Semeliškių miestelyje, Trakų rajone, Strėvos krante, 13 km į pietus nuo Elektrėnų stovi dabartinė medinė šv. Lauryno bažnyčia (pastatyta 1783 ar 1786 m.), garsi šv. Roko atlaidais. Šiuo metu klebonauja kunigas Gintautas Antanas Jančiauskas.

Čia parapijiečių aukomis nuo 2002 metų leidžiamas mėnesinis religinis, iliustruotas 12 puslapių laikraštis. Šiame 2008 m. liepos mėnesio Nr. 7 (60) yra paantraštė SEMELIŠKIŲ ŠV. LAURYNO BAŽNYČIAI 225 METAI. Laikraštį spausdina firma „Dosita“ Kaišiadoryse.

Laikraštis sumaniai suskirstytas aktualiomis temomis: Kaišiadorių vyskupijoje, katalikų gyvenimas, Kaišiadorių vyskupijos dvasininkai, istorija, parapijos žmonės, katalikų gyvenimas, tai įdomu!

Pirmasis puslapis skirtas straipsniui „Šv. Benediktas Nursietis, abatas, Europos globėjas“, kuriame aprašytas, gimęs 480 m., Vakarų vienuolijos patriarchas šv. Benediktas – žemdirbių, inžinierių ir architektų, chemikų, katilių, moksleivių, speleologų bei melioratorių globėjas, sesuo dvynė Scholastika, jo veikla, nuveikti darbai, pastatytas Monte Kasino vienuolynas pietų Italijoje, kuris ir šiandien traukia turistus iš visų pasaulio kampelių. Antrajame puslapyje – Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios: „Pivašiūnų šventovė“ ir „Kristaus Atsimainymo katedra“. 1988 m. rugpjūčio 14 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius labai seną stebuklingą Švč. Mergelės Marijos paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Nuo tada kiekvieno mėnesio 15 d. maldininkai iš visos Lietuvos renkasi pagerbti Švč. Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, ir paprašyti jos dangiškos globos bei užtarimo. Tačiau garsiausi ir plačiausiai žinomi Pivašiūnų Žolinės atlaidai. Antrame straipsnyje aprašoma Kaišiadorių vyskupijos mūrinės katedros (pastatyta 1932 m., konsekruota 1936 m. gegužės 10 d.) statybos istorija, išvardinti čia dirbę ir katedros kriptoje palaidoti vyskupai Juozapas Kutka ir Teofilius Matulionis, o administratorius vyskupas V. Sladkevičius 1987 m. buvo paskirtas kardinolu. Šventoriuje ilsisi kunigai: muzikologas prof. Teodoras Brazys, Alfonsas Varnas, Stanislovas Kiškis, Jonas Mintaučkis, Andrius Juknevičius ir Mykolas Balnys.

„Katalikų gyvenimo“ skiltyje pateiktas Sauliaus Juškausko ir Arvydo Malinausko labai rimtai verčiantis susimąstyti straipsnis „Ant kortos – gyvybė“. Čia aprašoma narkomanija, jos pasekmės, narkomanų dalia (jie ne gyvena, bet tik egzistuoja), paįvairintas buvusios narkotikų aukos pasakojimu.

Skiltyje „Kaišiadorių vyskupijos dvasininkai“ išspausdintas Rūtos Jonuškienės straipsnis „Kas keičia parapiją?“ apie Saldutiškio kleboną Jurgį Kazlauską, kilusį iš Kaišiadorių rajono Palomenės parapijos, miestelio gražinimą ir žmonių santykių, pamaldumo stiprinimą.

„Istorijoje“ – įdomus, didelis akademiko Zigmo Zinkevičiaus straipsnis „Karaliaus Mindaugo ir jo pirmojo Lietuvos krikšto reikšmės menkinimas“. Supratęs krikščionybės svarbą Lietuvos valstybei, 1251 m. pavasarį Mindaugas kartu su šeima, didikais ir „su dideliu skaičiumi pagonių“ buvo pakrikštytas. Jis atkakliai reikalavo ir pasiekė, kad pirmoji Lietuvos vyskupija būtų tiesiogiai pavaldi Šventajam Sostui. Tuomet įžiebta krikščionybės liepsna nebeužgeso, visą laiką Lietuvoje buvo kunigų, vienuolių, veikė viena kita bažnyčia iki pakartotino Lietuvos krikšto Jogailos ir Vytauto laikais. Tai rodo ne tik istoriniai šaltiniai, bet ir lietuviški poteriai, išlaikę pirminio vertimo iš vokiečių kalbos dar Mindaugo laikais elementus. 1253 m. Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Jo krikštas ir karūnavimas buvo nepaprastos reikšmės įvykis Lietuvai. Tai Lietuvos atsivėrimas pasauliui ir tarptautinis pripažinimas. Kaimyninės valstybės siekė sunaikinti naują karalystę, jis buvo šmeižiamas, žeminamas. Tai atsispindi to meto svetimųjų metraščiuose, o ir vėliau kitataučių istorikų darbuose. Lietuvai tapus laisva ir išsiugdžius savų istorikų, požiūris į Mindaugą ėmė kisti. Bet negalėdami paneigti paties krikšto fakto, bando jį sumenkinti, ignoruoti, neakcentuojama, kad tai buvo Lietuvos krikštijimo pradžia. Pagal tradiciją pirmasis bet kurios šalies valdovo krikštas laikomas ir tos šalies, tos tautos ir valstybės krikštu. Daroma viskas, kad šį faktą užgožtų pakartotinis Lietuvos krikštas 1387 m.

„Parapijos žmonės“ skiltyje randame interviu su Semeliškių vidurinės mokyklos tikybos mokytoja Nijole Ustiliene. Tai pat išvardinti gegužės mėnesį pakrikštyti ir palaidoti parapijiečiai.

„Katalikų gyvenime“ Mindaugo Buikos straipsnyje „Sakramentinė moterų kunigystė negalima“ išsakyti argumentai, kodėl moterys negali būti šventinamos į kunigus ir tuo klausimu nebegali būti diskusijų tarp katalikų. Stepono Čėsnos rašinys „Ir tikri velniai kai kam pasirodo“ pasakoja apie savo ir bendradarbio susitikimą su juodaisiais velniais. Kitas straipsnis „Apsėdimo priežastys ir tikslai“ yra ištrauka iš kunigo Jono Burkaus knygos „Du pasauliai“ apie šėtoniškas apsėdimo priežastis ir tikslus, pateikti įvairūs pavyzdžiai bei net 11 apsėdimo priežasčių.

Skiltyje „Tai įdomu!“ išspausdinta pamokanti, labai graži „Trijų medžių istorija“. Jos esmė tokia: visi turime savo tikslų bei svajonių ir, nors kaip labai pro šalį bėgtų mūsų gyvenimas ir siekimai, žinoma, laikui einant, imtų atrodyti nebeįmanomi, būtina nepamiršti, jog Dievas yra parengęs kiekvienam iš mūsų didelius planus, jeigu tik Juo tikėsime. Dievo kelių mes nežinome, bet, reikia atminti, kad Jo keliai visada mums geriausi. Ir Petro Katino straipsnis „Planas, pakeitęs Europą“ apie 1948 m. garsųjį amerikiečių finansinės pagalbos II pasaulinio karo nusiaubtai Europai Džordžo Maršalo (1880-1959) planą.

Paskutiniame puslapyje įdėti sveikinimai gimtadienio proga, skelbiami aktualūs pranešimai žmonėms dėl negalios neturintiems galimybės lankyti bažnyčios, išvardintos aukotojų pavardės.

Gražiu Semeliškių parapijos pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitos parapijos. Gaila, kad nenurodomas laikraščio redaktorius ar redakcija (gal iš kuklumo), jo tiražas.

Nuotraukoje: Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia

Voruta. – 2008, rug. 20, nr. 18 (660), p. 14.