Pagrindinis puslapis Istorija Signatarai Signatarų alėja „Žalgirio pergalės parke“

Signatarų alėja „Žalgirio pergalės parke“

Signatarų alėja „Žalgirio pergalės parke“

Pirmas iš kairės Simonas Penkinas, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 2 rinktinės 9 kuopos Babtų būrio šaulys, Regina Smetonaitė, Dalė Antanina Strielčiūnienė, Ričardas Rimgaudas Strielčiūnas, Viktoras Jencius-Butautas, Sigutė Smetonaitė Petrauskienė, Gediminas Budnikas, Milda Mironaitė

Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, www.voruta.lt

2018 metų rugsėjo 8 dieną, Lietuvai švenčiant valstybės atkūrimo 100-metį, „Žalgirio pergalės parke“ buvo įamžintas 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimas, pasodinant ąžuolų alėją pagal architekto Stanislovo Kalinkos suprojektuotą viziją. „Žalgirio pergalės parkas“  yra kairėje autostrados Kaunas – Klaipėda pusėje, 127-ajame kilometre, įsukant Kėdainių kryptimi, Kauno rajone (Babtų seniūnijoje, ties Cinkiškių sankryža). Parkas pradėtas kurti prieš beveik 30 metų, vienas iš jo sumanytojų – Raudondvario gyventojas Alfonsas Bajarskas.  Parko teritorija užima 14 ha, ten pasodinta apie 1 tūkstantis medelių: raudonlapių ąžuolų, maumedžių, eglaičių. Lietuvos nepriklausomybės alėjoje žaliuoja lietuviški ąžuolai ir pušys, iš kalninių pušaičių suformuotas 0,5 km ilgio žodis „Žalgiris“, matomas iš paukščio skrydžio. Kiekvienas pasodintas medis turi savo globėją ir metriką.

Šventės moderatorius Lietuvos kariuomenes atsargos majoras Gediminas Reutas

Rugsėjo 8 dieną švenčiamos Šilinės – Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo diena, tai ir Vytauto Didžiojo karūnavimo diena,- teigė susirinkusiems šventės moderatorius, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Gediminas Reutas. Jis pristatė visus garbius renginio dalyvius: Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio deleguotą Seimo narį Kęstutį Bacvinką, sveikinimo žodžius tarusį 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarą Leoną Milčių, 1918 m. vasario 16-osios klubo pirmininką Remigijų Gulbiną, Lietuvos respublikos Seimo  narį, klubo valdybos narį Vytautą Kamblevičių, Kauno rajono administracijos direktorių Antaną Nesteckį, Kauno miesto  savivaldybės tarybos narį Gediminą Budniką, Pasaulio lietuvių centro direktorių Valdą Kubilių, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkę Dalią Poškienę, profesorių Arimantą Dumčių, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkę Jūratę Kaspersen ir kitus. Lietuvos Šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa atliko dedikacines salves už Lietuvos valstybės šimtmetį ir žuvusius  už Lietuvos laisvę.

Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Garbės sargybos kuopos šauliai

Senosios Lietuvos didingos praeities dieną (pagal 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos valstybės Konstituciją), Padėkos už Lietuvos nepriklausomybę ir laisvės apgynimo dieną, šventės moderatorius atsargos majoras Gediminas Reutas signatarų gimines pakvietė pasodinti po ąžuolą kiekvienam signatarui. Jis priminė Šventosios Motinos Teresės žodžius, kad „Gerieji Jūsų darbai bus užmiršti  rytoj.  Vis dėlto darykite gerus darbus!“.  Ąžuolus pasodino:

  1. Jonui Basanavičiui – Teresei Basanavičiūtei neatvykus, jos prašymu ąžuolą pasodino Gintautas Tamulaitis ir Leonas Milčius;
  2. Saliamonui Banaičiui – negalėjus atvykti signataro žmonos brolio vaikaitei Liucijai Butkienei, medelius jos vardu pasodino Regina Smetonaitė, Remigijus Gulbinas;
  3. Mykolui Biržiškai – Jonas Biržiškis;
  4. Kaziui Bizauskui – Vidimantas Židonis;
  5. Pranui Dovydaičiui – Stasys Dovydaitis, Rimantas Dovydaitis, Teresė Zita Dovydaitytė, Laimutė Joana Dovydaitienė;
  6. Steponui Kairiui – Lina Gerbutavičienė, Kazimieras Gerbutavičius;
  7. Petrui Klimui – Remigijus ir Ilona Gulbininai, Audronė Paškevičienė;
  8. Donatui Malinauskui – Žiedūna ir Viktoras Jenciai;
  9. Vladui Mironui – Audružis Mironas, Milda Mironaitė;
  10. Stanislovui Narutavičiui – Kauno rajono mero įgaliotas administracijos direktorius Antanas Nesteckis;
  11. Alfonsui Petruliui – Kęstutis Petrulis, Nijolė Štriupkuvienė, Goda Štriupkė, Simonas Štriupkus, Asta Pūkaitė;
  12. Antanui Smetonai – Sigita Smetonaitė-Petrauskienė, Ričardas Rimgaudas Strielčiūnas, Dalia Strielčiūnienė, Regina Smetonaitė;
  13. Jonui Smilgevičiui – Pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius;
  14. Justinui Staugaičiui – Darius Staugaitis, Elena Staugaitienė, Žydrė Šaltienė;
  15. Aleksandrui Stulginskiui – Marija Danutė Ročkienė;
  16. Jurgiui Šauliui – Česlovas Tarvydas, Gintarė Sargūnaitė;
  17. Kazimierui Steponui Šauliui – Ramutė Kazlauskienė;
  18. Jokūbui Šernui – organizatoriai;
  19. Jonui Vailokaičiui – Donatas Dragūnas, Ignas Gražulis, Julius Bazevičius;
  20. Jonui Vileišiui – Gediminas Tursa, Reda Tursaitė.

 1918 m. vasario 16-osios klubo pirmininkas Remigijus Gulbinas ir Viktoras Jencius-Butautas prie Donatui Malinauskui pasodinto ąžuoliuko

Ąžuolus pasodinti signatarų giminėms ir šventės dalyviams padėjo Babtų moksleiviai bei Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės jaunieji šauliai, vadovaujami Žanetos Jankauskaitės. Prie kiekvieno medelio pastatytos informacinės lentelės su signatarų vardu, pavarde, trumpa biografija lietuvių ir anglų kalbomis. Alėjos pradžioje pastatytame stende – Nepriklausomybės Akto, kurį vokiečių okupacinei valdžiai įteikė Lietuvos Taryba, kopija. Kiekvienam medelių sodintojui „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis išdavė pažymėjimą apie ąžuoliuko sodinimo faktą ir įteikė knygą „Žalgirio pergalės parkas Kauno rajone“, išleistą paties klubo. Organizatoriai ąžuolus  įsigijo iš Valstybinių miškų urėdijos Kėdainių regioninio padalinio, o sodintojai, šventės dalyviai ir „Žalgirio pergalės parko“ klubas pasižadėjo rūpintis ąžuolais.

Iki šiol Lietuvoje visi 20 signatarų buvo pagerbti Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. Lietuvos Tautinio atgimimo ąžuolyne 1998 metais balandžio 25 dieną buvo pasodinta 20 ąžuoliukų 1918 metų Vasario 16-osios signatarams.  Prie kiekvieno ąžuolo yra lentelė, kurio  signataro garbei jis pasodintas.  Praėjus 20 metų, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininko Gintauto Tamulaičio ir profesoriaus Aleksandro Vitkaus iniciatyva pasodinta 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams skirta ąžuolų alėja kitoje Lietuvos vietoje.  2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos kultūros taryba patvirtino klubo „Žalgirio pergalės parkas“ pateiktą projektą  „1918 metų Vasario 16-osios Akto signatarų įamžinimas „Žalgirio pergalės parke“.

Iš kairės: LR Seimo narys Kęstutis Bacvinka, pasaulio lietuvių centro direktorius Valdas Kubilius, „Žalgirio pergalės parko“ klubo pirmininkas Gintautas Tamulaitis, 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius

Dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus, Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė bei Lietuvos Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė reiškė iniciatyvą deramai pagerbti 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

 

Prie signatarui Alfonsui Petruliui  pasodinto ąžuolo, iš dešinės – Kęstutis Petrulis…

Gaila, kad iki šiol Vilniuje nėra paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai, nesugebam deramai pagerbti ir Jono Basanavičiaus atminimo. Gal po Popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje pagaliau suvoksime, kad esame tauta su savo šaknimis. Nereikia realių valdovų ir valstybės kūrėjų keisti simboliais. Kaip graži išimtis Švėkšnoje 2017 09 18 pastatytas paminklas prelatui  Kazimierui Steponui Šauliui (1872–1964), skulptorius Arūnas Sakalauskas. Pagerbti signatarai kituose rajonuose – Šiauliuose dar 2016 metais buvo pradėta sodinti bendra 1918 ir 1990 metų signatarų alėja, Šakių mieste 2018 06 23 prie savivaldybės pastatytas simbolinis (jame yra signatarų parašai) paminklas trims signatarams:  vyskupui Justinui Staugaičiui (1866–1943), Saliamonui Banaičiui (1866–1933) ir Jonui Vailokaičiui (1886–1944), autorius Mindaugas Šnipas,  Jonui Vailokaičiui 2018 06 22 pastatytas paminklas jo gimtojoje sodyboje, skulptorius Kęstutis Dovydaitis. Esama atminimo ženklų signatarams ir kitose Lietuvos vietose.

Naujienos iš interneto