Šešioliktoji Vydūno mintims skirta konferencija Klaipėdoje

Autorius: Data: 2015-03-28, 12:23 Spausdinti

Kovo 20 dieną Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto iniciatyva buvo surengtas šešioliktas Vydūno pavasaris – konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu”, skirtas jo 147 gimimo metinėms paminėti. Šių metų tema –   Šeimos sveikata.

Rima PALIJANSKAITĖ

Konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ užgimė kartu su Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakultetu. Lietuvos atgimimo metais būta minčių, svarstymų, kad Vydūno idėjos turėtų būti labiausiai aktualizuojamos būtent Klaipėdos universitete, didelį dėmesį skiriančiam ne tik Klaipėdos, o ir Mažosios Lietuvos krašto istorijai bei kultūrai. Šių eilučių autorei 2000-ųjų metų pradžioje apsilankius pas tuometinį KU rektorių prof. habil. dr. Stasį Vaitiekūną, buvo pasiūlyta kreiptis į tuomet dar tik tuomet kuriamo Sveikatos mokslų fakulteto dekaną prof. habil. dr. Algimantą Kirkutį. Dekanas maloniai pritarė Vydūno draugijos pasiūlymui atkreipti dėmesį į filosofo kūrybinį palikimą, o ypač į jo filosofijos sveikatingumo koncepciją.

Paskaitų ciklas pavadinimu „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ dr. Vacio  Bagdonavičiaus iniciatyva buvo pradėtas rengti Vilniuje dar 1989-aisiais metais. O jau po dešimtmečio Vydūno idėjų gvildenimas persikėlė į Klaipėdą. 2000-ųjų metų kovo 17 dieną dar tik besikuriančio Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto vadovybės iniciatyva buvo surengta pirmoji konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“.

Vydūno draugija, aktyviai dalyvaudama visose šiose konferencijose, skatina į Vydūno kūrybinio palikimo pažinimų  jungtis Sveikatos bei kitų Klaipėdos universitetų fakultetų akademinei bendruomenei. Sunku būtų įvardyti temą, kurios Vydūnas savo kūryboje nebūtų palietęs. Ne vienam tyrėjui ar Vydūno gerbėjui konferencijos buvo paskata pasigilinti į įvairius mąstytojo kūrybos klodus.

Per šiuos 16 metų buvo analizuojama paties Vydūno asmenybė ir jo kūryba, prisiliesta prie mažai tyrinėtų Vydūno kūrybos aspektų. Taip pat būta įdomių pranešimų, kuriuose pranešimų autoriai ieškojo ir surado įdomių Vydūno ir žymių pasaulio mąstytojų bei jų idėjų sąsajų. Draugijos iniciatyva konferencijoje buvo rengiami „Vydūno skaitymai“, kuriais stengiamasi neapsiriboti Vydūno sveikatingumo idėjomis. Taip buvo skatinama pačių įvairiausių pranešimų vydūnistikos tema radimąsi.

Vydūno draugijos nariai šiais metais perskaitė nemažai pranešimų apie įvairius šio mąstytojo gyvenimo ir veiklos aspektus. Taip pat šioje konferencijoje pranešimus vydūnistikos tematika skaitė ištikimiausieji konferencijos pranešėjai, dalyvavę visose ankstesnėse konferencijose. Draugijos nariai tikisi, jog artėjant Vydūno 150-ojo gimimo jubiliejui 2018 m., susidomėjimas šio iškilaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo asmenybe bei kūryba augs, ir pranešimų kasmet daugės.

Pranešimai ir pagrindinės jų mintys

Vydūno draugijos Garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius skaitė pranešimą – „Vydūnas apie būtiškąją žmogaus sąmonės šviesėjimo prasmę“. Vydūnas teigia, kad žmonija tobulėjanti dvasiškai augant atskiroms asmenybėms. Tai, ką daro žmogus, reikšminga ne tik jam, bet ir visam pasauliui, gamtai, todėl žmogus turįs jausti didelę atsakomybę „prieš kūrybos žengimą“. Todėl, pasak V. Bagdonavičiaus, „individualios sąmonės šviesėjimui Vydūno filosofijoje skiriamas ypatingas dėmesys“. Vydūnas siekęs savo aiškinimais paveikti žmogaus vidines paskatas, kad jis stengtųsi tobulėti. Dvasinio tobulėjimui skirta filosofija, anot V. Bagdonavičiaus, dažniausiai remiasi indiškaisiais šaltiniais, šiek tiek budizmu ir teosofija. Tačiau įvairūs mistikų ir indų jogos dvasinio tobulėjimo būdai, jo „aiškinimuose buvo sintezuoti į savą žmogaus vidinio tobulėjimo sampratą, kuri būtų priimtina savo tautos žmonėms ir padėtų jiems spręsti savo gyvento laiko keltus uždavinius ir juos sprendžiant eiti į visišką dvasios laisvę“.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius dr. Arvydas Girdzijauskas posėdyje perskaitė pranešimą „Vydūniškos kultūros ir tautiškumo sampratos reikšmė šiandien“. Iškėlęs klausimą, kiek Vydūno žodžiai apie tautą, kultūrą ir žmogaus tobulėjimą yra aktualūs šiandien, viso savo pranešimo teiginiais patvirtino, kad jie išties labai aktualūs. Pasak pranešėjo, ypač verta atidžiai peržvelgti Vydūno mintis apie kultūrą. Vydūniškoje sampratoje kultūra – tai mokslas, menas ir dora: „ja reiškiasi žmonių dvasia-siela“. Aktualiai skamba, pranešėjo teigimu, ir Vydūno mintys apie mokyklą. Mokykla mokinius turėtų vesti į kultūros pažinimą ir supratimą, ugdyti jų asmenybės galias ir žadinti dvasią-sielą; ji neturėtų būti tik „pamokų įstaiga“. Ugdymas, pasak A. Girdzijausko, Vydūno siejamas su tauta bei jos kultūra ir „suvokiamas kaip asmenybės augimas, stiebimasis aukštyn, kilimas į dvasingumo, žmogiškumo viršūnes“.

Kasmet į konferencijas atvykstanti Vegetarų draugijos pirmininkė dr. Ksavera Vaištarienė pranešime „Vydūnas apie šeimą ir vaikus“ apžvelgė mąstytojo veikalo „Gimdymo slėpiniai“ mintis apie tėvų atsakomybę, kuriant šeimą ir tėvų doros įtaką būsimųjų vaikų sveikatai. Vydūnas pabrėžia, kad labai svarbus vaikų sveikatai tėvų gyvenimo būdas, ypač jų dora, jų mintys ir jausmai. K.Vaištarienė pastebėjo, jog Vydūnas šeimą kuriantiesiems kėlęs labai aukštus moralinius reikalavimus: šeimą kuriantys žmonės turį būti „aukštos moralės, skaistūs, mylintys vienas kitą. Tik reikėtų meilę atskirti nuo geismo.“ Sveiki vaikai, pasak pranešėjos, gali užaugti tik darnioje šeimoje, kurioje tėvai labai atsakingai vykdo savo pareigas.

Pirmą kartą konferencijoje dalyvavo Tadas Snuviškis. Jis – Vilniaus universiteto filosofijos magistrantūros studentas, neseniai aktyviai įsijungęs į Vydūno draugijos veiklą. Jo pranešimo tema – „Vydūno pomirtinio gyvenimo samprata ir Rytų religijos“. Savo pranešime T. Snuviškis palygino Vydūno pomirtinio gyvenimo sampratoje vartojamas sąvokas su atitinkamai panašiai vartojamomis sąvokomis induizmo ir budizmo religinėse sistemose. Pranešėjas pateikė vydūniškąją pomirtinio gyvenimo sampratą, kur beveik visos Vydūno vartojamos sąvokos yra sanskritiškos kilmės.

Vydūno draugijos pirmininkas Tomas Stanikas pranešime „Vydūnas ir joga“ pristatė vydūniškąją jogos sampratą. Vydūnui rytietiškoji išmintis, pasak T. Staniko, buvo labai artima jo prigimčiai. Tokios jogos, kaip mes ją suprantame šiandien, Vydūnas nepraktikavo, bet buvo „tikru dvasios jogu“. Vydūno išversta BhagavadGyta ir jo komentarai rodo jogos pagrindų artumą jam ir priimtinumą. Nors Vydūnas, anot pranešėjo, nevadino savęs jogu, jis visu savo gyvenimu ir veikimu siekė aukščiausiojo jogos tikslo – susivienijimo su Dievu. Pats Vydūnas jogą įvardijęs žodžiu „tikyba“, tad, anot T. Staniko, jį labiau tiktų vadinti ne jogu, bet „gyvos tikybos žmogumi“.

Dr. Juozas Šidiškis pristatė pranešimą „Mūsų tautos dvasinio atgimimo vedliai: Vydūno ir Šatrijos Raganos gyvenimo bei kultūrinės – kūrybinės veiklos paralelės“. Pasak J. Šidiškio, Vydūnas su Šatrijos Ragana užmezgė pažintį, padovanodamas jai knygą „Probočių šešėliai“, nes jį sužavėjo jos apysaka „Viktutė“, kurioje autorė vaizdžiai deklaravo savo gyvenimo bei veiklos principus. Pranešėjas pateikė Šatrijos Raganos rašyto laiško, kuriame ji pasakoja apie pažintį su Vydūnu ir jo kūrybą, ištraukas. Vydūnas ir Šatrijos Ragana, pasak J. Šidiškio, „savo gyvo gilaus tikėjimo šviesa nušviestais gyvenimais, gausia talentinga moksline bei menine kūryba, skirta ugdyti tautiečių šviesesnį sąmoningumą, tauresnį žmoniškumą“, buvo dvasiškai labai giminingi. Šios abi asmenybės realizavo Šatrijos Raganos suformuluotą prasmingo gyvenimo credo: „Dulkių pasaulyje veikliai tarnauti Šviesos pasauliui“.

Rima Palijanskaitė pristatė pranešimą „Sveikos šeimos samprata kūrybiniame Vydūno palikime“, atliepdama šių metų konferencijos rengėjų paskelbtą temą „Sveika šeima“. R.Palijanskaitė apžvelgė Vydūno parašytus veikalus šia tema ir esmines mąstytojo idėjas apie sveikos šeimos kūrimo motyvus ir prielaidas, vaiko pradėjimo ir periodo iki gimimo svarbą jo asmenybei bei sveikatai, pagarbos vaikui būtinybę ir jo asmenybės auklėjimo principus. Sveikos šeimos pagrindas, pasak Vydūno, – dvasinė sutuoktinių branda ir sąmoningas šeimos kūrimas, pagrįstas tikrąja meile, abiejų sutuoktinių siekiu tobulėti ir noru gimdyti bei auginti sveikus vaikus. Pranešėjos teigimu, Vydūno mintys apie šeimą ir humanistinės nuostatos aktualios sprendžiant ir šiuolaikinio žmogaus, ir visuomenės klausimus; jos atliepia esminius šeimos terapijos principus, kuriais vadovaujasi žymūs mąstytojai ir dabarties šeimos psichoterapeutai. Tai moterų ir vyrų lygiavertiškumas, savigarba ir abipusė pagarba; nuolatinis dvasinis sutuoktinių augimas ir meilės puoselėjimas; buvimas savimi ir kito asmenybės priėmimas; nuoširdus ir atviras bendravimas, konstruktyvus problemų bei konfliktų sprendimas. Tokioje – t. y. sveikoje – šeimoje vaikas turi galimybę augti kaip sveika asmenybė, skatindama tobulėti ir tėvus.

maironiomuziejus.lt  nuotr.

Mažoji Lietuva , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra