Senoji bažnyčia kyla naujam gyvenimui

Autorius: Data: 2011-02-02 , 15:49 Spausdinti

Edmundas MIELIULIS

Šių metų pabaigoje prieš 135 metus pastatytoje bažnyčioje vėl melsis tikintieji. Pagal pasirašytą dviejų religinių koncesijų nekilnojamojo turto panaudos sutartį ja naudosis ir evangelikai liuteronai ir katalikai.

Parapijai – beveik 300 metų

Pagal istorinius šaltinius Rukuose įsteigti evangelikų liuteronų parapiją buvo bandyta dar 1723 metais. Maldos namų statybai už žmonių surinktus pinigus – 1 341 talerį ir 9 grašius – iš Tauragės apylinkės miškų buvę atvežta rastų. Matyt, bažnyčią rentė nekokie meistrai – ji buvo taip kreivai sumeistrauta, kad palaidos apylinkės ūkininkų kiaulės be vargo galėjusios išknisti landas po pastato pamatais ir sulįsti vidun. Tad iškilusius maldos namus teko nugriauti… Vėliau iš lauko akmenų sumūrytas kitas statinys, kur nuo 1733 m. nustatytomis dienomis atvykdavo kunigai ir laikydavo pamaldas.

Oficialiai parapija įteisinta 1870 metais – į Rukus paskiriamas nuolatinis dvasininkas Balėtų parapijos mokyklos precentorius Liudvigas Albertas Jordanas. Apžiūrėjęs neišvaizdžius akmeninius maldos namus naujasis kunigas pamaldas nusprendė laikyti nedidelėje vietos pradžios mokykloje. Deja, čia tilpdavo tik apie 200 žmonių, o parapijai buvo priskirtas net 31 kaimas. Ankštoje patalpoje būdavo tvanku, tad žmonės netrukus maldai pasirinko gretimų kaimų bažnyčias: Plaškių, Piktupėnų, Katyčių.

Dabartinė Rukų bažnyčia pastatyta kunigaujant Francui Neslingeriui (Franz Nesslinger) Eisros ir Kamonos upelių santakoje, prie Šilutės – Pagėgių kelio. Oficialiai ši bažnyčia pašventinta 1886 m. liepos 11 d. Šį kartą naujieji maldos namai savo forma ir išplanavimu nenusileido kitoms Mažosios Lietuvos bažnyčioms. Tai – netinkuotas iš raudonų plytų sumūrytas statinys, taisyklingo keturkampio formos su 30 m aukščio bokštu rytinėje pusėje. Bažnyčioje tebėra likęs vokiškas užrašas, kuris lietuviškai skambėtų taip: „Aš esu visko pradžia ir pabaiga, – sako Visagalis Viešpats Dievas, kuris yra, buvo ir bus”.

Istorijos verpetuose

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma Rukų, Stoniškių, Šilgalių ir kitų kaimų gyventojų

buvo priversti pasitraukti į Vokietiją. Rukų bažnyčioje ėmė melstis katalikai. Veikianti bažnyčia buvo bene vienintelė Pagėgių krašte, gal todėl komunistinės ideologijos sergėtojų nebuvo uždaryta ir paversta sandėliu, kaip atsitiko ir Pagėgiuose. Kadangi Rukų bažnyčia atiteko katalikams, negausi vietos evangelikų liuteronų bendruomenė maldai rinkdavosi parapijiečių namuose.

1993-ieji – Rukų parapijos atgimimo metai. Evangelikams liuteronams pareiškus pretenzijas į savo turtą, bažnyčios pastatai jiems buvo grąžinti, o bažnyčioje su katalikais imta melstis kartu.

1997 metais bažnyčioje kilęs gaisras smarkiai ją nuniokojo. Nustatyta, kad gaisrą sukėlė elektros instaliacijos gedimas. Bažnyčiai atstatyti pradėta rinkti lėšas, nemažai jų surinkta Vokietijoje, kur gyvena buvusių Rukų evangelikų liuteronų parapijiečių.  Aukų rinkimo iniciatoriumi Vokietijoje buvo kažkada Stumbragiriuose gyvenęs Richardas Urlichas. Už surinktas lėšas buvo pakeistas nudegęs bažnyčios stogas, padaryta kitų darbų, tačiau bažnyčios vidaus remontui suaukotų pinigų nebeužteko.

Kol po gaisro bažnyčia buvo tvarkoma, katalikai pamaldų salę įsirengė netoli esančiame evangelikų liuteronų parapijai priklausančiame pastate. Deja, šio pastato būklė buvo gan prasta, tad katalikai pradėjo dairytis naujų patalpų. Telšių vyskupijos vadovai svarstė galimybę maldos namus įkurti Stoniškių kultūros namuose, bet tam netikėtai pasipriešino Šilgalių kaimo tikintieji, kuriems neva į pamaldas bus toli važiuoti. Jie pageidavo vėl melstis senojoje Rukų bažnyčioje, kuri yra pusiaukelėje tarp abiejų kaimų. Bet katalikai baiminosi didelių išlaidų, reikalingų šiai bažnyčiai suremontuoti.

Sėkmingos derybos

Pasak Rukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininko Augusto Dravininko, derybose tarp aukščiausių abiejų bažnyčių vadovų – evangelikų liuteronų vyskupo Mindaugo Sabučio ir Telšių vyskupo Jono Borutos – aktyviai dalyvavo ir buvęs Pagėgių meras, Seimo narys Kęstas Komskis, vėliau – dabartinis meras Virginijus Komskis. Po kelerių metų svarstymų ir derinimų vyskupai sutarė, kad Rukų bažnyčioje melstųsi abiejų tikėjimų atstovai. Prieš pasirašant nuomos sutartį, evangelikų liuteronų parapijos bendruomenė sugebėjo rasti apie 20 tūkst. litų bažnyčios remontui – buvo pakeistos medinės sijos, sutvarkyta elektros instaliacija.

A. Dravininko ir Rukų Šv. Antano Paduviečio parapijos klebono Vytauto Gedvainio pasirašytoje sutartyje numatyta, kad katalikai tampa panaudos gavėjais 30 m. Šia sutartimi katalikų parapija įsipareigoja prižiūrėti ir remontuoti bažnyčią, derinti pamaldų grafiką su evangelikų liuteronų parapija. Jau paruoštas projektas „Kapitalinis Rukų bažnyčios remontas“. VVG „Pagėgių krašto“ valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, nutarta šiam projektui skirti 162 tūkst. litų.

Bažnyčią žadama suremontuoti iki šių metų pabaigos.

www.litera.lt

Katalikų parapijos , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra