Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos
Autorius: Voruta Data: 2019-07-03 , 15:14 Spausdinti

Romuvos apeigos | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.
www.voruta.lt
Senovės baltų religinės bendrijos Romuva vaidilos susirinkę į neeilinę Krivulę aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
„Seimo sprendimas nesuteikti valstybės pripažinimo, visus tam reikalingus įstatymo reikalavimus atitinkančiai ir visų atsakingų valstybės institucijų oficialius pritarimus gavusiai, Senovės baltų religinei bendruomenei Romuva buvo priimtas po stipraus Romos katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo Seimo nariams ir yra niekaip juridiškai nepagrįstas. Šis Seimo sprendimas ne tik pažeidžia Lietuvos Konstituciją, bet prieštarauja ir svarbioms tarptautinėms sutartims. Seimo nariai, pasisakę prieš valstybinio pripažinimo suteikimą Romuvai, savo motyvus grindė ne teisės aktais ir Konstitucija, o vyraujančios Romos katalikų bažnyčios konfesinėmis tiesomis ir nuostatomis. Romuvos religinė bendrija imsis visų teisinių priemonių, kad būtų atstatytas teisingumas ir religinei bendrijai būtų suteiktos visos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus priklausančio teisės“, – sakė Romuvos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė.
Birželio 30 d. į Vilnių susirinkę Romuvos bendruomenių vadovai – vaidilos buvo nusiteikę ryžtingai toliau kovoti už savo bendruomenės teises. Juos tam įkvėpė Lietuvos visuomenės ir tarptautinės bendruomenės palaikymas.
„Gavome labai daug palaikymo laiškų ir sulaukėme klausimų kaip tapti romuviais per vieną dieną tiek, kiek per pastaruosius penkerius metus“, – sakė I. Trinkūnienė.
Seimo sprendimas nepripažinti Romuvos sukėlė ir tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą. Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas (Andras Corban-Arthen) savo viešame pareiškime socialiniame tinkle Feisbuk pasmerkė Seimo „neryžtingumą pripažinti Romuvą oficialia religija Lietuvoje“:
„Romuva išpildė visus reikalavimus tam, kad atitiktų tokį įvardijimą – tai sparčiai auganti religija, kurios nariai pagirtinai atstovauja savo tėvynę visame pasaulyje. Dar daugiau, Romuva yra vienas iš nedaugelio išlikusių Europos autochtonų religijų ir kultūrų pavyzdžių. Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet taip pat prieštarauja svarbioms tarptautinėms sutartims, tokioms kaip Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai ir Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai“, – laiške Romuva rašė ECER prezidentas A. Korbanas.
Pabrėždamas, kad religijos laisvė turėtų galioti visoms religijoms vienodai, A.Korbanas palaikymą Romuvai kelyje į pripažinimą išsakė tokiais žodžiais: „…Stovėsim solidariai išvien su mūsų sesėmis ir broliais Lietuvoje tolesnėse jų pastangose kelti šį reikalą Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, Jungtinių tautų taryboje Ženevoje ir Jungtinių tautų autochtonų reikalų forume Niujorke. Mes kviečiame visus geros valios žmones jungtis prie šių pastangų“.
Tarptautinio kultūros studijų centro (International Center of Cultural Studies – ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas (Shekhar Patel) palaikymo laiške Romuvai apgailestaudamas dėl minėto Seimo sprendimo parašė:
„Mums kelia didžiulį susirūpinimą, kad, kiek mums žinoma, vietos katalikų bendruomenės hierarchai aktyviai veikė norėdami sutrukdyti Romuvai siekti oficialaus religijos statuso. Europa susipažinusi su ilgalaikėmis pasekmėmis, kai pastangos slopinti ar diskriminuoti su religiniais įsitikinimais susijusius dalykus sukelia didesnį visuomenės grupių fanatizmą ir galiausiai baigiasi dar didesne žala visuomenei. Įvairios suinteresuotos jėgos nesiliauja menkinti senosios kultūros ir religijos reikšmės. Seimas turėjo tikrai nepaprastą galimybę parodyti pagarbą savo tautos paveldui ir kultūrai. Deja, dabar Romuvos bendruomenėms tai reikš dar mažiausiai 10 metų kovos už savo išlikimą, kol Seime vėl bus galima imtis veiksmų. Kaip jaustųsi krikščionys, jei jų teisės į religinę praktiką būtų stabdomos dar dešimčiai metų.“
Tuo pačiu ponas Š. Patelas ICCS vardu padėkojo Seimo nariams balsavusiems už tai, jog Romuvai būtų suteiktas valstybės pripažinimas ir išreiškė viltį, kad jie ir „toliau teiks paramą žengiančiai į priekį Romuvai“.
Romuvos vadovė I. Trinkūnienė šių tarptautinių organizacijų palaikymą pavadino labai svariu ir įkvepiančiu tolesnei kovai už Romuvos teises:
„Esame labai dėkingi tarptautinėms organizacijoms, kurios mus palaiko. Noriu pažymėti, kad Romuva yra atvira tarpreliginiam dialogui ir bendravimui. Romuvos iniciatyva 1998 m. buvo įkurtas Pasaulio etninių religijų kongresas, vienijantis pasaulio ir Europos prigimtinio tikėjimo bendrijas. Tais pačiais metasi įvyko pirmoji prigimtinių religijų konferencija, subūrusi etninių religijų atstovus iš Europos, Azijos ir Amerikos. Tarpreliginis bendravimas įvairiomis formomis tęsiasi iki šiol. Svarbiu Romuvai metu išreikštas pasaulio prigimtinių religinių bendrijų palaikymas ir pagalba įkvepia mus nenuleisti rankų, bet toliau kovoti už savo teises, už teisę puoselėti ir stiprinti prigimtinį tikėjimą ir kultūrą“, – teigė Romuvos Krivė.
Primename, kad birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.
Pripažinta valstybės religinė bendrija yra laikoma valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Tokia bendrija turi teisę mokyti tikybą valstybinėse mokyklose, jei to pageidauja mokinių tėvai, valstybė pripažįsta jos sudarytas santuokas, padengia be darbo sutarčių bendruomenėse dirbančių dvasininkų socialinį draudimą, taiko žemės mokesčio lengvatą, LRT suteikia laiką transliuoti bendrijos apeigas.
Komentarai
Naujienos
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
Lietuva
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-25, 14:45
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
~ Kultūra, Muziejai, Naujienos
2021-01-25, 13:10
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
~ Lietuva, Naujienos, Vilnius
2021-01-25, 11:26
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
~ Klaipėda, Kultūra, Mažoji Lietuva, Naujienos
2021-01-25, 11:06
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-01-25, 10:05