Signatarai – amžinai jauni ir net po mirties gyvi

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Nors nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjo beveik 20 metų, kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai paliko šį pasaulį, keitė profesijas, kilo karjeros laiptais, atrodytų, kad jų gyvenimas tarsi sustojo daugiau kaip prieš dešimtmetį.
 
Toks įspūdis susidaro susipažinus su garbingų signatarų biografijomis, paskelbtomis Seimo internetinėje svetainėje. 2010 metus, kaip žinoma, Seimas yra paskelbęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais.
 
Iš tai progai skirtos internetinės rubrikos, pavyzdžiui, nepavyko sužinoti, kad 2009 rugpjūčio pabaigoje Lietuva neteko signataro Medardo Čoboto, šis faktas jo biografijoje neatsispindi. Joje tik nurodoma, kad nuo 1995 m. birželio 15 d. M. Čobotas yra įsteigto visuomeninio Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) rektorius.
 
Naujausi pakeitimai, internetinėje svetainėje padaryti 2009-03-04, rodo, kad signataras Kęstutis Rimkus… nuo 1987-ųjų dirbo Radviliškio rajono Pociūnėlių kolūkio pirmininku.
 
Iš internetinės biografijos sužinome, kad, pavyzdžiui, signatarė Laima Andrikienė 1996-1998 m. buvo pramonės ir prekybos ministrė, Europos reikalų ministrė. Apie tai, kad L. Andrikienė jau antrą kadenciją yra Europos Parlamento narė, deja, iš šio informacijos šaltinio sužinoti nepavyko.
 
2009-03-04 padaryti naujausi pakeitimai apie signatarą Algirdą Mykolą Brazauską skelbia, kad „1998 m. vasario 26 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją. Kelti savo kandidatūrą antrajai kadencijai atsisakė.“
 
Lietuvos nepriklausomybės akto signataras profesorius Vytautas Landsbergis, kaip skelbiama jo biografijoje, 1996 m. spalio mėn. išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškoje apygardoje, o 1996 m. lapkričio 25 d. išrinktas Seimo Pirmininku. Apie tolesnę jo karjerą ir tapimą Europos Parlamento nariu, deja, žinių nėra.
 
Apie tai, kad Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė Kazimiera Danutė Prunskienė buvo žemės ūkio ministrė, jos biografijoje neskelbiama. Iš politikės biografijos yra aišku, kad ji – pirmoji Premjerė.
 
Apie dar vieną signatarą, dabartinį Europos Parlamento narį Algirdą Saudargą iš internetinio puslapio galima sužinoti tai, kad jis nuo 1996 m. – užsienio reikalų ministras.
 
Apie dabartinį Seimo Pirmininko pavaduotoją Česlovą Vytautą Stankevičių žinoma, beje, naujausiais 2009-03-04 pakeitimais, kad jis „nuo 1996 m. gruodžio 10 d. yra krašto apsaugos ministras.“
 
Apie tai, kad signataras Vidmantas Žiemelis yra šios kadencijos Seimo narys, deja, sužinoti irgi nepavyko. Biografijoje tik nurodoma, kad 1996 m. lapkričio mėnesį išrinktas Seimo nariu, o nuo 1996 m. gruodžio iki 1998 m. balandžio mėnesio buvo ir vidaus reikalų ministru.
 
Paskutinės žinios apie signatarą Kęstutį Glavecką yra tokios: nuo 1990 m. – Vilniaus universiteto profesorius. Beje, apie tolesnę jo politinę karjerą, apie tai, kad profesorius šiuo metu yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, žinių atrasti nepavyko.
 
Pagal naujausius pakeitimus, padarytus internetiniame puslapyje – 2009-03-04, apie signatarą, dabartinį Seimo Pirmininko pavaduotoją Česlovą Juršėną žinoma, kad jis „šeštojo Seimo Pirmininkas (1993 02 25 – 1996 11 25), Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininkas, Seimo LDDP frakcijos seniūnas.“
 
Tai, kad signataras Kęstutis Lapinskas šiuo metu yra Konstitucinio Teismo pirmininkas, jo signatarinėje biografijoje nutylėta. Skaitytojui pateiktos žinios apie jį yra tokios: „1966-1990m. dirbo Vilniaus universitete vyresniuoju dėstytoju, docentu, Teisės fakulteto prodekanu, katedros vedėju.“
 
Signataras Mečys Laurinkus, jo biografijos duomenimis, 1990 m. yra išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu, buvo AT Prezidiumo narys. Tai, kad M. Laurinkus buvo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas ir apie jo diplomatinę karjerą žinių nerasta.
 
2009-ųjų spalio 22-ąją Seimas nutarė paskelbti 2010 metus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais, atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. kovo 11 d. sukanka 20 metų, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“. Šios istorinės datos reikšmę nutarta pažymėti tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui.
 
Seimas taip pat pasiūlė Vyriausybei iki 2009 m. gruodžio 1 d. parengti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių planą ir numatyti finansavimą.
 
www.ve.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra