Senuosiuose Trakuose šviečia Viešpaties Apreiškimo vienuolyno langai

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas buvo pirmasis vienuolynas Lietuvoje. Paskutinysis iš jo išėjęs vienuolis buvo tėvas Opsijus Čechvičius, kuris, Rusijos carui uždarius Senųjų Trakų benediktinų vienuolyną, šią vietą paliko 1845 m. Nuo šių metų vasario 19 dienos, t. y. po 165 metų, Senųjų Trakų vienuolyne vėl atgijo vienuolinis gyvenimas. Jame apsigyveno penkios Šv. Jono bendruomenės apaštalinės seserys.
Prieš trejus metus pagal Lietuvos tūkstantmečio programą buvo pradėta vienuolyno ir bažnyčios rekonstrukcija. Ta pačia dingstimi nuo Trakų iki pat Senųjų Trakų piliavietės buvo nutiestas naujas asfaltuotas kelias.
Tam, kad šiandien antrojoje Lietuvos sostinėje būtų puikiai atsinaujinęs vienuolynas iš esmės imtasi bažnyčios remonto darbų, daug padarė kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Jo valia atgijo pats seniausias Lietuvoje vienuolyno pastatas.
2007 metų rugpjūčio pirmomis dienomis Senųjų Trakų piliavietėje užvirė ilgai laukti Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios bei vienuolyno remonto ir rekonstrukcijos darbai.
Daug širdies, sveikatos įdėjo bei rūpesčių patyrė ir Trakų dekanas kunigas Valdas Girdžiušas. Jo nuolatinis dėmesys renovavimo darbams leido pasiekti, kad numatyti darbai būtų užbaigti laiku.
Trumpa priešistorė
Benediktinų vienuoliai Senuosiuose Trakuose apsigyveno Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva ir kvietimu. 1405 m. panaudojus Senųjų Trakų pilies mūrus jiems buvo pastatyta bažnyčia bei vienuolynas. Pirmasis abatas buvo Lukas iš Tyneco benediktinų vienuolyno.
XVI a. viduryje Senuosiuose Trakuose buvo pastatyta nauja bažnyčia ir vienuolynas.
1717 m. visi pastatai sudegė. 1770 m. padėti pamatai naujai bažnyčiai. Naujame pastate išliko senojo pastato fragmentų. Kol buvo statoma nauja bažnyčia, už pilies griovos, pilies gyvenvietės ir kiek vėlesnio Senųjų Trakų kaimo kapinių teritorijoje buvo pastatyta medinė bažnyčia.
Mūrinis vienuolyno pastatas nebuvo baigtas. 1845 m., kaip ir daugelis kitų vienuolynų ir bažnyčių, jis buvo caro valdžios uždarytas. Dar buvę vienuoliai perkelti į Nesvyžių. 1889–1890 m. dalis senojo vienuolyno pagal A. Mikulskio projektą perstatyta į neogotikinę Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai ir Šv. Benedikto titulo bažnyčią. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta ir atstatyta 1921–1922 m.
Garsus paveikslas
Kalbant apie Senųjų Trakų bažnyčią, būtina paminėti vieno jos paveikslo, susijusio su bažnyčios titulu, „Marijos su kūdikiu“ istoriją. Ji siejama su Vytauto Didžiojo vardu, kadangi benediktinai paveikslo antroje pusėje apie 1859 m. įrašė, kad Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslas vienuolynui padovanotas paties Vytauto Didžiojo. Įrašas teigia, kad pats kunigaikštis jį gavo iš Bizantijos imperatoriaus Emanuelio Paleologo savo ir lietuvių tautos krikšto 1387 m. proga.
Kiek kitokią šios legendos versiją užrašė Simonas Daukantas. Pasak jo, paveikslą Vytautui Didžiajam 1429 m. padovanojo vokiečių imperatorius Zigmantas ir jo žmona, kai Lucko pilyje buvo tariamasi dėl Vytauto karūnavimo Lietuvos karaliumi.
1845 m. carinei valdžiai uždarius vienuolyną, paskutinysis Senųjų Trakų benediktinų abatas Čechavičius garbintą paveikslą pasiėmė su savimi į Nesvyžių, o 1849 m. perdavė Lucko sufraganui Fialkovskiui drauge su paveikslo istorija. Fialkovskis 1859 m. paveikslą padovanojo Vilniaus kapitulai su sąlyga, kad jis bus pakabintas „Vytauto koplyčioje“. Kadangi tokios koplyčios katedroje nebuvo, paveikslas buvo pakabintas virš Vytauto Didžiojo paminklinės lentos.
Unikalus radinys
Vykdant vienuolyno remonto-restauravimo darbus, buvo nuardytos sovietmečiu įrengtos pirmo aukšto koridoriaus teracinės grindys. Po jomis buvo aptiktas molio plytų grindinys. Į statybas atvykę kultūros paveldo centro paveldotyrininkai Dalius Baltrūnas ir Virgilijus Spudas konstatavo, kad tai yra autentiškas XVIII a. vienuolyno grindų fragmentas. Buvo nutarta šių grindų neardyti, o jas užkonservuoti ir palikti tokias, kokios rastos. Žodis buvo ištesėtas – vienuolyno lankytojai gali matyti išlikusių grindų fragmentą.
Netolima praeitis
Garbaus amžiaus Senųjų Trakų gyventojai tik prisiminimuose išsaugos tuos laikus, kai prieš 35 metus vienuolyno pastate įrengtoje parduotuvėje buvo galima nusipirkti būtinų prekių, veikė biblioteka, didžiojoje salėje buvo rodomi kino filmai, vykdavo meno saviveiklos koncertai. Dar visai neseniai, vienuolyno pastatui perėjus bažnyčios žinion, čia kunigas Arnoldas Smalstys buvo įrengęs koplyčią.
Čia paskutiniais kolūkinės santvarkos metais buvo įsikūrusi „Spalio“ (vėliau M. Afonino) kolūkio kontora.
Vienuolyno sienos tuščiavidurės
Dviejų aukštų vienuolyno storos mūro sienos sumūrytos renesanso ir baroko laikotarpiu. Prasidėjus restauracijos darbams, jose buvo atidengtos senosios pakurų vietos. Dalis pakurų buvo užmūrytos dar baroko laikais. Per šias pakuras anais tolimais laikais buvo apšildomos patalpos. Malkos smagiai spragsėjo sienose įrengtuose ugniakuruose, šiluma sklido sienų viduje esančiais kanalais, kurie išliko iki šių dienų. Ant vienos pakuros buvo rasti metalinių durelių vyriai.
Darbai baigti praeitą rudenį
Vienuolyno rekonstrukcijos darbams vadovavo architektė A. Gvildienė. Pasak jos, vienuolyne išsaugota viskas, kas autentiško išliko iki mūsų dienų ir primins senovę. Panaudota nemaža autentiškų sijų, jos yra pirmojo aukšto koridoriuje ir vienoje patalpoje.
Atnaujintame vienuolyne sudėti nauji langai su barokiniu išdalijimu, jie suteikia pastatui pirminį vaizdą. Saugomi išlikę senojo tinko fragmentai, vienuolynui sugrąžintas valminis stogas.
Pirmojo aukšto vakarinėje dalyje yra gerai išlikusios senosios virenės – virtuvės kamino apatinės dalies konstrukcijos, įrengtos dar renesanso laikais (XVI a.). Ši svarbi vienuolių gyvenimo vieta restauruota ir eksponuojama vienuolyno interjere.
Užbaigus visus bažnyčios ir vienuolyno restauravimo darbus Senųjų Trakų piliavietės pastatai pasikeitė neatpažįstamai – atkurtas baroko epochos vienuolyno dalies ir istorizmo epochos bažnyčios dalies vaizdas.
