Seniausiame uosto sandėlyje – tūkstančiai laivų
Autorius: Voruta Data: 2015-04-02 , 14:59 Spausdinti
Evelina KISLYCH
12 tūkst. kvadratinių metrų dydžio, 3 tūkst. metų jūrų istoriją kaupiantis antras pagal dydį pasaulyje tarptautinis jūrų muziejus Hamburge (tarp. Maritimes museum Hamburg) – žurnalisto Peter Tamm Sen (1928) 80-ties metų darbas. Jūrų muziejų per metus aplanko daugiau nei 120 000 lankytojų (36 tūkst. lankytojai iš kitų šalių), kuriems neužtenka vienos dienos apžiūrėti visko, kas yra eksponuojama – jie čia grįžta vėl ir vėl.
Pasak „Maritimes museum Hamburg“ atstovo spaudai Wulf Brocke, sutvarkyti seniausią uosto sandėlį rajone „Hafencity“ Hamburgo valstijos valdžiai kainavo 30 milijonų eurų. Sandėlį renovavus, 2008 metų birželį tuometinis Vokietijos prezidentas Horst Köchler perkirpo raudoną juostelę – tądien į tarptautinį jūrų muziejų „Maritimes museum Hamburg“ buvo pakviesti pirmieji lankytojai.
„Užkabino“ vaikystėje
W. Brocke pasakojo, kad muziejaus savininkas, žurnalistas P. Tamm kolekcionuoti pradėjo būdamas vos šešerių, kai jam sergant mama padovanojo mažą laivo modeliuką. Dovana taip įvėpė P. Tamm, jog šiandien jo kolekcija tapo per devynis aukštus nusidriekusiu muziejumi (eksponatai užima 12 tūkst. kv. m. ploto). Pasak „Maritimes museum Hamburg“ atstovo spaudai W. Brocke, yra skaičiuojama, jog muziejuje yra eksponuojama 47 tūkstančiai mažų laivų modelių (tarp jų – lietuvų „Lisco Baltic service“ laivas), 1 tūkstantis – didesnių. O kur dar 5 tūkstančiai tapybos darbų, 1 milijonas nuotraukų, 50 tūkstančių laivo kontrukcijos planų, 80 tūkstančių knygų apie laivus, jūras. Tai viskas, ką pavyko sukaupti žinomam žurnalistui per 80 savo gyvenimo metų.
Iš viso pasaulio
Daugeliui smalsu, iš kur atkeliauja eksponatai? Kaip jie patenka į kolekcionieriaus, muziejaus savininko P. Tamm rankas. Pasak W. Brocke, daugelis jų – dovanoti, pirkti, paveldėti. Jis pasakojo, kad pats P. Tamm vykdamas į kitą šalį, būtinai užsuka į antikvarinę parduotuvę. Tarkim, kartą vienoje iš Londono sendaikčių krautuvių kolekcionierius rado seną, iš gyvūnų kaulų dar prancūzų kalinių Anglijoje padarytą rankų darbo laivo modelį. Jį įsigijo visai prastos būklės, tačiau restauravus šiandien jis yra didžiausias iš 32 „Chesapeak“ kolekcijos laivų modelių, pagamintų iš gyvūnų kaulų.
Karti realybė
Povandeniniai laivai, rankų darbo žemėlapiai, skirtingų šalių skirtingų modelių švyturiai (standartiniai, modernūs), radijo stotys, kompasai, laiškai – tik įrodymas, kad taip buvo. O kur dar vis nutylima jūrų istorija apie vergų gabenimą laivais ir likę to įrodymai – muziejuje yra eksponuojama likusi laivo denio dalis, iš kurios aiškiai matoma, kaip ir kiek žmonių buvo gabenama laivu vienu metu. O kur dar pasaulinių karų likučiai – autentiškos laivyno jūreivių aprangos, karo laivyno modeliai, laiškai, likusios laivo dalys. Nuostabą kelia ir lankytoją atsisėsti priverčia laivų variklių, uostų mąstai – muziejuje eksponuojami sumažinti jų variantai.
Apsilankymas jūrų muziejuje sužadina ne tik norą keliauti, bet ir sukelia mintis apie tai, kiek daug mes dar nežinome. Liūdniausia, kad įdomiausių faktų, vaizdų kartais net visai nesužinome, nepamatome. Aišku tik vieną, kad istorija – didinga, reikalinga ir neištrinama. Visai kaip jūra – ar susimąstėte, kiek jose nutiko visko, nulėmusio mūsų šiandieną? Jei ne, įsivertinimui ir akiračio praplėtimui, siūlau apsilankyti šiame, ar kokiame kitame muziejuje.
Autorės nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
~ Europa, Lietuva - Baltarusija, Naujienos
2021-01-20, 08:41
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
~ Europa, Kultūra, Lietuva - Lenkija
2021-01-19, 14:57
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-15, 14:07
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
~ Istorija, Lietuva - Lenkija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-11, 16:02
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint)
~ Europa, Naujienos, Seinų - Punsko kraštas
2021-01-11, 13:55