Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Sibiro tremtinys grafas Juozapas Tiškevičius, 1940 birželio 14 d. su 3 broliais ir tėvais ištremtas iš Vilniaus į Sibirą, Altajaus kraštą, šią savaitę Lietuvoje mina valdiškų įstaigų slenksčius, norėdamas atgauti senelio Juozapo Tiškevičiaus palikimą. Registrų centro Trakų filialo vadovas, vedėjas Vincas Kapočius, įteikė jam nuosavybės teisės pažymėjimą į 6, 9 ha žemės, iš jam grąžinamų 80 -ies ha. Dar 70 ha vandens telkinių nežinia kada ir kurie bus grąžinti. Tiškevičiams priklausė dalis Galvės, Skaisčio, Epušės, Šulininkų ežerų. Dabar jie negrąžinami arba valstybės išperkami. Kur ieškoti analogiškų vandens telkinių Trakų apskrityje, žemėtvarkos skyriaus vedėjas Algis Podrezas nieko konkretaus negalėjo atsakyti. Pasak jo, reikia žiūrėti į internetą ir ieškoti laisvų plotų.
Tokia Sibiro tremtinio grafo Juozapo Tiškevičiaus dalia, kaip ir tūkstančių kitų Sibiro tremtinių.
Grafas Juozapas Tiškevičius apsilankė Trakų švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje, kurioje jis buvo pakrikštytas, jį priemė kleb. dek. teol. Dr. Valdas Girdžiušas ir mielai papasakojo apie bažnyčios remontą, konservavimą, meno vertybes ir archeologinių tyrinėjimų rezultatus.
Grafas Juozapas Tiškevičius buvo patenkintas jauno klebono energingumu, pasakojimu ir pabrėžė, kad Lietuvai reikia tokių kunigų daugiau. Su jumoru klebonas paguodė grafą, kad Trakų bažnyčiai, kaip ir kitoms Lietuvos bažnyčioms, irgi negrąžinamos žemės…
Taigi tenka laukti, kada bus išrinktas naujas Seimas ir tai gali teikti tam tikrų vilčių.
Turbūt sunkiausia Sibiro tremtiniui grafui Juozapui Tiškevičiui lankytis gimtąjame Užutrakyje. Žinoma, jam, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos piliečių, yra nesuprantama, kodėl visą dvarą pirmiausiai reikėjo sugriauti, o dabar restauruoti…
Kaip grafui buvo paaiškinta, restauruojama iš Europos Sąjungos lėšų.
Centrinių Rūmų antrajame aukšte grafas Juozapas išvydo pasaulį. Apie tai liudija advokato Felikso Užpelkio redakcijai parodytas gimimo liudijimas („Urodzony w Zatrocze“ – gimęs Užutrakyje). Tačiau nuo 12 -os metų dėl Sovietų okupacijos jis priverstas klajoti po pasaulį. Pradžioje Sibire, po to per Iraną, Persiją, Egiptą, JAV, kur augo, mokėsi ir tarnavo kariniame jūsų laivyne, visada turėdamas viltį sugrįžti į gimtąją Lietuvą. Tačiau tą svajonę buvo galima įgyvendinti tik tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę.
Deja, Lietuvos realybė pasirodė kur kas rūstesnė, nei atrodė. Nuo 1992 m., kai buvo parašytas prašymas grąžinti nuosavybę, ši istorija tęsiasi ligi šiandienos.
Ir jeigu žemės ir vandenys bus atgauti, tai atgauti nors vieną pastatą Užutrakio dvaro sodyboje pasirodė kur kas sudėtingiau.
Rūgpjūčio 4 d. vykęs apeliacinio teismo sprendimas bus žinomas po 10 dienų, tada ir galėsime jį komentuoti.

Voruta. – 2008, rugpj. 9, nr. 15 (657), p. 1, 7.

Sena Voruta