Sekant Juozo Keliuočio vardo pėdsakais

Autorius: Data: 2016-04-29, 13:00 Spausdinti

Sekant Juozo Keliuočio vardo pėdsakais

Fotomenininkė Marija Šileikaitė-Čičirkienė (viduryje) ir kraštietis, literatūros kritikas prof. habil. dr. Vitas Areška naujų leidinių pristatyme Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje. Kairėje – bibliotekos direktorė ir Keliuočių centro pirmininkė Alicija Matiukienė

 

Gabija KARLONAITĖ, Rokiškis

 

Gėda, bet labai dažnai nežinau, kas yra tie žmonės, kurių vardus važiuojant troleibusu diktuoja garsiakalbis, arba kokių žmonių pavardėmis pavadintos gatvės, mokyklos, bibliotekos. Tos kasdien girdimos pavardės taip stipriai apsitrynusios kasdienybėje, kad net nekelia poreikio domėtis jų reikšme.

Pažintį su pavardėmis pradedu nuo Juozo Keliuočio, nes su šiuo vardu neišvengiamai susiduriu universitete ir… Rokiškyje.

Juozo Keliuočio pavardę linksniuoja žurnalistikos studentai Vilniaus universitete, nes viena iš jų auditorijų pavadinta jo vardu. Rokiškėnai irgi nuolat ją girdi, nes rajono savivaldybės viešoji biblioteka vadinasi Juozo Keliuočio vardu. Bibliotekoje įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras ir įsteigta nevyriausybinė organizacija.

Juozo ir Alfonso Keliuočių vardai neatsiejami nuo Rokiškio krašto. Joniškio kaimo vienkiemis Rokiškio rajone – brolių Juozo, vieno iškiliausių ir aktyviausių Nepriklausomos Lietuvos kultūrininkų, žurnalisto, rašytojo, vertėjo ir kritiko, leidėjo ir visuomenininko, ir Alfonso, dirbusio kartu su broliu žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcijoje, literato, pedagogo, gimtinė. Paprastiems rokiškėnams labiau žinomas Alfonso vardas, nes jis ilgus metus mokė rajono mokyklose vaikus lietuvių kalbos ir literatūros, dalyvavo rajono literatų klubo „Vaivorykštė“ veikloje, buvo vienas iš laikraščio „Prie Nemunėlio“ (1989–1997) redaktorių. Visoje Lietuvoje dainuojama daina pagal Alfonso Keliuočio eilėraščio „Joninės“ („Buvo naktys švento Jono…“) žodžius, nors dažnai jos autorius net neįvardijamas.

Lietuvos mastu labiau žinomas Juozas Keliuotis, kurio vardu ir nuspręsta pavadinti biblioteką. Neabejotini jo nuopelnai Lietuvai, jos kultūrai. Aktyvus tarpukario Lietuvos kultūros veikėjas, geriausiai žinomas kaip iliustruoto savaitinio kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ (1931–1940) steigėjas ir leidėjas, kaip publicistas ir rašytojas. Vilniaus universiteto žurnalistikos studentams jau pirmame kurse dėstoma, kad jis – žurnalistikos pradininkas Lietuvoje.

Juozas Keliuotis mynė Lietuvos žiniasklaidos taką, susidurdamas su sudėtingomis kliūtimis. Jo pažiūros ir veikla kainavo kelias tremtis. Artimas Juozo Keliuočio draugas Alfonsas Kazys Skrinska prisimena, kad publicistą dažnai sekė slaptosios tarnybos. Ir tikrai, paviešinus KGB dokumentus, suskaičiuota, kad apie Juozą Keliuotį informaciją slaptajai policijai teikė apie septyniasdešimt asmenų. Daug kam jis buvo įtartinas ir pavojingas. Kitiems jis atrodė per daug konservatyvus, buvo nuolat kritikuojamas kaip per daug klerikališkas. Pastaroji kritika susijusi ir su Juozo Keliuočio biografija: jis 1926 m. baigė Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. Nors Juozo Keliuočio mokslai tuo nesibaigė – tais pačiais metais išvyko į Sorboną studijuoti filosofijos, literatūros, žurnalistikos, meno ir sociologijos. Studijų metais jis susižavėjo prancūzų filosofų Maurico Blondelio (Maurice Blondel) ir Anri Bergsono (Henri-Louis Bergson) idėjomis. Pastarasis skelbė filosofinio ir meninio mąstymo susiliejimą, kritikavo mokslinio pažinimo sureikšminimą.

Juozas Keliuotis tapo neokatalikybės sąjūdžio šalininku. Jis siekė, kad naujoji karta kurtų katalikybės principais grindžiamą Lietuvos modernųjį meną, galintį padėti tautai pasiekti kultūrinę nepriklausomybę, kuri padėtų išlikti galimos kolonizacijos atveju.

Šventė „Poezijos pavasaris 2007“ Keliuočių tėviškėje Joniškio vienkiemyje, Rokiškio r.

Grįžęs į Lietuvą J. Keliuotis pradėjo savo publicistinę veiklą, vėliau Vytauto Didžiojo universitete dėstė žurnalistiką. Visus darbus nutraukė tremtis – 1945 m. jis buvo ištremtas į Pečioros lagerius. Po poros metų grįžo į Lietuvą, o 1952 m. jį vėl ištrėmė. Šį kartą iš Solikamsko lagerių jis sugrįžo 1956 m. Kadangi grįžęs tremtinys neprašė viešos atgailos, jo straipsniai nebuvo spausdinami jokiame žurnale. Ši kliūtis toli gražu nesustabdė Juozo visuomeninės veiklos.

„Naujojoje Romuvoje“ ir vėliau leistame žurnale „Kūryba“ (1943–1944) Juozas Keliuotis siekė suburti jaunus menininkus, kūrybingas asmenybes. Šiuo būdu Juozas Keliuotis pagrindė įsitikinimą, kad kūrybinga tautos dvasia yra pagrindinis mažos tautos stiprybės įrodymas.

Pasak Juozo Keliuočio, „Kūryba – menininko individualybės realizacija“. Tad norint rasti tam tinkamą dirvą, reikia „visom naujom kūrybinėm jėgom telktis, organizuotis, sudaryti naują didelį kūrybinį sąjūdį“. Garbaus kraštiečio Juozo Keliuočio idėjų vedama Rokiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ėmėsi naujų veiklų. 2004 m. bibliotekoje buvo atidarytas Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinio palikimo studijų centras, jame įrengta nuolatinė ekspozicija „Juozo ir Alfonso Keliuočių kūrybinis palikimas“. Po metų įkurta nevyriausybinė organizacija „Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras“. Sukurta elektroninė centro svetainė www.keliuociucentras.rvb.lt. Organizacija įsipareigojo įamžinti ir populiarinti Keliuočių kūrybinį palikimą, saugoti jų asmenines bibliotekas. 2007 m. įgyvendintas noras biblioteką pavadinti Juozo Keliuočio vardu.

Juozo ir Alfonso Keliuočių centre vyksta įvairi kultūrinė veikla, skatinama studijuoti brolių Keliuočių gyvenimą ir kūrybą. Rengiami ir įgyvendinami įvairūs kultūros projektai, edukacinės programos, organizuojami knygų pristatymai, kraštotyros konferencijos, parodos, susitikimai su žymiais krašto kultūros, meno ir kitų sričių žmonėmis. Centro iniciatyva atgaivintas Rokiškio krašto kultūros žurnalas „Prie Nemunėlio“ (1989–1997 m. rokiškėnų inteligentų leistas kultūros laikraštis „Prie Nemunėlio“), kuriame suteikiama tribūna profesionalų ir mėgėjų kūrybai. Kultūros leidinyje pristatomas krašto paveldas, primenami iškilūs kraštiečiai ir krašto šviesuoliai, apžvelgiamos rajono kultūrinės veiklos aktualijos, įvairiapusiška rajono kultūros, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų veikla. Žurnale spausdinama kraštiečių poetų ir rašytojų, vietos literatų, rajono moksleivių kūryba bei kritika. Žurnalo puslapiuose pristatomi ir kitų rajonų kūrėjai ir jų darbai. Žurnalo parengimu rūpinasi redakcinė kolegija, vadovaujama ats. redaktorės, Juozo ir Alfonso Keliuočių centro pirmininkės Alicijos Matiukienės. Keliuočių centras inicijuoja Literatūrinę Juozo Keliuočio vardo premiją, kuri teikiama nuo 2007 m., kai biblioteka gavo Juozo Keliuočio vardą. Premijos laureatais yra tapę: filosofas, žurnalistas, vertėjas, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius Andrius Konickis (2007), prozininkė, eseistė ir dramaturgė Vanda Juknaitė (2008), prozininkas, eseistas Vytautas Girdzijauskas (2009), poetas, eseistas, kultūros veikėjas Vaidotas Daunys (po mirties, 2010), Lietuvos literatūros tyrinėtojas, prof. habil. hum. m. dr. Vitas Areška (2011), teatro režisierius, pedagogas, lektorius, aktorius Gytis Padegimas (2012), vertėja Diana Bučiūtė (2013), filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis (2014).

Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje

Savo kultūrinėmis iniciatyvomis ir prasmingomis veiklomis Juozo Keliuočio vardo biblioteka ir Juozo ir Alfonso Keliuočių centras garbingai neša šį vardą.

Nuotr. iš Rokiškio r. savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos fondų

„Voruta“, Nr. 4 (822), 2016 m. balandžio 30 d., p. 12.

Kultūra Literatūra Muziejai Spauda Švietimas , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra