Pagrindinis puslapis Autoriai Niūniavaitė-Lesienė Jovita Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (V)

Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (V)

Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (V)

Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt

Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus.

Tęsinys. Ketvirtąją  istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-iv/

ADOMAS URBONAVIČIUS – SIAUBAS

1945 m. rugpjūčio mėn. NKVD Trakų aps. ataskaitoje apie kovas su partizanais rašoma, kad, siekiant sunaikinti Semeliškių vls. veikusį Adomo Urbonavičiaus–Siaubo partizanų būrį, buvo užverbuota šio būrio ryšininkė, jai suteiktas agentūrinis slapyvardis “Pušaitė”.

1945 m. rugpjūčio 9 d. “Pušaitė” pranešė, kad būrio vadas A. Urbonavičius–Siaubas lankysis Semeliškių vl. Šuolių k. gyventojo sodyboje. Į nurodytą vietą išvykus NKVD Semeliškių poskyrio stribams, sodyboje buvęs ADOMAS URBONAVIČIUS, ANDRIAUS–SIAUBAS, g. 1922 m. Semeliškių vls. Vindžiulių k., buvo nušautas.

Pasinaudojus ag. „Pušaitės“ suteikta informacija buvo nužudytas ir A. Urbonavičiaus brolis BOLIUS URBONAVIČIUS-PAVASARIS. Duomenų apie jo žūties aplinkybes nerasta.

1945 m. rugpjūčio 1 d. Semeliškių vls. Dainavos k. apyl. esančiame miške surengtoje karinėje – čekistinėje operacijoje žuvo trys partizanai: PRANAS APANAVIČIUS (dokumente – Franuk Apanovič), Simo – DOBILAS; PRANAS BARTAŠKA (dokumente – Franuk); STEPAS STANKEVIČIUS (dokumente – Stankevič) – ŠERMUKŠNIS, visi jie gyveno Semeliškių vls.

1946 m. rudenį Trakų aps. teritorijoje žuvo partizanas ROMUALDAS STRAŠUNSKAS, Motiejaus, g. 1919 m.

2000-02-03 Romualdui Strašunskui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. S-620).

JONAS RADZEVIČIUS – ČERKESAS

Jonas Radzevičius 1945 m. vasarą legalizavosi ir 1945 m. rugpjūčio 25 d. Semeliškėse tardymo metu teigė, kad jis įstojo į BONDARO būrį 1944 m. liepos mėn., tuo metu būryje buvo apie 30 partizanų: Ignas – Bondaras iš Budilių k.; Pranas Sindaravičius – Galinis, iš Semeliškių mstl.; Pranas ir Antanas Bartaškos, Vinco, iš Dzenkūniškių k.; Vladas Jančiauskas iš Semeliškių mstl.; Mikas Keras iš Prūsiškių k.; Jonas ir Pranas Apanavičiai; Pranas Čižas iš Semeliškių mstl.; Jonas Arlauskas, Antano iš Semeliškių mstl.; Pranas ir Kazys Stasiūnai iš Dzenkūniškių k.; Vladas ir Jonas Venskutoniai iš Noškūnų k.; Antanas ir Stasys Nevedomskai; Jonas Matuliūkštis iš Budilių k.; Bronius Jukavičius iš Vindžiulių k.; Pranas Zikevičius iš Šakaldonių k.

Jonas Radzevičius ir Juozas Venclova 1946 m. vasario mėn. buvo suimti, tačiau jiems pavyko pabėgti.

Nuo 1946 m. rugsėjo mėn. iki tų pačių metų gruodžio mėn. partizanų būriui vadovavo Jonas Radzevičius, Juozo, g. 1913 m., gimė ir gyveno Semeliškių vls. Nečiūnų k. Partizanų vadu tapo žuvus Antanui Galiniui – Juodajai Kaukei.

Jonas Radzevičius 1946 m. gruodžio 26 d. tardymo metu pasakojo, kad jo būryje buvo partizanai: Antanas Kananavičius – Viesulas, Stasys Nevedomskas – Desantas, Viktoras Šareika – Ščbik (?), Jonas Venslovas (žemaitis) – Lakūnas, Jonas Mitkevičius – Kęstutis, Janė Klasovaitė – Mūza.

A.Kananovičius 1946 m. gruodžio 28 d. tardymo metu patvirtino, kad ČERKESO būriui priklausė partizanai: Antanas Kananovičius – Viesulas, Stasys Nevedomskas – Desantas, Juozas Venslovas – Lakūnas, partizanas slapyvardžiu Kęstutis.

 ČERKESO būryje 1946 m. kovojo: Juozas Venclova – Lakūnas (g. 1920 m.), Robertas Azulevičius – Trumenas (g. 1919 m.), Antanas Nevedomskas – Rugys (g. 1912 m.), Petras Kanapinskas – Buižys (g. 1921 m.), Juozas Mitkevičius – Kapitonas (g. 1904 m.) ir kiti. Būrys turėjo rankinį kulkosvaidį, 4 automatus, 1 vokišką automatinį šautuvą, 6 pistoletus ir granatas, veikė Semeliškių vls. Nečiūnų, Budilių, Jagėlonių, Stančikų, Strėvos ir kitų kaimų apylinkių miškuose, priklausė Serbento kuopai. Z. Kliucevič baudžiamojoje byloje esančioje 1971 m. sausio 7 d. parengtoje LSSR KGB Trakų r. sk. pažymoje rašoma, kad Jono Radzevičiaus būrio partizanas Jonas Apanavičius – Labutis, Simo, g. 1923 m. Semeliškių mstl., 1945 m. rugpjūčio 30 d. legalizavosi.

1946 m. gruodžio 26 d. Semeliškių vls. Nečiūnų miške MVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 2-ojo bataliono surengtos karinės – čekistinės  operacijos metu žuvo vienas ir suimti trys partizanai:

Jonas Radzevičius, Juozo – Čerkesas, g. 1913 m. Semeliškių vls. Nečiūnų k. (būrio vadas, suimtas sužeistas); Viktoras Šareiko, Kazimiero – Ižibekas, g. 1920 m. Rūdiškių vls., lenkas; Stasys Nevedomskas, Prano – Desantas, g. 1919 m. Semeliškių vls. (suimtas sužeistas).

Žuvo: GOLOSUVAITĖ (?), ji taip pat – JANINA VLASOVIENĖ – MŪZA, 20-ies metų, atvykusi iš Kauno m.

Jonas Radzevičius – Čerkesas 1946-12-26 tardymo metu teigė, kad nušauta partizanė – JANĖ KLASOVAITĖ – MŪZA.

Baudžiamojoje byloje esančioje pažymoje rašoma, kad KLASOVAITĖ – MŪZA ir JANINA VLASOVIENĖ yra tas pats asmuo, ji priklausė ČERKESO būriui.

Remiantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad 1946 m. gruodžio 25/26 d. Semeliškių vls. Nečiūnų miške žuvo partizanė JANINA KLASOVAITĖ – VLASOVIENĖ – MŪZA, 20-ies metų, atvykusi iš Kauno m.

Jonas Radzevičius buvo kalintas Vilniuje. Karo tribunolo 1947 m. lapkričio 5 d. nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Išvežtas į lagerį -1948 m. rugsėjo 28 d. Omsko sr.

1947 m. sausio 30 d. informatorius “Stiklinė” pranešė, kad Semeliškių vls. Strėvos miško apyl. slapstosi du Čerkeso būrio partizanai. Į mišką buvo išsiųsta MVD Trakų aps. sk. operatyvinė grupė. Paieškos metu vienas partizanas, bandęs pabėgti, buvo nušautas. Žuvo JUOZAS MITKEVIČIUS, Juozo – KĘSTUTIS, g. 1904 m. Semeliškių vls. Budilių k. Kitas partizanas Juozas Venclovas, Juozo–Lakūnas, g. 1912 m. Panevėžio aps., persekiojimo metu pasidavė ir legalizavosi sausio 31 d. atvykęs į MVD Aukštadvario vls. poskyrį.

1946 m. gruodžio 30 d. Semeliškių vls. Strėvos miške surengtoje karinėje –  čekistinėje operacijoje žuvo ČERKESO būrio partizanas JUOZAS MITKEVIČIUS, Juozo – KĘSTUTIS, g. 1904 m., gimė ir gyveno Semeliškių vls. Budilių k.

(Bus daugiau)

 

Naujienos iš interneto