Seniausias Klaipėdos antspaudas grįžo į miestą

Autorius: Data: 2012-07-30, 10:12 Spausdinti

Seniausias Klaipėdos antspaudas grįžo į miestą

Daiva PAULIUKEVIČIENĖ, Klaipėda

760-ąjį gimtadienį mininti Klaipėda šiemet ne vieną šventės renginį skiria miesto praeičiai garsinti. Vienas iš jų – seniausio miesto antspaudo pristatymas. Juo prieš 566 metus buvo antspauduotas laiškas, kuriuo patvirtinta, kad Liubeko laivavedys audros suniokotą laivą dalimis pardavė Memelyje.

Tikrąją Klaipėdos įkūrimo dieną – rugpjūčio 1-ąją Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje besidomintiems miesto ir krašto praeitimi bus pristatyta paroda bei leidinys „Klaipėdos tapatumo ženklai: antspaudai, herbas, vėliava“.

Renginio dalyviai  turės progą išvysti seniausią žinomą dokumentą su Klaipėdos miesto antspaudu. Šį originalų 1446-aisiais metais rašytą Klaipėdos miesto burmistro ir tarybos laišką Liubeko miesto burmistrui ir tarybai uostamiesčio gimtadienio proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejui paskolino Hanzos miesto Liubeko archyvas.

Pats spaudas, kuriuo antspauduoti svarbūs miesto dokumentai, neišliko. Seniausias juo pažymėtas antspaudas taip pat vietos istorikų kurį laiką laikytas dingusiu.

Tik neseniai dabartinio Klaipėdos herbo autorius, dizaineris Kęstutis Mickevičius išsiaiškino, kad dokumentas egzistuoja. Maždaug prieš metus uostamiesčio muziejininkai pradėjo susirašinėjimą su lenkų kolegomis dėl unikalaus Klaipėdai eksponato paskolinimo.

Bendrasis Memelio miesto antspaudas buvo atspaustas 1446 metais lapkričio 5 dieną ant laiško, kuriuo Liubeko laivavedys Hermanas Hoffeneris pranešė Liubeko miesto burmistrui ir tarybos nariui pakliuvęs į audrą ir buvęs priverstas laivą, už kurį buvo atsakingas, dalimis parduoti Klaipėdos pilies uoste. Antspaudas tapo savotišku patvirtinimu, kad laivavedys nemelavo.

Laiškas parašyta vidurio žemutinės Vokietijos tarme, todėl įdomus ir vokiečių kalbos tyrinėtojams. Mokslininkų teigimu, panašiai kalbėta bei rašyta ir 16 amžiuje.

Esama žinių, kad antspaudu, kuriuo pažymėtas ir minėtasis laiškas, būdavo tvirtinami palikimo dokumentai bei kiti svarbūs miestiečių popieriai.

Muziejaus lankytojai turės atidžiai apžiūrinėti laišką, kad įžiūrėtų antspaudo reljefą, mat ant laiško buvo užvarvinta vaško, ant jo uždėtas gabaliukas popieriaus, o jis prispaustas spaudu.

Miesto herbo kūrėjas ir jo formavimosi žinovas K. Mickevičius pasakojo, kad ankstesnieji raštai būdavo sutvirtinami kabančiais atspaudais, tačiau gabenant tokį dokumentą būdavo rizika, kad jis gali būti sugadintas ar sunaikintas. Vėliau antspaudai spausti tiesiai ant rašto užvarvinto vaško, bet tokiu būdu taip pat išlikdavo tikimybė, kad sukietėjęs vaškas nubyrės. Tada buvo sugalvotas būdas antspauduoti popieriaus gabaliuką, uždėtą ant vaško pačiame laiške.

K. Mickevičius pasakojo, kad šis eksponatas svarbus ir todėl, kad jame yra vaizduojamas Memelio miesto herbas: jūrinis laivas, o ne kokia valtelė, kuriame vietoje stiebo – mūrinis bokštas, laivo priekyje ir gale yra neiššifruotas žodis arba baketai, kurie rodo vandens gilumą. O tai reiškia, kad miestiečiai turėjo teisę verstis laivyba, o miestas buvo – pilis arba tvirtovė. Tiesa, dėl šio simbolio mokslininkai tebesiginčija.

„Dabar dažnai pamirštama, kad Klaipėda labai ilgą laiką kovojo konkurencinę kovą dėl prekybos. Yra buvę laisvos prekybos ribojimų, būta net kuriozų, kai leista laivus statyti, bet drausta juos parduoti. Tad tie antspauduoti laiškai sprendė kasdieninius dalykus, kuriais miestiečiai gyveno“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.

Iki mūsų dienų išliko šiuo spaudu pažymėti 1522 ir 1618 metais parašyti raštai.

Liubeko archyvas 1942 metais, baiminantis bombardavimo, buvo perkeltas į druskos saugyklas. 1946 metais sovietų kariuomenė archyvą pasiėmė kaip karo grobį. 1951 metais Rytų Berlyne atsidūrė didžioji dalis Liubeko archyvo vertybių. 1989-1990 metais dalis Tarybų Sąjungoje likusių dokumentų buvo iškeista, taip didžioji dalis archyvo grįžo į Liubeką. Paskutiniai karo grobiai pasiekė šį miestą 1998 metais, jie buvo atvežti iš Armėnijos.

Laiškas yra viso labo vienas lapas popieriaus, tačiau jis atgabentas specialiu transportu, kurį suteikė Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Dokumentas atgabentas dėžėje, kurioje palaikomas tam tikras drėgmės lygis.

Įdomu ir tai, kad jis į Klaipėdą atgabentas taip pat laivu, kaip, tikėtina, prieš daug metų pasiekė Liubeką.

Istorinė vertybė apdrausta 15 tūkst. eurų. Gabenimo išlaidas pavyko sumažinti gavus uostamiesčio jūrinių kompanijų paramą.

Nuotraukose:

1.  Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys ir Klaipėdos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Vacys Vaivada

2.  Antspauduotas laiškas, kuriuo patvirtinta, kad Liubeko laivavedys audros suniokotą laivą dalimis pardavė Memelyje

Voruta. – 2012, rugpj. 4, nr. 16 (754), p. 5.

Mažoji Lietuva , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra