Sigitas Birgelis. Balstogės skerdynės

Autorius: Data: 2019-01-23 , 15:41 Spausdinti

Sigitas Birgelis. Balstogės skerdynės

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl

Netolerancija ir neapykanta kitos rasės, tautybės ar religijos žmonių atžvilgiu nėra tik mūsų dienų reiškiniai. Vartydamas senus Seinų „Šaltinio“ puslapius aptikau informaciją apie Balstogės skerdynes, kurios įvyko 1906 metais Balstogėje. Straipsnyje rašoma, kad per Devintines iš katalikų bažnyčios pajudėjo procesija. Jos viduryje nuaidėjo bombos sprogimas. Į procesiją pradėta šaudyti iš langų ir nuo stogų. Gatvėje krito 20 negyvų žmonių. Daug buvo sužeistų. Tas pats atsitiko ir su stačiatikių procesija, kuri ėjo kitomis nei katalikai gatvėmis. Tarp stačiatikių kilo didelis sumišimas. Buvę daug užmuštų ir sužeistų.

„Mieste dėl tokio užpuolimo pasidarė baisus įniršimas, – rašoma „Šaltinyje“. – Daugelyje vietų ėmė rėkti, kad tai esąs žydų darbas. Taip buvo visi įsitikrinę. Įniršusios ir įpykusios žmonių minios apsiginklavusios kuo kas galėjo puolėsi ant žydų apgyventos miesto dalies. Sudaužė 100 sankrovų, daužė žydų namus, jų daiktus laužydami vertė ant gatvės. Žydai, kurie pasipainiojo tuomet į akis, buvo užmušami. Trys žydai, kurie pasislėpė geležinkelio stotyje, buvo išmesti per langą. Stotyje susirinko krūva darbininkų ir laukė ateinant traukinių. Radę žydus keliaujančius mušė. Žydai bėgo iš miesto ir slėpėsi aplinkinėse giriose, bet ir ten juos rado.

Apie trečią valandą pribuvo policijos pašaukti kareiviai pėstininkai ir dragūnai. Minios, matydamos apsiginklavusius kareivius, ėmė krikti. Kai kuriose miesto dalyse pasirodė ugnis. Daužymai tęsėsi ligi vakaro.

pogromĮ miestą atvažiavo Gardino gubernatorius ir Varšavos-Peterburgo geležinkelio žandarų viršininkas. Namuose, iš kurių buvo šaudoma į stačiatikių procesiją, buvo suimta 23 ypatos. Katalikų bažnyčioje rado apdėtą sprogstančią įtaisą. Ant rytojaus mušimas ir daužymas nepasiliovė. Pagal valdžios pranešimą bombą metė žydai. Tame sumišyme žydai gindamiesi ir keršydami užpuldinėjo ir mušė krikščionis. Nakčia daugelyje vietų pasirodė gaisrai.

Pirmutiniais tos baisios nelaimės kaltininkais buvo tie, kurie metė bombą ir šaudė į procesijas. Kas jie buvo, tuo tarpu nėra dar ištirta. Dūma išsiuntė komisiją ištirt kaltininkų. Toje komisijoje yra vienas žydas Jakobsonas.

Kiek yra užmuštų toje skerdynėje, nėra dar žinoma.“

Tokią arba panašią informaciją apie Balstogės skerdynes paskleidė ir kiti to meto laikraščiai. Beje, ji pasirodė gerokai sumanipuliuota. „Šaltinio“ 13 nr. pateikiama jau kitokia įvykių interpretacija. Pasirodo, kad pasikėsinta ne į katalikų procesiją, bet tik stačiatikių. Bomba į procesiją nebuvo mesta. Šaudyta iš revolverių. Kas pradėjo šaudyti, nežinia. Išgąsdinti žmonės ėmė rėkti: „Mušk žydus.“ Pirmiausiai sudaužė kelias krikščionių sankrovas, paskui puolė žydus ir jų namus, žudydami, naikindami ir laužydami viską, kas tik papuolė. Katalikų procesija tuo metu ėjo kitomis gatvėmis ir jos dalyvius pasiekė informacija apie smurtą. Šv. Roko koplyčioje katalikai sugiedojo evangeliją ir sugrįžo į bažnyčią. Niekas iš jų nebuvo nė pažeistas, nė užmuštas. Žydai nešaudė į katalikus, tik į užpuolikus, naikinančius jų turtą. Plėšikų gaujos daužė ir naikino žydų namus ir sankrovas. Žydai pro langus ir nuo balkonų šaudė į juos gindami savo turtą. Atvyko kareiviai, kurie pradėjo šaudyti iš karabinų. Vienoje miesto dalyje mesta bomba, bet ji užmušė tiktai ją metusį užpuoliką. Po įvykio miestas buvo lyg apmiręs. Kas galėjo, pabėgo iš jo. Parduotuvės ilgesnį laiką buvo uždarytos. Net ir reikalingiausių daiktų negalima buvo gauti.

Balstogės skerdynėms tirti buvo sudaryta Dūmos komisija, kuri nustatė, kad įvykio metu užmušti 76 žydai. Sunkiai sužeistų buvo keli šimtai.

pogrom2Iš 14 „Šaltinio“ numerio galima sužinoti, kad Balstogės skerdynės buvusios caro žandarų ir slaptos policijos inspiruotas žydų pogromas. Šios tautybės gyventojų Balstogėje buvo 60 tūkstančių, krikščionių triskart mažiau. Žydus užpuolė nedidelė gauja gerai ginkluotų juodašimčių plėšikų. Nustatyta, kad dauguma užmuštųjų krito nuo kulkų ir durtuvų. 14 „Šaltinio“ numeryje rašoma: „Žudymai buvo daromi šiokiu būdu: Gauja kokios 20 ar 30 plėšikų, vedama persirėdžiusių ypatų, užpuldinėjo ant sankrovų. Užpultieji priešinosi ir šaudomi gynėsi. Taip jiems besipriešinant ir besiginant, atsirasdavo kareiviai ir šaudavo į namus, iš kurių buvo girdėt šūviai. Tuo tarpu plėšikai nuošaliai laukdavo, kol nenutyla priešinimasis žydų. Aptilus įsiveržia į užpultuosius namus ir pribaigia mušti jau kulkoms sužeistus žydus.

Iš to matyt, kad vietinė palicija buvo kalta už tuos žudymus.“

Žydų pogromui Balstogėje caro žandarai ruošėsi ilgesnį laiką. Jis turėjo prasidėti gegužės 21 dieną. Kareiviai tuomet susirėmė su žydais. Susirėmimui malšinti atvyko Šeremetevas, juodašimtis ir nekenčiantis žydų antstolis. Prieš dvejus metus Balstogės žydai pasistengė, kad jis būtų perkeltas į Gardiną. Po kiek laiko Šeremetevas vėl buvo sugrąžintas į Balstogę. Dabar jis stengėsi atkeršyti.

Pogrom_de_BialostokŠeremetevas pakvietė kareivius, kurie šaudydami šaukė: „Mušk žydus.“ Policmeisteris Dergačevas, kuris bandė viską nutildyti, po kelių dienų buvo rastas užmuštas. Žydai jį laidojant norėjo padėti ant karsto vainiką, bet Šeremetevas to padaryti neleido.

Laikraščiuose buvo rašoma, kad tokie žudymai gali pasikartoti ir kituose miestuose, kadangi juose yra platinami atsišaukimai mušti žydus.

http://punskas.pl/balstoges-skerdynes/

Seinų - Punsko kraštas , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra