Senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis KILKIM ŽAIBU

Autorius: Data: 2015-05-19, 10:48 Spausdinti

Senųjų tradicijų ir alternatyvios/sunkiosios muzikos festivalis KILKIM ŽAIBU – tai didžiausias Baltijos šalių folkloro ir sunkiosios muzikos festivalis. Unikalus festivalis šiandien yra didžiausias tarp tokio žanro renginių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Rytinėje Europoje. Renginio pavadinimas atspindi netradicinę renginio dvasią. Augdami kartu su šiuolaikinės sunkiosios muzikos subkultūros evoliucija, ieškome atsakymų praeityje, kad nepamirštume, kas mes buvome, kas esame, kodėl esame būtent tokie.

Nors festivalis skaičiuoja jau 14-tus metus, mes stengiamės nestovėti vietoje. Nenutoldami nuo savo festivalio pasirinktos etninės tematikos ir muzikinės stilistikos, kasmet į festivalį stengiamės įdiegti kažką naujo. Nuolatinis ieškojimo kelias ir nuolat atsinaujinančio organizatorių kolektyvo žingeidumas neleidžia festivaliui užsisklęsti tam tikruose rėmuose. Unikalus sprendimas apjungti dvi subkultūras – istorijos rekonstruktorius ir alternatyviosios muzikos puoselėtojus – akivaizdžiai brandina netikėtus rezultatus.

Mėgstame kūrybines intrigas ir suprantame, kad, pirmą kartą išgirdusiems festivalio apibendrinimą „sunkiosios muzikos festivalis su senovinėmis tradicijomis“, daugeliui ši mintis atrodo neįtikėtina. Ir tik apsilankę šioje dvilypėje, skirtingus laikmečius apjungiančioje, šventėje iš tikro įsitikina, kad toks iš pirmo žvilgsnio neįmanomas tematikų derinys vis dėlto labai dera. Iš visų šiuolaikiškų muzikinių žanrų, būtent alternatyviosios muzikos atstovai daugiausiai kūrybinio įkvėpimo semiasi iš senovės, apdainuoja istorinius įvykius, mitologiją, legendas, šiuolaikišką muziką riša su folkloriniais motyvais, šalia šiuolaikiškų muzikos instrumentų naudoja senovinius. Iš kitos pusės – dažnas istorikas, rekonstruktorius ar folkloro muzikos atstovas yra ir alternatyviosios muzikos gerbėjas. Skirtingų laikotarpių instrumentais atliekami tą pačią senovę atspindintys kūriniai įkvepia ir vienus ir kitus. Kur yra pasirinktos renginio tematikos ribos, nežinome nei mes, nei publika. Į pagreitį įgavusią festiavalio eigą kaskart įsijungia vis platesnis dalyvių bei žiūrovų ratas.

Jau trečius metus iš eilės festivalio KILKIM ŽAIBU datą sąmoningai pasirenkame per pačią vasaros saulėgrįžą. Kadangi vienas iš festivalio kertinių pagrindų visada buvo senųjų tradicijų puoselėjimas, vasaros saulėgrįžos kalendorinė šventė tarsi pastūmėjo festivalį į naują etninių kultūros lobynų erdvę. Netikėtai netgi patiems organizatoriams dvieji savito saulėgrįžos šventimo metai įrodė, kad pasirinkta dvipusė šventės tema tapo įdomi tiek įvairių šalių dalyviams, tiek žiūrovams. Ypatingą reikšmę įvairiose kultūrose turinti saulėgrįžos šventė tradiciškai yra švenčiama visame pasaulyje. Tai, kad šios šventės esminius momentus ir senuosius pagrindinius elementus galima apjungti su šiuolaikiniu menu, drįstame manyti, yra ganėtinai netikėta.

Europoje įsigalėjus krikščionybei senoji šventės prasmė pamažu nyko, nors elementai ir išliko. Vasaros saulėgrįža – Rasų šventė tapo vadinama Joninių vardu. Dabar sunku atkurti senąsias saulėgrįžos šventimo apeigas. Svarbiais šventės elementais išlieka vanduo, ugnis, žolynai. Apeigos neapsieina be laužų, vainikų, kupoliavimo.

Festivaliui KILKIM ŽAIBU apjungus savitas festivalio tradicijas su tradicinėmis Rasų šventės savybėmis, tarsi užgimė naujas, dar neištirtas šiuolaikiškas ir unikalus kultūrinis reiškinys. Mes tiesiog džiaugiamės, kad mūsų renginį vis daugiau atranda žingeidi, imli, kasmet atsinaujinanti auditorija. Jaučiamės pasiekę tikslą, kai sudominame sąmoningus, intelektualius, kritiškus, beieškančius gilesnio jausmo bei supratimo asmenis ypač iš jaunimo tarpo. Geriausias atpildas už kiaurus metus trunkantį organizacinį triūsą, tai jausti, kad kažkas mūsų renginyje pasisėmė kūrybinio įkvėpimo, patyrė kažką netikėto ir naujo, atrado kažką užmirštą seną, o gal net kažkam nors iš dalies padėjo stipriau pajausti ryšį su tėvyne, suvokti savo kelią ir vietą joje.

Analogo Baltijos šalyse neturintis renginys pastebimai auga, profesionalėja, kasmet pritraukia vis daugiau įvairiausio amžiaus lankytojų. Renginio baltiška savastis, išskirtinis stilius kasmet pritraukia vis daugiau užsienio lankytojų. Pasiilgę natūralumo ir ieškantys egzotikos žiūrovai atvyksta iš įvairiausių kraštų. Atliktos statistikos duomenimis užsienio žiūrovai sudaro trečdalį festivalio auditorijos. Esame sulaukę žiūrovų iš tokių šalių kaip: Vokietija, Suomija, Švedija, Norvegija, Kanada, JAV, Rusija, Estija, Latvija, Lenkija ir kt..

Festivalis taip pat aktyviai vykdo kultūrinius mainus tarp valstybių. Pas mus yra dalyvavę originalūs ir saviti kolektyvai iš: Australijos, Norvegijos, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos, Ukrainos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos bei kaimyninių šalių.

Renginį kasmet aplanko nuo 2000 iki 3000 žiūrovų: iš jų 70% sudaro 18–35 m. žiūrovai, likusieji – įvairiausio amžiaus lankytojai nuo vaikų, paauglių iki itin garbaus amžiaus senjorų. Kadangi siekiame renginį padaryti kiek įmanoma patrauklesnį ir prieinamesnį platesnei auditorijai, akcentuojame festivalį kaip šventę visai šeimai. Tikimės, kad šiais metais sulauksime 3000 – 4000 žiūrovų.

Ateičiai dar turime įvairių idėjų, ryžto, noro ir puoselėjame viltį, kad kasmet renginio kartelę mums pavyks pakelti vis aukščiau.

kilkimzaibu.com inform.

Renginiai



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra