Senasis Baltų žvaigždynas (1 dalis)

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

Pagal Aušrinę ir Vakarinę žmonės mokėjo nustatyti ryto ir vakaro laiką. Sakmių Aušrinė žvaigždė – tai nepaprastai graži mergelė, vadinama dangaus karaliūne. Jos galvą vainikuoja saulė, ji dėvi žvaigždžių prisagstytą apsiaustą. Jos šypsena – ryto aušra, ašaros – deimantai.
 
Aušrinė ne kiekvienais metais gerai matoma. Tie metai, kai ji gerai matoma, buvo laikomi labai laimingi. Aušrinei žmonės melsdavosi ir tikėdavo maldų galia.
Lietuviai labai gerbė ir Vakarinę žvaigždę. Ji ypač buvo pagerbiama per didžiuosius darbymečius.
Be Aušrinė-Vakarinės, minima Saulės dukra Indraja. Ji siejama su Jupiterio planeta. Be Indrajos ir Aušrinės-Vakarinės dar Saulė tyrėjusi tris dukras (planetas): Vaivora (Merkurijus), Žiezdrė (Marsas) ir Sėlija (Saturnas).
Taigi lietuviai žinojo 6 iš 9 planetų.
 
Žvaigždės ir žvaigždynai
Žiloje senovėje žvaigždės buvo siejamos su pirmykščio žmogaus darbo sezonais, ypač su medžiokle, vėliau – su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Pirmykštės medžioklės laikus geriausiai primena žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimai: Tauras, Ožiaragis, Didysis Šuo, Mažasis Šuo, Lūšis, Kiškis, Avinas, Gulbė, Varnas, Erelis, Gyvatė, Šaulys, Žuvų, Vandenio, Banginio žvaigždynai, Šienpjovių, Artojo, Sietyno, Grįžulo Ratų.
Sunku tiksliau pasakyti, kiek žvaigždynų žinojo senovės lietuviai ir kaip jie juos vadino.
 
Zodiakas
Zodiakas – maždaug 16 laipsnių pločio dangaus sferos juosta išilgai ekliptikos, per kurią keliauja Saulė, Mėnulis ir planetos. Zodiako juostoje yra 12 žvaigždynų: Žuvų, Avino, Tauro, Dvynių, Vėžio, Liūto, Mergelės, Svarstyklių, Skorpiono, Šaulio, Vandenio ir Ožiaragio. Šią žvaigždynų juostą Saulė apeina per metus.
Zodiako žvaigždynai buvo žymimi tam tikrais ženklais, kuriuos žinojo senovės babiloniečiai. Lietuviai taip pat iš seno žinojo Zodiako žvaigždynus ir jų žymėjimą.
 
Sietynas
Liaudžiai gerai buvo žinomas žvaigždžių spiečius Tauro žvaigždyne – Sietynas.
Iš Sietyno padėties danguje žmonės nustatinėdavo nakties laiką. Sietynas vidurvasaryje pasirodo rytais, prieš saulei tekant, žiemos pradžioje teka vakarais, o leidžiasi paryčiu. Paskui Sietyną danguje eina ryški žvaigždė, kurią žemaičiai vadina Sietyno Draugu. Sietyno kilmė sakmėse aiškinama taip: jog seniai gyveno septyni broliai, kurie buvo persekiojai pagonių dėl to, kad pastatė didžiulę šventyklą, jie buvo paimti į dangų ir virto žvaigždėmis.
Sakmėse suasmenintas Sietynas buvo laikomas žmonių globėju ar net giminaičiu, vadinamas broleliu, berneliu.

www.sarmatija.lt
 

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra