Seinų kunigų seminarijai -190

Autorius: Data: 2016-08-05, 14:25 Spausdinti

Seinų kunigų seminarijai -190

Sigitas BIRGELIS, punskas.pl

Seinų kunigų seminarijos reikšmė lietuvių tautinės savimonės formavimui bei tautinio tapatumo ugdymui yra neginčijama. Šiemet minime šios svarbios lietuvių tautinio atgimimo įstaigos 190-ąsias įkūrimo metines. Man regis, minime nepakankamai iškiliai ir „garsiai“. Ši seminarija kolektyvinėje lietuvių tautos bei eilinio Lietuvos gyventojo atmintyje beveik neegzistuoja.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne yra saugomas 1853 m. Paryžiuje parašytas tekstas apie Bažnyčios padėtį Lenkijos Karalystėje, kuriame randame seniausią žinomą užuominą apie Seinų kunigų seminariją. Dr. Algimanto Katiliaus ir kitų Lietuvos istorikų nuomone, rankraščio autorius galėjo būti prelatas Bonaventūra Butkevičius. Jis tuo metu buvo išvykęs į Romą, kur siekė, kad Šventasis Tėvas jį paskirtų Seinų vyskupu. Iš rankraščio teksto matyti, kad jo autorius yra lojalus Rusijos civilinei valdžiai (toks buvo kun. B. Butkevičius). Kad teksto autorius yra B. Butkevičius, patvirtintų ir tai, jog vienas iš paaiškinimų rašytas Seinuose (B. Butkevičius tuo laiku buvo Seinų vyskupijos administratorius). Nežinome tik, ar jis buvo Paryžiuje, kur, kaip minėjau, šis tekstas parašytas. Šiaip ar taip rankraščio autorius Seinų vyskupijai skiria 24 puslapius. Jis kelia vyskupo P. Strašinskio nuopelnus Seinų vyskupijai, mini, kad čia yra dvi kunigų seminarijos, iš kurių viena dėl mažo klierikų skaičiaus (Tikocino seminarija) „vos tinkama turėti seminarijos vardą“. Apie Seinų kunigų seminariją rankraščio autorius rašo pagarbiai. Pasak jo, „ji tinkama kunigų ruošimui ir pagal klierikų skaičių, ir pagal profesorių lygį“.

Apie Seinų kunigų seminariją nemažai yra rašę du jos auklėtiniai:Stanislovas Jamiolkovskis ir Pranciškus Augustaitis. S. Jamiolkovskis (1834–1885) bendradarbiavo su „Bažnytinės enciklopedijos“ leidėjais, rašė į „Przegląd Katolicki“. Minėtai enciklopedijai jis parašė Vygrių ir Seinų vyskupų biografijas, paskelbė straipsnį apie Seinų seminarijos įsteigimą. P. Augustaitis (1848–1915) bendradarbiavo su Varšuvoje leidžiamos „Parankinės Bažnyčios enciklopedijos“ redakcija. Jis, remdamasis spausdintais ir nespausdintais S. Jamiolkovskio darbais, aprašė Seinų vyskupiją, rašė jos dvasininkų biogramas (tarp jų ir apie vyskupą Antaną Baranauską). Lietuvių kalba buvo išspausdintos dvi P. Augustaičio monografijos: „Vygrių ir Seinų dijecezijos istorija“ ir „Seinų dijecezijos bažnyčių monografija“. Pirmojoje galima aptikti nemažai duomenų apie Seinų kunigų seminariją. Ji vertinga ir šiandien, nes rašyta remiantis Seinų vyskupijos kurijos archyvo dokumentais.

Apie Seinų kunigų seminariją daug rašė kitas jos auklėtinis Jonas Totoraitis. Jis paskelbė vertingų straipsnių apie Vygrių ir Seinų vyskupijų bei Seinų kunigų seminarijos įsteigimą, apie Seinų vyskupijos nusipelniusius lietuvybei kunigus, minėjo prof. S. Jamiolkovskio nuopelnus, žadinant lietuvių klierikų savimonę. Įdomi yra jo studija „Lietuvos atgijimas“, kurioje aprašo Seinų kunigų seminariją ir jos klierikų lietuvišką veiklą. Rankraštyje (jis yra dingęs) liko jo darbas apie Seinų kunigų seminarijos likimą Pirmojo pasaulinio karo metais ir lietuviškos Seinų kunigų seminarijos įsteigimą 1918 m.

Seinų kunigų seminariją savo darbuose mini Jonas Basanavičius ir Kazys Grinius. J. Basanavičius, pasitelkdamas archyvinius dokumentus, pateikia nemažai medžiagos apie Seinų vyskupijos reikalus, aprašo jos kunigus bei lietuvių kalbos vartojimo problemas. K. Grinius daug dėmesio skiria Seinų kunigų seminarijos moralinėms bei dvasinėms nuostatoms.

Nemažai autorių darbų, kurie parašyti sovietmečiu, liko nespausdinti. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis Jonas Reitelaitis (1884–1966) užrašinėjo buvusių seminarijos klierikų atsiminimus, rašė kunigų biografijas, parašė studiją apie Seinų kunigų seminarijos auklėtinį Petrą Gerulį. J. Reitelaitis sudarė dokumentų rinkinį, skirtą Seinų vyskupijos istorijai.

Vertingas yra rankraštyje likęs kun. Vaclovo Strimaičio (1905–1982) darbas „Vygrių–Seinų–Vilkaviškio vyskupija“. Nors jis, kaip pažymi dr. Algimantas Katilius, ne visai atitinka mokslinius reikalavimus, bet tai kol kas vienintelė vyskupijos nuo jos įsteigimo Vygriuose iki 1965 m. istorijos sintezė. Savo darbuose V. Strimaitis daug dėmesio skiria Seinų seminarijai, pateikia įdomių faktų apie jos steigimą, apie Seinų seminarijos bibliotekos likimą, kai ji buvo iškraustyta iš Seinų. Vertingos yra V. Strimaičio parengtos kunigų biogramos. Rankraštyje yra likę ir kuklesnių jo straipsnelių iš Seinų vyskupijos istorijos.

Tarp straipsnių apie Seinų kunigų seminariją autorių minėtini: kun. Pranas Račiūnas irprelatas Andriejus Zlotkovskis. Pastarasis išspausdino knygelę apie Seinų katedrą ir stebuklingą Dievo Motinos skulptūrą. Jis pažymi, kad vyskupo Antano Baranausko vyskupavimo metais „seminarijoje pabudo lietuviškasis nacionalizmas“.

Seinų kunigų seminarijos istorijos puoselėjimui svarbūs yra Varšuvos teologijos akademijos ir Lomžos kunigų seminarijos profesoriaus kun.Witold Jemielity darbai. Daugiausia dėmesio Seinų kunigų seminarijai jis skiria daktaro disertacijoje (ji buvo išspausdinta atskira monografija). Joje autorius aprašo Seinų seminarijos įkūrimą ir pirmųjų  keturių dešimtmečių veiklą. Jis pateikia įdomią medžiagą apie seminarijos profesorius, klierikų gyvenimo sąlygas ir kt.

Apie Seinų kunigų seminarijos klierikų slaptą lietuvišką veiklą yra rašęs kun. dr. Juozapas Stakauskas. Jo studija „Lietuviškoji sąmonė Seinų seminarijoje“ buvo paskelbta „Tiesos kelyje“. Ši publikacija vertinga, nes paremta įvykių dalyvių liudijimais. J. Stakausko studija plačiai naudojama tų, kurie rašo apie seminarijos klierikų slaptą veiklą. Minėtinas yra rankraštyje likęs J. Stakausko darbas apie vyskupą Antaną Baranauską.

Regina Mikšytė paskelbė biografinę monografiją apie vyskupą Antaną Baranauską, kurioje teigia, kad „Baranauskas vienintelis iš vyskupų pasipriešino Kitatikių dvasinių reikalų departamento reikalavimui padidinti rusų literatūros ir istorijos kursą, paskirti dėstytoją stačiatikį“.

Apie Seinų kunigų seminarijos reikšmę Seinų krašto dvasiniame ir kultūrinime gyvenime yra rašęs kun. dr. Kęstutis Žemaitis.

Negalima nepaminėti Seinų kunigų seminarijos istorijai skirto Petro Maksimavičiaus magistro darbo. Jo autorius daug rašo apie klierikų ir kunigų kovą dėl lietuviškumo įtvirtinimo Seinų krašte. Apie slaptą knygų saugojimą Seinų kunigų seminarijoje ir biblioteką rašė Jolanta Dapkevičiūtė.

Seinų - Punsko kraštas



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra