Seimo TS-LKD frakcijos susitikimas su švietimo ir mokslo ministru D. Pavalkiu

Autorius: Data: 2013-03-26, 16:37 Spausdinti

2013 m. kovo 26 d. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

Po ministro D. Pavalkio trumpos kalbos, kurioje jis pristatė vizijas ir prioritetus, TS-LKD frakcijos nariai aktyviai klausė ministro jiems rūpimais klausimas. Vienas aktualiausių klausimų buvo dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų mokiniams. Šiuo klausimu domėjosi Valentinas Stundys, kuris teiravosi, ar toks sprendimas buvo priimtas remiantis ministro įsitikimais, ar ministras tapo politinės tarybos sprendimo įkaitu. Irena Degutienė papildė V. Stundžio klausimą: „Ar toks sprendimas buvo sąlygotas to, kad Lenkų rinkimų akcija darė spaudimą, grasindama išeiti iš koalicijos, ar tai buvo politinis veiksmas, ir ar jūs, kaip Lietuvos pilietis ir švietimo ir mokslo ministras, manote, kad jūsų veiksmas buvo teisingas?“

D. Pavalkis, atsakydamas į pateiktus klausimus, teigė, kad jis yra pakankamai savarankiškas priimti sprendimus ir juos priimdamas atkreipia dėmesį į strateginius tikslus ir taktikos elementus, tačiau pripažino, jog lietuvių kalbos egzamino palengvinimas buvo politinis sprendimas. „Darydamas šitą sprendimą negalvoju, kad jis yra pažeidžiantis lietuvių kalbos pagarbą ar prioritetus. Manau, Lietuvos švietimas turi daugiau problemų, negu tik lietuvių kalbos egzaminas“, – teigė D. Pavalkis. Paklaustas, ką duos suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, D. Pavalkis teigė, kad pasirinktas kompromisinis variantas, nes strateginis tinkslas yra, kad visi laikytų valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Šis sprendimas, anot jo, nenuskriaudžia nei lietuvių kalbos, nei lenkų moksleivių interesų, juo labiau, kad tik metams atidedamas konservatorių numatytas egzamino suvienodinimas.
 
TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius paprieštaravo ir teigė, kad strateginis tikslas šiuo įsakymu buvo pažeistas. A. Kubilius teigė, kad jo vadovaujamai Vyriausybei pavyko susitarti su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku dėl darbo grupių švietimo problemoms spręsti sukūrimo ir jos pateikė savo išvadas. „Buvo priimtos išvados, kad mūsų švietimo sistema lenkams yra visiškai tinkama, atitinkanti tarptautinius standartus, ir nėra problemų su egzamino suvienodinimo klausimais, buvo klausimas tik dėl vertinimo pereinamojo laikotarpio. Buvo įvardinta, kad su švietimu problemų nėra. Dabar jūs, keisdami sistemą, pripažinote, kad problemų yra. Ką mes padarėme per 2-3 metus, jūs vienu brūkštelėjimu viską nurašote ir sakote, kad yra problemų“, – teigė A. Kubilius. Jis taip pat pridūrė, kad sprendimas atidėti lietuvių kalbos egzamino suvienodinimą nebus naudingas ir politiškai, nes kitais metais vėl gali kilti didelės demonstracijos ir gali būti tik sunkiau, nes šiuo įsakymu tarsi pasakyta, jog švietimo sistemoje yra ta problema. Ministras D. Pavalkis teigė, kad buvusios Vyriausybės politika nebuvo visiškai teisinga, todėl kylančios šios problemos, kurias jam tenka spręsti šiandien.
 
Mantas Adomėnas domėjosi dėl mokytojų profesijos prestižo: „Pripažinote, kad problemų tikrai yra. Norėčiau atkreipti dėmesį į pastarąjį dešimtmetį krentančią bendrojo ugdymo kokybę. Mes esame gerokai žemiau išsivysčiusių šalių vidurkio. Lietuvoje kyla problemų tiek dėl mokytojo specialybės pasirinkimo, tiek dėl juos ruošiančių įstaigų. Ką ruošiatės daryti, kad būtų atkurtas mokytojo profesijos prestižas?“ – klausė M. Adomėnas. D. Pavalkis atsakė, kad reikia klausti buvusios ministro G. Steponavičiaus, tačiau M. Adomėnas patikslino, kad šie procesai vyksta jau dešimtmetį ir nevertėtų susieti šios problemos su konkrečiais asmenimis ar vyriausybėmis, yra konkreti sisteminė bėda. Ministras D. Pavalkis pripažino, kad kokia problema yra, tačiau jis abejoja, ar pakeitus kurį nors įstatymą mokytojų prestižas pagerės, juo labiau kai mokytojų atlyginimai nėra garbingi. Pirmininkas A. Kubilius patikslino, kad problemas visi žino, tačiau reikia žinoti, kaip jas spręsti.
 
Kazimieras Kuzminskas teiravosi dėl dvyliktokų vertinimo tvarkos pakeitimo, nes vėl nežinoma, kaip bus vertinama ir ar tai nebus korupcinis vertinimas. Galbūt šią tvarką reikėjo keisti ar stabdyti? D. Pavalkis teigė, jog ši tvarka buvo pasirašyta dar ministro G. Steponavičiaus, ir tam sprendimui jis pritaria, todėl jokių pakeitimų nedarė. Jo teigimu, ši tvarka leidžia tinkamai įvertinti moksleivį, atsižvengiant į jo turimas žinias, yra aiškiai nubrėžiamos ribos tarp turimų žinių ir jų trūkumo, mokinys bus vertinamas ne pagal bendrąją mokinių masę, o kaip asmenybė.
 
Jurgis Razma norėjo išgirsti tvirtą ministro poziciją dėl Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžių bendrojo lavinimo mokyklų Vilniaus, Šalčininkų rajonuose, kurias siūloma perduoti šių miestų savivaldybėms. Ministras patikino, kad planuose tokių ketinimų nėra.
 
Tęsiant pokalbį apie Vilniaus ir Šalčininkų rajono mokyklas, I. Degutienė pasiūlė ministrui apsilankyti šių rajonų mokyklose, kur lietuviai jaučiasi kaip tautinės mažumos. D. Pavalkis teigė, kad važiavo keletas ministerijos narių, ir patikino žinantis, kad ten situacija nėra gera, tačiau mano, kad viskam reikia laiko. Taip pat pripažino, kad gyvendamas Kaune nežinojo, kokios problemos vyksta šiuose karštuose ir gavo kultūrinį šoką.
 
Susitikimo metu klausimus taip pat pateikė Seimo nariai V. Juozapaitis, V. M. Čigriejienė ir V. V. Margevičienė. Apibendrinant susitikimą TS-LKD frakcijos seniūnas A. Kubilius patarė D. Pavalkiui atsargiai priiminėti politinius, koalicijos nulemtus sprendimus, nes už juos atsakingas bus tik pats ministras.
 
tsajunga.lt inform.

Tėvynės Sąjunga , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra