Sekminių iškilmės Vilniaus Kalvarijose – daugiau nei trijų šimtmečių tradicija

Autorius: Data: 2013-05-19, 10:09 Spausdinti

Šiandien prasideda Sekminių iškilmių šventimas Vilniaus Kalvarijose. Šiai tradicijai jau keli šimtai metų. Apie išbandymų kupiną Vilniaus Kalvarijų istoriją, daugiametę Sekminių švenčių tradiciją ir numatytą programą pasakoja Vilniaus Kalvarijų, Šventojo Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas kun. Virginijus Česnulevičius.

Jau daug metų Vilniaus arkivyskupijos tikintieji kviečiami Sekminių iškilmes švęsti Vilniaus Kalvarijose, Šventojo Kryžiaus atradimo parapijoje. Kaip susiformavo ši tradicija?

Pirmiausia turėčiau nusilenkti Dievui, kuris veikia mūsų istorijoje per žmones, per jų paliudytą tikėjimą. Vilniaus Kalvarijos gyvuoja jau daugiau kaip 340 metų. Jomis nuo pat pradžių rūpinosi broliai dominikonai. Vienu laikotarpiu jas prižiūrėjo Varšuvos provincijos, kitu – Lietuvos dominikonai.

Rašytiniuose šaltiniuose aiškiai užfiksuota, kad kai dominikonai buvo išvaryti iš Vilniaus, Kryžiaus kelio tradicija nenutrūko, o netgi sustiprėjo. Adomas Kirkoras savo pasivaikščiojimuose po Vilnių rašo, kad pirmąją Sekminių dieną į pamaldas Vilniaus Kalvarijose susirinkdavo daug valstiečių. Atvykdavo melstis ir vyskupas, kuris valstiečiams teikdavo Sutvirtinimo sakramentą. Antrą dieną į pamaldas jau rinkdavosi turtingesni žmonės, o po pietų tradiciškai nuo Žaliojo tilto, kur stovėjo nešiančio Kryžių Jėzaus skulptūra, karietų virtinė patraukdavo Vilniaus Kalvarijų link. Trečiąją dieną į Sekminių iškilmes Vilniaus Kalvarijose rinkdavosi miestiečiai ir amatininkai, jie organizuodavę netgi muges.

Tad ši tridienės šventės tradicija išliko iki mūsų dienų. Tik dėl žmonių patogumo tris dienas pradėjome švęsti iki Sekminių iškilmių, nes anksčiau buvo švenčiama nuo Sekminių tris dienas.

Penktadienį yra kunigų ir vienuolių diena, šeštadienį – vaikų ir jaunimo diena, o sekmadienis – pagrindinė Sekminių šventės diena. Prieš keletą metų pridėjome dar vieną dieną, ketvirtadienį, skirtą Švenčiausiojo Sakramento adoracijai ir išpažintims.

Atlaidų laikas, kaip skaičiuojame pagal senąjį liturginį kalendorių, prasideda gegužės 3-iąją, Šventojo Kryžiaus atradimo dieną, ir baigiasi rugsėjo 14-ąją Šventojo Kryžiaus išaukštinimo iškilme. Atlaidų centre – Sekminių šventė.

Tradicinė programos dalis – Kryžiaus kelias. Kodėl Velykų laiką, Kristaus prisikėlimo laikotarpį vainikuojančios Sekminės švenčiamos einant Kryžiaus kelią? Kaip Bažnyčios gimtadienis siejasi su Kristaus kančia ir mirtimi?

Viena iš šios tradicijos priežasčių yra istorinė. Dokumentuose užfiksuota, kad, dar prieš pašventinant Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelią, 1664 m. Didįjį penktadienį vyskupas Jurgis Bialozoras vadovavo Kryžiaus kelio procesijai ir sakė, kad nemato jokio reikšmingesnio išganymo būdo kaip tik pamaldumą Jėzaus kančiai.

Vilniaus Kalvarijos buvo pašventintos 1669 m. per Sekmines. Jas šventindamas vyskupas Aleksandras Sapiega barstė žemę, atvežtą iš Šventosios Žemės, ir remdamasis apaštalu Pauliumi pasakė, kad niekas negali ištarti Viešpaties Jėzaus vardo nebūdamas pripildytas Šventosios Dvasios, o tuo labiau be Jos žmogus neturi jėgų mylėti, atlikti savo pareigas ir nešti gyvenimo kryžių.

“>
Trečioji stotis – Alyvų darželyje

Kai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo atstatytos Kalvarijų stotys, Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis taip pat jas šventino per Sekmines.

Mūsų tikėjimo gyvenime kryžius yra pačiame centre. Jėzus sakė savo mokiniams: „Imkite ant pečių savo kryžių ir sekite manimi.“ Tad kryžius yra mūsų gyvenimo dalis, mūsų pašaukimas. Jį išgyvename per kasdienius parpuolimus, silpnumą, kančią. Jėzus parodė mums kelią.

Šventajame Rašte randame Jėzaus pažadą mokiniams atsiųsti Šventąją Dvasią. Žinome, kad prisikėlęs Jis sakė mokiniams: „Imkite Šventąją Dvasią, kam atleisite nuodėmes, tam jos bus atleistos“, o vėliau ugnies liežuviais Šventoji Dvasia ant mokinių nusileido Jeruzalėje. Tačiau patį pirmąjį kartą, lyg ir nepastebimai, Jėzus Šventąją Dvasią padovanojo nuo Kryžiaus. Evangelijoje pagal Joną skaitome, kad, paragavęs perrūgusio vyno, Jėzus tarė: „atlikta“ ir nuleidęs galvą atidavė dvasią. Tai lyg ir praslysta pro akis, bet jau čia Jėzus atiduoda savo Dvasią, tad pirmasis Bažnyčios gimimas yra po Kryžiumi.

“>

Išlikusios tik keturios autentiškos Kryžiaus kelio stotys, o kitos atgavus nepriklausomybę buvo atstatytos. Kokia yra Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio vertė Lietuvos sakralinės architektūros kontekste ir dvasiniame Bažnyčios pavelde?

Pačios Vilniaus Kalvarijos yra XVIII a. vėlyvojo baroko ansamblis, vienas gražiausių baroko paminklų Lietuvoje. Pirmoji medinė Vilniaus Kalvarijų bažnyčia kartu su Kryžiaus keliu pašventinta 1669 metais, o jai sudegus 1772 m. pastatyta mūrinė. 1850 m. caro valdžia uždarė vienuolyną, išvarė brolius ir atidavė ansamblį pasauliečiams kunigams. Užėjus Napoleono armijai, iš bažnyčios ir vienuolyno buvo padarytos arklidės ir ligoninė. Kilus gaisrui, visas dominikonų archyvas sudegė, liko nežinomos stotis kūrusių menininkų pavardės. Po Napoleono armijos Vilniaus Kalvarijas dar niokojo ir sovietinė valdžia. 1962–1963 m. visos koplyčios, išskyrus keturias, stovinčias arčiausiai prie bažnyčios, buvo sugriautos. Žmonės pasakoja, kad kai buvo sprogdinamos Vilniaus Kalvarijų koplyčios, išdužo net namų langai Baltupiuose. Tačiau iš žmonių širdžių pamaldumo Kristaus kančiai sovietai neišsprogdino, neišrovė, tikintieji eidavo Kryžiaus kelią net ir be stočių, pažymėdavo stočių vietas akmenukais, pasodintomis gėlėmis.

Vienas iš Vilniaus Kalvarijų išskirtinumų yra tas, kad jos suprojektuotos taip, kad kuo tiksliau atkartotų Jeruzalės Kryžiaus kelio ilgį, atstumus tarp stočių ir labai tiksliai atspindėtų visą Jeruzalės topografiją.

“>
V stotis – Prie Kedrono upelio

Atstatant tarybiniais metais susprogdintas koplyčias buvo pasitelktos nuotraukos, nes po gaisro neišliko kitų šaltinių. Dauguma koplyčių yra mūrinės ir keturkampės, o viena – „Jėzus meldžiasi Alyvų kalne“ yra pasagos formos. Kristaus kapo koplyčia išsiskiria žmogaus dydžio Kristaus kūno skulptūra, o Marijos Sopulingosios koplyčioje įrengtas altorėlis, kur aukojamos šv. Mišios. Taip pat prieš trejus metus atradome liudijimų, kad stotyje „Kristus parpuola antrą kartą“ medinis kryžius per metus sudildavo ir reikėdavo pagaminti naują, nes piligrimai atsipjaudavo po gabalėlį kaip relikviją parsivežti į namus.

“>
“>
Dainiaus Tunkūno nuotrauka
“>
Dainiaus Tunkūno nuotrauka

Simboliški ir Vilniaus Kalvarijų vartai. Čia yra septyneri mediniai ir vieni, vadinamieji, Geležiniai vartai, kurie padeda įsivaizduoti Šventojo miesto sandarą, o kartu yra virsmo į naują asmenį apsivalymo simbolis.

“>
“>

Graži ir pati Šventojo Kryžiaus atradimo barokinė bažnyčia. Didžiajame altoriuje yra tikintiesiems ypač brangi Nukryžiuotojo skulptūra. Saugome ir ypatingą Šventojo Kryžiaus, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus, relikviją, kurią XVIII amžiuje bažnyčiai padovanojo popiežius Pijus VI.

Pristatykite Sekminių iškilmės programą. Kokia speciali programa numatyta jaunimui ir kas ją ves?

Į šventės organizavimą yra įsitraukę labai daug parapijiečių. Vienas nieko negalėčiau padaryti, todėl padeda ir jaunimas, ir „Carito“ komanda, ir visa bendruomenė. Reikia ir suolus remontuoti, ir sceną paruošti šv. Mišioms – yra daug ūkio ir organizacinių darbų.

Ketvirtadienį skirtingos lietuvių ir lenkų parapijos grupės nuo 8 ryto iki 20 val. vakaro veda adoraciją. Adoracijos idėja gimė iš noro sustoti, nurimti ir prieš pagrindines atlaidų dienas iš organizacinių darbų sugrįžti prie Šaltinio, Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Penktadienį yra kunigų ir vienuolių diena, kadangi savaitgalį jie turi daug pastoracinio darbo savo parapijose ir būtų sunku atvykti. Dažniausiai šia proga į Vilniaus Kalvarijas atvažiuoja Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, visada dalyvauja Vilniaus arkivyskupijos ganytojai. Kviečiame visos Lietuvos kunigus. Kryžiaus kelio mąstymus stotyse veda vis kitas vienuolis, sesutė, kunigas ar diakonas. Taip išreiškiamas spalvingas Bažnyčios veidas.

“>
Dainiaus Tunkūno nuotrauka

Šeštadienio programa skirta vaikams ir jaunimui. Ji prasidės šv. Mišiomis Marijos Sopulingosios koplyčioje, o tada vaikai eis specialiai jiems pritaikytą Kryžiaus kelią, gaus užduočių ir klausysis paprastų, suprantamų mąstymų. Kviečiame vaikus, kurie ruošiasi arba jau priėmė Pirmąją komuniją. Viduryje Kryžiaus kelio numatyta agapė, kad vaikai per daug nenuvargtų, o pabaigoje bažnyčioje vaikus palaiminsime su Šventojo Kryžiaus relikvija.

Popiet prasidės jaunimo programa. Šiais metais organizuojamas orientacinis žaidimas „Rask mane“ visoje Vilniaus Kalvarijų teritorijoje, kur komandos varžysis tarpusavyje. Vėliau vyks Gospel choro vedamas šlovinimas, liudijimai ir kunigo Kęstučio Dvarecko katechezė.

Po jos jaunimas išsiskirstys į grupes – vieni šoks žydiškus šokius, kiti eis į meditaciją Kryžiaus kelio koplyčioje „Jėzus pas Poncijų Pilotą“ arba maldą su Šventuoju Raštu, kurią ves kunigas Mykolas Sotničenka. Dar kiti susipažins su Kalvarijų lobynais. Vakare bus aukojamos bendros lietuvių ir lenkų šventosios Mišios, o sutemus jaunimas eis Šviesos kelią.

Sekmadienis – pagrindinė Sekminių iškilmės ir atlaidų diena. Kryžiaus kelias prasidės 9 val. nuo Marijos Sopulingosios koplyčios, jį ves Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir vyskupas Arūnas Poniškaitis, o 13 val. Pievoje, prie bažnyčios, bus aukojamos iškilmingos šventosios Mišios.

Parengė Monika Midverytė OFS

Kryžiaus stočių nuotraukų autorius Arnoldas Stasiulis

Bernardinai.lt

Religija ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra