos iš interneto