Lietuvos istorijos širdis atsigauna
Benediktinų vienuolynas Senuosiuose Trakuose buvo įkurdintas Vytauto Didžiojo valia. Lietuvos valdovas benediktinus pasikvietė iš Tyneco vienuolyno Lenkijoje. Įsikūrę Senuosiuose Trakuose benediktinai skleidė ne tik dvasinę, bet ir mokslo bei kultūros šviesą.
Šios misijos sieks ir Šv. Jono bendruomenės apaštalinės seserys. Prieš atsikeldamos į Senuosius Trakus dvi prancūzės bei trys lietuvaitės gyveno Vilniuje, o nuo šių metų vasario 19 dienos jos jau gyvena Senuosiuose Trakuose.
Seserų vyresnioji – sesuo Marija Dovydė ir sesuo Marija Emilija yra prancūzės. Sesuo Dominyka Marija yra vilnietė, sesuo Monika Teresė – klaipėdietė, sesuo Marta Marija iš Kauno.
Šv. Jono apaštalinių seserų kongregacija įkurta 1984 m. dominikono tėvo Marie Dominique Philippe. Tai trečioji Šv. Jono šeimos vienuolinė šaka. Šv. Jono šeimoje dar yra broliai bei kontenpliatyviosios seserys, taip pat ir oblatai – pasauliečiai.
Šiuo metu pasaulyje Šv. Jono šeimoje yra 930 brolių ir seserų bei apie 3 000 oblatų. Ši vienuolinė šeima įsikūrusi 91 priorijoje, kurios pasklidusios 21 šalyje.
Šiuo metu apaštalinių seserų kongregacijoje yra apie 160 seserų, iš kurių apie 110 – su amžinaisiais įžadais. Devyniolikos tautybių seserys gyvena devyniolikoje vienuolynų Prancūzijoje, Italijoje, Kamerūne, Toge, Gvinėjoje, Filipinuose, JAV, Meksikoje bei Lietuvoje. Kongregacija yra monastinės dvasios diecezinių teisių vienuolija, turinti apaštalinį tikslą.
Kasdieninis seserų gyvenimas
Pasak priorės Marijos Dovydės, atsiliepdamos į visuotinės bažnyčios reikmes, bendrystėje su vyskupais, apaštalinės seserys trokšta būti šių dienų pasaulyje gailestingosios Jėzaus meilės liudytojos bei uždegti šviesos ir meilės ugnį žmonių širdyse. Jos evangelizuoja įvairiais būdais: rengia vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius Sakramentams, organizuoja rekolekcijas, skaito paskaitas ir veda įvairias maldas bei diskusijų grupes suaugusiesiems ar jaunimui, laisvalaikio grupes vaikams, dalyvauja stovyklose. Sekdamos elgetaujančių ordinų tradicija, seserys gyvena iš tikinčiųjų aukų, todėl bet kokia parama bus priimta. Ji gali būti nebūtinai piniginė.
Šv. Jono apaštalinės seserys
21007 Senieji Trakai, Trakų r., tel.: (8-528) 36327, e-paštas:
ap.s.vilnius@joanitai.org
Juridinis kodas: 301 700 827
Bankas: AB Vilniaus Bankas
Banko kodas 70 440
Sąskaitos numeris: LT 16 7044 0600 0651 9471
Paaukoti galima pervedant internetu
Nuotraukose:
1. Šitaip atrodė pagrindinis vienuolyno fasadas darbų priėmimo dieną
2. Remontuojant vienuolyną buvo išardytos visos perdangos – kiaurai matėsi net stogo konstrukcijos
3. Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolyno apaštalinės seserys (iš kairės) sesuo Marta Marija, priorė – vyresnioji sesuo Marija Dovydė, sesuo Monika Teresė, sesuo Dominyka Marija, sesuo Marija Emilija
4. Vienuolyno šildymo pakura iki remonto

Voruta. – 2010, kov. 27, nr. 6 (696), p. 13.
Plastikiniai langai pagaminti UAB “Jolista”

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra