Senovė atgyja legendinėje Lietuvos sostinėje

Autorius: Data: 2011-07-19 , 10:58 Spausdinti

Jurgita BRASIŪNAITĖ, Trakai

Lietuvos senovė jau tryliktąjį kartą atgyja kasmet legendinėje Lietuvos sostinėje rengiamame tarptautiniame eksperimentinės archeologijos festivalyje „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“.

2011 m. liepos 8–10 dienomis visi norintieji galėjo savo akimis pamatyti proistorės, ankstyvųjų viduramžių amatus, išgirsti archajiškos muzikos, pabendrauti su senuosius amatus įvaldžiusiais festivalio dalyviais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vengrijos, Lenkijos, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Latvijos. Festivalio dalyvius ir svečius pasveikino Kernavės valstybinio kultūrinio rezervato direktorius Saulius Vadišis bei Širvintų rajono meras Vincas Jasiukevičius. Per tris dienas festivalį aplankė apie 18 000 žmonių.

Žvilgsnis į protėvių gyvenimą Kernavėje

Kernavės archeologinėje vietovėje, kuri 2004 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, rengiamame eksperimentinės archeologijos festivalyje svečiavosi ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Valstybės vadovė domėjosi rodomais amatais, bendravo su amatininkais. Archeologijos klubo „Pajauta“ vadovė Daiva Luchtanienė suruošė Ekscelencijai vaišes.

Per gyvosios archeologijos dienas lankytojai galėjo savo akimis pamatyti amatų demonstravimus. Žiūrovai stebėjo, kaip protėviai galėjo įkurti ugnį, pasigaminti įrankių, indų, papuošalų ir pan. Tokia galimybė viską stebėti gyvai palieka neišdildomus įspūdžius ir istorija įsirėžia į atmintį geriau negu apie tuos pačius dalykus perskaičius knygose. Kadangi festivalis tarptautinis, tai šiemet pirmą kartą dalyvavo svečiai iš Vengrijos. Jie įrengė Vengrijos klajoklių stovyklavietę (X–XI a.). Latvijos klubas „Sanzeme“ pirmą kartą demonstravo latgalių, žiemgalių, lyvių kostiumus. Viduramžių šaudymo iš lanko turnyrą organizavo lankininkų klubas „Strėlė“. Eksperimentinės archeologijos klubas „Pajauta“ pristatė juvelyrinius dirbinius, keramikos kūrinius, demonstravo kalvystę, ginklų gamybą, viduramžių Kernavės moters kostiumą ir kt.

Festivalyje skambėjo senoji muzika. Klausytojus džiugino „Žalvarinis“, Rugiaveidė su folkloro grupe „Sedula“, „Marga muzika“, „Auli“ iš Latvijos, Todaro Kaškurevičiaus archajiškos muzikos grupė iš Baltarusijos.

Viduramžių kovose dalyvavo viduramžių karybos klubai „Varingis“ (iš Lietuvos), „Jantar“ (iš Lenkijos), „Ratnik“ (iš Rusijos). Kovų metų kilo ne tik dalyvių, teisėjų, bet ir žiūrovų aistros. Kiekviena komanda nuožmiai siekė pergalės. Didelio dėmesio susilaukė viduramžių teismo procesas, kuriam pirmininkavo Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros lektorius dr. Manvydas Vitkūnas.

Lankytojams buvo siūloma įvairių užsiėmimų (pasijodinėjimas žirgais, šaudymas iš lanko ir t. t.) Senųjų pramogų slėnyje. Mugėje festivalio svečiai galėjo įsigyti kulinarijos paveldo produktų, tautodailės gaminių.

Gyvoji archeologija mažiesiems festivalio svečiams

Organizatoriai pagalvojo ir apie mažuosius festivalio dalyvius. Jie galėjo mėgautis archajiškais žaidimais, varžybomis. Vaikai turėjo galimybę išbandyti kai kuriuos amatus konkursuose, kuriuose reikėjo lipdyti puodus, šaudyti iš lanko, verpti. Visi festivalio dalyviai galėjo įsigyti kai kurių amatininkų dirbinių, suvenyrų. Nenuostabu buvo išvysti ne vieną berniuką, rankoje laikantį lanką bei strėlę, kuriuos po festivalio galėjo vežtis namo ir žaisti, įsivaizduodami esą viduramžių Kernavės gynėjai.

Buvo galima įsigyti Rūtos Gabrielės Vėliūtės vaikams skirtą knygą „Viena diena Kernavėje“ (Vilnius, Dialogo kultūros institutas, 2007). Panorėję prisiminti festivalio įdomybes, jaunieji festivalio lankytojai galės patys ar su tėvais perskaityti įdomų pasakojimą. Pagrindiniams knygos veikėjams Ugnei ir Jonui apie viduramžių Kernavę pasakoja archeologas dėdė Gintas. Žaismingas pasakojimas yra paremtas Kernavės apylinkių tyrinėjimais, mitais, kronikomis ir kita moksline literatūra. Tačiau autorė visus tuos dalykus pateikia vaikams suprantama kalba ir įdomia forma. Jaunieji archeologijos ir istorijos mėgėjai gali pasigrožėti ne tik autorės piešiniais, bet ir nuotraukomis iš archeologinių tyrinėjimų perkasose, radinių bei eksperimentinės archeologijos festivalio vaizdais, kuriuose užfiksuotos amatininkų darbo, riterių kovų akimirkos ir kt.

Pažintis su archeologijos mokslu

Pirmąją festivalio dieną atvykusieji galėjo išklausyti paskaitų ciklą „Baltų tikėjimų atspindžiai laidosenoje“. Pranešimus skaitė doc. dr. Aleksiejus Luchtanas „Laidosenos raida Kernavėje priešistorės laikotarpiu“, doc. dr. Gintautas Vėlius „Kernavės miesto gyventojų laidosenos papročiai XIII–XIV a.“, dr. Vykintas Vaitkevičius „Bajorų kapinyno tyrinėjimai. Tarp žemės ir vandens“. Antrosios dienos paskaitas jungianti tema buvo „Viduramžių Kernavės miestas. Paieškos ir atradimai“. Klausytojai įdomybių išgirdo klausydamiesi tokių pranešimų: doc. dr. Manvydas Vitkūnas „Kasdieninis gyvenimas viduramžių Kernavėje“, dr. Rokas Vengalis „Kernavės viršutinis miestas XIII–XIV a.“, dokt. Dovilė Baltramiejūnaitė „Naujausi viduramžių Kernavės miesto tyrinėjimai“. Paskutinės festivalio dienos pagrindinė paskaitų tema „Eksperimentinė archeologija“. Susirinkusi auditorija klausėsi trijų pranešimų: dr. Arūnas Puškorius „Odinių dirbinių rekonstravimo ypatumai“, dokt. Virginija Rimkutė „Eksperimentinė archeologija kaip tyrimo metodas“, doc. dr. Manvydas Vitkūnas „Eksperimentinės archeologijos ištakos“. Visas tris šventės dienas kariškoje palapinėje įrengtame „Lektoriume“ galima buvo pažiūrėti ir filmų apie Kernavės archeologus, eksperimentinę archeologiją.

Paskaitų dalyviai įdėmiai klausėsi pranešėjų ir uždavė nemažai klausimų. Vieni aiškinosi, kur dar netoli Kernavės yra buvę panašių archeologiniu požiūriu įdomių vietovių. Kitus domino senovės kernaviškių religijos ir laidojimo klausimai. Dėmesį prikaustė ir kai kurie, gal net pirmąkart išgirsti, terminai, tokie kaip magnetometras (geofizikos prietaisas magnetinio lauko stiprumui matuoti), georadaras (prietaisas, kurio veikimo principas paremtas elektromagnetinių bangų atspindžiu – siųstuvo siunčiama elektromagnetinė banga, sklysdama gruntu, yra atspindima nuo ribų, pasižyminčių skirtingomis elektrinėmis savybėmis). Išsamiai ir vaizdžiai buvo paaiškinta, kuo šie prietaisai naudingi archeologams.

Nemažai smalsuolių ėjo savo akimis išvysti tyrimų perkasos, kurioje dirba ne tik mokslininkai, bet ir studentai. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus archeologė doktorantė Dovilė Baltramiejūnaitė išsamiai ir vaizdžiai atsakinėjo į susidomėjusių klausimus, paaiškino, kaip nustatoma, kurioje vietovės dalyje reikia kasti perkasas, kaip jos kasamos. Šių archeologinių tyrimų dalyviai pasidalijo įspūdžiais, pasakojo ne tik apie romantiškąją archeologijos mokslo pusę – galimybę prisiliesti prie gilios praeities, bet ir apie sunkiuosius tokios darbo aspektus. Vis dėlto tyrimams reikia nemenko žinių bagažo, kantrybės, kruopštumo ir atsidavimo ne tik šiltuoju metų laiku rausiantis perkasose, bet ir žiemą aprašant, analizuojant, apibendrinant tyrimų rezultatus, rašant ataskaitas.

Taigi eksperimentinės archeologijos festivalyje tikrai nebuvo kada nuobodžiauti. Penkių piliakalnių papėdėje praleistą laiką galima pavadinti prasmingu ir įdomiu. Belieka džiaugtis prisiminimais, naujomis atgijusios senovės istorijos žiniomis ir laukti kitų metų organizatorės Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos puikiai rengiamo eksperimentinės archeologijos festivalio. Šių metų renginio globėjas buvo Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, generalinis rėmėjas – Kultūros rėmimo fondas, pagrindinis rėmėjas – Lietuvos dujos.

Apie „Gyvosios archeologijos dienas Kernavėje“ Vorutos ir Kernavės laikraščiuose:

„Gyvoji archeologija – pažintis iš arčiau“, Kernavė, 2001, nr. 1. Parengė Gražina Jurgaitienė

Kareniauskas, Juozas. „Kukavaičio giria ir Kernavės šventvietės“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2002, nr. 1 (2)

Vasiliauskaitė, Gražina. „Kernavė gali tapti eksperimentinės archeologijos centru“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2002, nr. 1

Vercinkevičius, Juozas. „Kernavėje dar galima daug ko tikėtis…“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2002, nr. 1 (2)

Luchtanienė, Daiva. „Pajauta Kernavėje, Lietuvoje ir svetur“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2003, nr. 1 (3)

Luchtanas, Aleksas. „Kernavė – lietuviškoji Troja“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2003, nr. 1 (3)

Vercinkevičius, Juozas. „Kernavė–Biskupinas: naudinga partnerystė“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2004, nr. 1 (4)

Vėlius, Gintautas. „Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje“, Kernavė. Kernavės krašto laikraštis, 2004, nr. 1 (4), 2005, nr. 1 (5)

Buinickaitė, Dana. „Kernavėje senovė alsuoja gyvybe“, Voruta, 2008, nr. 15 (657).

Orlovskytė, Justina. „Tūkstantmečių praeitis Kernavėje“, Voruta, 2009, nr. 14 (680)

Juozo Vercinkevičiaus nuotr.

Nuotraukose:

1. Prezidentė D. Grybauskaitė domėjosi amatais ir bendravo su amatininkais (Jono Vitkūno nuotr.)

2. Viduramžių kovose karybos klubų atstovai kovėsi atkakliai

3. Eksperimentinės archeologijos festivalyje lankėsi šeimos

4. R. G. Vėliūtės knygos vaikams „Viena diena Kernavėje“ viršelis

5. Tarp lankytojų ir Rašytojų sąjungos narys poetas Stasys Stacevičius

Voruta. – 2011, liep. 23, nr. 14 (728), p. 7.

Istorija , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra