Sigitas Birgelis. Etninių šaknų beieškant
Autorius: Voruta Data: 2020-05-19 , 11:30 Spausdinti

Vakarų baltai / aisčiai po 260 metų po Kr. Sudarė E. Jovaiša, dail. L. Leščinskaitė, 2012 m.
Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl
Istorinės žinios apie jotvingius (sūduvius) yra nuotrupinio pobūdžio. Istoriniuose šaltiniuose daugiausia minimi jų karo žygiai bei kunigaikščių vardai. Trūksta tikslesnių duomenų apie jų kalbą, gyvenamąsias ribas, apie jų kultūrą, socialinę bei politinę santvarką. Išnykus jotvingiams, istoriografijoje atsirado labai prieštaringų aiškinimų. Jų klausimu yra rašę E. Henningas, A. Sjoegrenas, J. Sembrzyckis, St. Zajączkowskis A. Kamińskis ir kt. Daugelis mokslininkų sutinka, kad įvairiais vardais vadinti sūduviai, jotvingiai, dainaviečiai yra ta pati giminė – sūduviai. Galimas dalykas, kad pačioje pradžioje skirtingais vardais galėjo būti vadinami tos pačios kilties atskirų sričių gyventojai, pvz., šiaurėje ir vakaruose labiau buvo prigijęs sūduvių vardas, o pietuose — jotvingių ar dainaviečių.
Ilgus amžius lietuvių istoriją rašė ne lietuvių, bet lenkų, vokiečių, o galiausiai – rusų istorikai. Mūsų tautai buvo įpiršta lenkiškoji, rusiškoji arba germaniškoji istoriografija. Istorija tapo svetimųjų ideologine arba politine tarnaite, neretai jų pretenzijoms į baltiškas žemes pagrįsti.
Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nebuvo kalbų apie kokią nors etninę Lietuvos istoriografiją. Etninės istorijos nuotrupų pasirodydavo retkarčiais, bet ir jos buvo tendencingai iškraipytos.
Etninės lietuvių kilmės klausimus išsamiau pradėta nagrinėti tik XX a. septintojo dešimtmečio antroje pusėje. Pasikliaujant kalbininkų, archeologų ir antropologų įžvalgomis, 1987 m. buvo parengtas ir Mokslų akademijos Istorijos institute išleistas rinkinys „Lietuvių etnogenezė“. Tai buvo pirmas didelis žingsnis gvildenant mūsų tautos kilmės ištakas.
Akad. Eugenijus Jovaiša
Dabartiniais laikais lietuvių kilmės klausimu daugiausia yra nuveikęs Eugenijus Jovaiša. Jis, pasak Kęstučio Subačiaus, yra pirmasis Lietuvos istorikas, kuris „pateikė susistemintą, vientisą ir moksliškai pagrįstą lietuvių kilmės istoriją, jos sintezei panaudodamas visus aisčių kultūros klodus, pradedant nuo Pamarių, Vielbarko, Sembos, Galindų, Sūduvių kultūrų ištakų ir jų vėlesnės raidos kultūras“[1].
Eugenijus Jovaiša knygoje „Aisčiai. Kilmė“ rašė: „Kalbos istorikų darbuose per ilgą laiką atsirado įvairiausių nuomonių apie baltų, germanų ir slavų kalbų gimimo vietą ir susidarymo laiką. Dar labiau tą nuomonių bedugnę pagilino archeologai, įvairiais laikotarpiais pateikdami gausybę ir neretai prieštaringų teorijų apie šių etnosų kilmės vietas ir jų raidos tarpsnių chronologiją. Ypač tai pasakytina apie archeologijos šaltiniuose paliudijamą slavų gimimo laiką ir vietą. Tarp dviejų krantų – kalbos ir archeologijos – atsivėrė sunkiai iki šiol suderinama takoskyra, ypač kai vienų ar kitų teorijoms pagrįsti tam tikrais laikotarpiais atsirasdavo ideologiniai reikalavimai. Tai ypač pastebima nacių ir sovietų laikais. Nors kalbotyra ir archeologija pasiekė didelių laimėjimų, tačiau ideologizuotos germanų ir slavų gilios senovės paieškos suteikė neobjektyvumo nagrinėjant, pavyzdžiui, vakarų baltų istoriją.“[2]
[1] Subačius, K. 2017. Sūduvių upės, ežerai ir jų vardų reikšmių kilmė. Punsko „Aušros“ leidykla, p. 24.
[2] Jovaiša, E. 2013. Aisčiai. Kilmė. Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvos mokslų akademija, p. 9.
Lietuva Seinų - Punsko kraštas
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-16, 12:52
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-16, 10:41
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
~ Ekonomika, Lietuva
2021-01-16, 08:39
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva - Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
~ Lietuva, Naujienos, Pasaulis, Žydai
2021-01-15, 12:44
-
Nepriekaištinga dušo kabinos priežiūra: kaip ją palaikyti?
~ Reklama
2021-01-15, 12:34