Sekmadienį Šv. Petro aikštėje pagerbimui buvo išstatytos šv. Petro relikvijos

Autorius: Data: 2013-11-24, 18:55 Spausdinti

Sekmadienį, 2013 m. lapkričio 24-ąją, Tikėjimo metų uždarymo proga Šv. Petro aikštėje viešam pagerbimui buvo išstatytos šv. Petro relikvijos.

Relikvijorius – nedidelė bronzinė urna, ant kurios įrašyta: „Ex ossibus quae in Arcibasilicae Vaticanae hypogeo inventa Beati Petri Apostoli esse putantur“ („Iš kaulų, rastų Vatikano bazilikos hipogėjuje (požemyje), kurie, kaip manoma, yra Palaimintojo Apaštalo Petro“) . Ji buvo perduota popiežiaus Pauliaus VI žinion 1971 m. ir nuo tada saugota Apaštalinių rūmų koplyčioje Vatikane. Kasmet birželio 29 dieną, Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės proga, relikvijos būdavo išstatomos privačioje popiežiaus koplyčioje. Sekmadienį pirmą kartą Šv. Petro relikvijos išstatomos viešam pagerbimui.

Sekmadienį prieš šv. Mišias procesija atnešė relikvijorių ant pjedestalo šalia altoriaus. Prieš Mišių pradžią relikvijorius buvo atidarytas, kad matytųsi jo viduje ant dramblio kaulo pagrindo patalpinti 8 kaulų fragmentai. Popiežius, smilkydamas altorių, pasmilkė ir relikvijas. Mišių pabaigoje procesija relikvijas nunešė į baziliką, iš ten – į įprastą jų saugojimo vietą.

Katalikų agentūra „Zenit“ prieš kelias dienas paskelbė išsamų straipsnį apie Šv. Petro relikvijų atradimą. Jame rašoma, kad nors Šv. Petro bazilika ir po ja esantis Vatikano Nekropolis apibūdinama kaip krikščionybės lopšys, kurį kasmet aplanko milijonai piligrimų ir turistų, tačiau retas kuris žino, kad bazilika nuo Konstantino laikų buvo susijusi su krikščionių/pagonių nekropoliu, kuriame ilsėjosi ir apaštalo Petro palaikai. Nustatyta, kad Petras nukankintas Kaligulos ir Nerono cirke, o jo palaikai, kuriuos pavyko identifikuoti, ilsėjosi bazilikos požeminės dalies kairiojoje navoje.

Manoma, kad „Ager Vaticanus“ – Vatikano laukas, erdvė tarp trijų kalvų centro-vakarų Romoje, Antikos laikais buvo skirtas laidojimui. Pasak tradicijos, čia tarp kelių mauzoliejų buvo nukankintas šv. Petras.

Atstatyti istorinį vaizdą, kas nutiko iš karto po kankinystės, mums padeda rašytiniai šaltiniai, svarbūs praeities liudininkai. Iš I a. pabaigos mus pasiekia Romos krikščionių bendruomenės vadovo Klemenso liudijimas. Jis aprašo Nerono persekiojimus, kurio auka tapo apaštalas Petras, ir kruvinus spektaklius, vykdytus ant Vatikano kalvos buvusiame cirke. Šiuo liudijimu rėmėsi ir istorikas Tacitas. Kiek vėlesni šaltiniai „Izaijo pakilimas ” ir „Petro apokalipsė“ papildo – šv. Petras mirė Romoje, nes buvo nukankintas Nerono 64 m.

Pirmoji nuoroda į apaštalo kapą pasiekia iš II-III a. ir vėliau pakartota Bažnyčios istoriko Euzebijaus, kurioje cituojamas romietis, vardu Gajus. Jis nurodo į Petro kapą Vatikane. Rašytiniai šaltiniai ilgus šimtmečius buvo vienintelis pagrindas, kuriuo buvo galima remtis bandant atkurti istorinius faktus apie apaštalo mirtį ir jo palaidojimo vietą. Tik 1939 m. popiežiaus Pijaus XII pontifikato metu imta vykdyti sistemingus archeologinius tyrimus. Galiausiai mokslininkė Margarita Guarducci 1952 m. rado ant vieno nekropolio kapo įrašą apie apaštalo vardą, o po kurio laiko vienoje mūro nišoje rasti palaikai. 1968 m. birželio 26 dieną popiežius Paulius VI paskelbė, kad atlikus kantrius ir kruopščius tyrimus, remiantis jų rezultatais bei kompetentingų asmenų sprendimu, galima tikėti, jog Šv. Petro relikvijos identifikuotos įtikinamu būdu.

Vatikano radijas 

Vatikanas , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra