Šešioliktoji Stasio Lozoraičio premija skirta Konstantui Lukėnui

Autorius: Data: 2014-01-16, 14:48 Spausdinti

 

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas

Kaune Sausio 11 -ąją, šešioliktąjį kartą buvo įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“, kuri atiteko Konstantui Lukėnui, leidinio „Bažnyčios žinios” redaktoriui. Konstantui Lukėnui premija skirta už ilgametę dorovinių vertybių sklaidą visuomenės komunikavimo priemonėse. Šešioliktosios Stasio Lozoraičio premijos laureatas redaguoja ne tik „Bažnyčios žinias“, tačiau ir yra dirbęs žurnale „Katalikų pasaulis“, jo straipsniai spausdinti „Naujajame Židinyje – Aiduose“, rengia kassavaitines spaudos apžvalgas kartu bendradarbiaudamas su Vatikano radijo lietuviškų programų redakcija. Premijos įteikimo metu Konstantą Lukėną pasveikino Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Stasio Lozoraičio premijos mecenatas, Seimo narys, Kazys Starkevičius. Renginyje tai pat dalyvavo ir buvę premijos laureatai: Edmundas Simanaitis, Vanda Ibianska, Kazys Požera, Zenonas Mikalauskas, Marytė Kontrimaitė ir pirmoji laureatė Nijolė Baužytė.

K. Lukėnas – laisvas žmogus

Lietuvos Žurnalistų Draugijos centro (LŽDC) valdybos pirmininkė Gražina Vikorija Petrošienė renginio metu pakvietė susipažinti iš arčiau su šešioliktuoju Stasio Lozoraičio premijos laureatu, K. Lukėnu, todėl paragino pasisakyti jo bičiulį, redaktorių ir vertėją, Petrą Kimbrį, kuris K. Lukėną visų pirmą įvardijo kaip laisvą žmogų, galintį gyventi nevaržomai net Sovietų Sąjungos gniaužtuose. P. Kimbrio nuomone K. Lukėnas, kaip niekas kitas, nusipelnė būti pagerbtas artėjant Sausio 13 -ąjai. Anot P. Kimbrio, Konstantas net pogrindyje sugebėjo gyventi taip, lyg to meto santvarka nebūtų egzistavusi, o visus pogrindžio veikėjus stebino savo intelektu: mokėjo daugybę kalbų, citavo retus autorius, skaitė keletą knygų vienu metu.

Čia turbūt viską lėmė genai. K. Lukėnas yra penktos, galbūt šeštos kartos intelektualų kartos vaikas. Jo protėviai buvo tokie garsūs Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Jablonskis ir Gabrielius Landsbergis Žemkalnis, Vytauto Landsbergio senelis.“ – renginio metu pasakojo K. Lukėno bičiulis P. Kimbrys.

Apie laisvo žmogaus sąmonę byloja ir tam tikri nuotaikingi nutikimai. K. Lukėnas, studijavęs Vilniaus inžinerijos institute, staiga nusprendė, kad jam reikia mesti studijas ir keliauti studijuoti į Sorbonos universitetą. P. Kimbrys renginio metu juokavo, kad kaip kadaise S. Daukantas nusprendė eiti pėsčiomis iš Vilniaus į Sankt Peterburgą, taip ir K. Lukėnas sugalvojo savo kojomis įveikti atstumą nuo Kauno iki Paryžiaus. Žinoma, šis žygis tęsėsi neilgai ir K. Lukėnas buvo sustabdytas prie sienos. Paklaustas tardytojų, kaip jis būtų grįžęs atgal, nes neturi nei paso, nei vizos, K. Lukėnas tik naiviai ir nuoširdžiai atsakė: „Apie tai aš nesusimąsčiau“… P. Kimbrio teigimu, tai tik atspindi, kiek laisvės dvasioje turėjo K. Lukėnas, kuris sugebėjo gyventi sovietinėje sistemoje taip, tarsi ji net nebeegzistuotų.

Susirinko darbo bitės, o ne sensacijų ieškotojai

Pirmą kartą į Stasio Lozoraičio premijos įteikimo ceremoniją atvyko Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, kuris išreiškė pagarbą susirinkusiems, nes čia susirinko tie žurnalistai, kurie propaguoja kitokio pobūdžio žiniasklaidos sklaidą, o ne ieško sensacingų naujienų.

Žurnalistų draugija, kartu įsteigdama premiją, siekia kitokio pobūdžio žiniasklaidos, kad ji daugiau orientuotųsi į tą žiburį, kuris šviestų kelią į Vilties prezidento Lietuvą, nors tas žiburys ir spingsi, tačiau su kiekviena karta, nepriklausomos Lietuvos karta, aš tikiu, kad jis spingsės vis labiau. Aš manau, kad ta naujoji karta siekia ir kokybiškesnių permainų ir pačioje Lietuvoje.“ – Stasio Lozoraičio premijos įteikimo metu kalbėjo Kauno miesto meras A. Kupčinskas.

Panašios nuomonės buvo ir renginyje dalyvavęs jo mecenatas, Seimo narys, Kazys Starkevičius, kuris teigė, kad pagerbti laureto K. Lukėno susirinko tikros darbo bitės nešmėžuojančios televizijos ekranuose.

Tie, kurie šiandien čia susirinko, visi buvę laureatai, yra tie, kurie nemirga pirmuose puslapiuose, nėra jų sensacingi reportažai, bet kokie tai žmonės! Jie yra darbo bitės, kuriuos susiranda ir skaito tie, kurie vertina ir kitam pataria paskaityti. Jūsų visi darbai yra mūsų gyva istorija, apie ką ir svajojo Stasys Lozoraitis“ – negailėjo padėkos žodžių premijos mecenatas Kazys Starkevičius pridurdamas, kad vis daugėja ateinančių žmonių ne į geltonąją, bet į tikrąją spaudą.

Pirmoji Stasio Lozoraičio premijos laureatė, žurnalistė, Nijolė Baužytė sveikindama šešioliktąjį laureatą K. Lukėną pridūrė, kad šiandienos pasaulyje krikščioniškosios vertybės trinamos ne tik iš spaudos, tačiau ir iš kasdienio gyvenimo, o K. Lukėno darbas, krikščioniškųjų vertybių sklaida pasaulyje, tai tam tikras kryžiaus nešimas, todėl sveikindama laureatą, N. Baužytė padovanojo kryžių linkėdama, kad šis simbolis jam suteiktų stiprybės nelengvame, krikščioniškųjų vertybių sklaidos kelyje.

Renginyje tai pat dalyvavo arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, kurio nuomone K. Lukėnas neša šviesą ir tikėjimą, o tokių žmonių kaip jis reikia šiandieninėje Lietuvoje.

Kaunas Kultūra Premijos



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra