Senjorai žurnalistai Sėlių krašte
Autorius: Voruta Data: 2014-10-27 , 15:59 Spausdinti
Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo nariai (pirmininkas Stanislovas Pleskus), LR Seimo nario Vytauto Saulio remiami, patraukė Rokiškio link. Rokiškio krašto, kuriame gimė latvių katalikų bažnyčios veikėjas Antonijs Urbšs, lakūnas Jakovas Smuškevičius, teatro ir kino aktorė Monika Mironaitė, Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, dailininkas, vitražistas Bronius Bružas, politikai Loreta Graužnienė, Dangutė Mikutienė, Vytautas Saulis, verslininkas Antanas Trumpa ir plejada sportininkų: Aušra Bimbaitė, Daiva Jodeikaitė, Raivydas Stanys, Martynas Šlikas, Jolanta Vilutytė…
Pakeliui galėjai iš patyrusių, įvairiose gyvenimo situacijose atsidūrusių žurnalistų išgirsti nuostabių pasakojimų apie atmintin įsirėžusius susitikimus, atgijusius Sibiro tremties prisiminimus (Jadvyga Gudanavičienė). Ir, be abejo, kokia kelionė be šypsenos. Ją, pasakodamas juokingus gyvenimo įvykius, daugiausiai dovanojo Stanislovas Pleskus, lyg primindamas Dž. Golsvorčio žodžius: „Neprarask humoro. Žmogui jis yra tas pats, kas aromatas rožėms“.
Šv. Onos bažnyčia ir rudenėjančios Kriaunos upės krantai bei tylus ir ramus Obelių ežeras pasitiko mus bei palydėjo į Obelių istorijos muziejų, o prie jo durų jau laukė iš Obelių krašto kilęs mokytojas, buvęs partizanas Andrius Dručkus, dabar muziejaus vedėjas bei jo bendradarbė dr. Elena Kazlauskaitė.
Andriaus Dručkaus, Rokiškio rajono savivaldybės, Obelių seniūnijos ir Rokiškio krašto muziejaus pastangomis šis muziejus buvo atidarytas 1998 metais ir pavadintas Laisvės kovų istorijos muziejumi. Muziejuje sukaupta per 9000 eksponatų: daugiau nei trečdalis – . Andriaus Dručkaus dovana. Septyniose ekspozicujų salėse sukaupta daug to, ko nė vienas arba retas kuris Lietuvos muziejus neturi: Dariaus ir Girėno atminimui skirti eksponatai, unikalios laisvės kovų šiame krašte nuotraukos, Tado Kosciuškos sukilimo pinigai – banknotai, 1830-1831 metų sukilimo monetos, Vyčio apygardos, 3-ios Vytauto apygardos 5-os Lokio rinktinės partizanų nuotraukos, tyčiojimosi iš nužudytųjų partizanų vaizdai. Ekspozicijoje „Lietuvos kariuomenė“ išsaugotos Lietuvos kariuomenės generolų uniformos, greta gali pamatyti ir Lietuvos kariuomenės kapeliono pulkininko Alfonso Svarinsko karinį drabužį.
Vlado Žuklio ir prof. Leono Žuklio darbai – šio krašto Žymių žmonių bareljefai (prof. Mykolo Riomerio, poeto Pauliaus Širvio, kompozitoriaus Juozo Gruodžio, Leono ir Vlado Žuklių) – lydi į antrame aukšte įrengtą jaukią konferencijų salę, kurios sienas puošia unikalūs, akį veriantys kryžiuku siuvinėti vietos siuvinėtojos obelietės Valentinos Strungytės – Baltuškienės darbai gamtos ir kitais motyvais. Čia mūsų laukė karšta kava ir arbata bei skanūs sausainiai. Pasikalbėję su mūsų kelionę rėmusiu LR seimo nariu rokiškėnu Vytautu Sauliu, muziejaus darbuotojais, aplankėme antkapinį paminklą 1944–1953 m. Obelių apylinkėse žuvusiems Vyties kuopos partizanams (aut. skulptorius Vladas Žukas) bei 1941 metų birželio mėn. žuvusiems sukilėliams ir sovietinėms aukoms atminti (memorialo statytojas G.Kateščenka) Obelių kapinėse.
Ir … į Rokiškį. Jis visai netoli: nespėjome net įspūdžiais, patirtais Andriaus Dručkaus valdose, pasidalinti. Neogotikinio stiliaus šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta grafų Tyzenhauzų pagal architekto Frydricho Gustavo fon Šachto projektą, lyg sakyte sakė: „Sveiki atvykę“, o rajono savivaldybėje susitikome su rajono šeimininku meru Vytautu Viliu, kuris pasakoja, kad rajone dabar gyvena per 33 tūkstančius gyventojų, o jo širdyje – Rokiškyje- beveik 14 tūkstančių. Kaip ir visur Lietuvoje, taip ir čia, gyventojų mažėja, tačiau, pasak mero, gimstamumas pralenkia mirštamumo rodiklius. O taip ne apie visus rajonus pasakytum. Didžiuojasi, kad rajono centras garsus savo medžio skulptūrų parku: jame beveik 100 skulptūrų, dvaro rūmais, kuriuose saugoma ir medžio drožinių ekspozicija, be abejo, Rokiškio sūriu, skanėstu, žinomu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: juk tai didžiausia pagal pajamas Lietuvos pieno perdirbimo įmonė, gaminanti fermentinius sūrius bei pieno cukrų, o Rokiškyje siuvami vyriški kostiumai puošia ne vieną įžymų ir paprastą Lietuvos – ir ne tik jos – vyriškį.
Rūpinamasis žmogumi – viena iš savivaldybės darbo krypčių. Antai iš renovuojamų 12 daugiabučių namų atnaujinti jau 6 (renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą suamažėjo 100 ar net 130 proc.). Įsteigtas Studentų rėmimo fondas padeda rajono besimokantiesiems aukštosiose mokyklose (remti per 100 studentų). Ugdomi talentai: jiems įsteigtas Talentų rėmimo fondas ir dar daug gerų darbų minėta … ir pasiūlyta apsilankyti Rokiškio dvaro rūmuose, o čia gidė Onutė Mackevičienė parodė tiek, kiek leido mūsų laikas. Mat rudens saulė neilgai danguj svečiuojasi.
Rokiškio miestas pirmą kartą minimas1499 m. rugsėjo 21 d. kunigaikščio Aleksandro privilegijoje. Apie 1523 m. mieste apsigyveno kunigaikščiai Krošinskiai, o vėliau – grafai Tyzenhauzai. Jie ir pastatė Rokiškio dvaro ansamblį. Dvaro rūmus puošia prabanga ir kartu savotiškas paprastumas. Onutė sako, kad rūmuose esančios 49 salės. Aukštoje dvaro menėje buvę muzikos instrumentų, kuriuos gamino garsus smuikų meistras Antonijus Stradivarijus, Leonardo da Vinči paveikslas „Kristus, nešantis kryžių“. Grafų valgykloe pamatėme 32 poras saulės – amžinojo judėjimo – ženklų (svastikų), pabuvojome kukliame grafo darbo kabinete, sustojome prie grafo Konstantino Tyzenhauzo parengto detalaus savo grafystės žemėlapio, grafienės vonios kambario, jos miegamojo, pamatėme, kuo rengėsi grafai, grafienės ir garfaitės bei grafaičiai, sužinojome, kad jau tuo metu buvusi kanalizacija, telefonas, o ir elektra.
Tačiau, tačiau, smalsu buvo žvilgtelėti į medžio drožėjo Liongino Šepkos darbus. Jiems skirtos atskiros patalpos.
Pirmąjį kūrinį iš medžio L. Šepka skyrė broliui Petrui. Centrinė paminklo ašis – kryžius, apipintas medžio gėlėmis, vainikais, paukščių figūrėlės, įvairios grandinėlės. Žiūri į skulptoriaus darbą ir, regis, jis gyvastimi alsuoja. Kaip padaryti grandinę iš vieno medžio gabalo be jokių sujungimo detalių? Tai sugebėjo Lionginas Šepka. „Zitos darželis arba paukščių balius“, šimtai kitų medžio drožinių ne vienos valandos akies studijos.
Reikėtų pritarti buvusiam Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, apie L. Šepkų pasakiusiam: „Laiminga tauta, turėdama tokių talentų“.
ALFONSAS KAIRYS
Nuotraukos:
Prie paminklo 1944–1953 m. Obelių apylinkėse žuvusiems Vyties kuopos partizanams (aut. skulptorius Vladas Žukas).
1794 metų sukilimo pinigai Obelių muziejuje.
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
Lietuva
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 16:33
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 10:59
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos, Parodos
2021-01-15, 11:33
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
~ Katalikų kardinolai, Kultūra, Naujienos, Religija
2021-01-14, 10:09
-
1991 m. sausis Lietuvos nepriklausomybės gynėjų liudijimuose
~ Lietuva, Parodos, Sausio 13-oji
2021-01-11, 13:27