Seimo Pirmininkė I. Degutienė: padėkime mūsų vaikams suprasti, kad Lietuva – tai ne sausų citatų rinkinys, o gyvenimas čia ir dabar

Autorius: Data: 2011-04-18 , 13:29 Spausdinti

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kalba, pasakyta 2011 m. balandžio 18 d. konferencijoje „Šiuolaikinis istorijos mokymas(is)“

Mieli Konferencijos rengėjai, dalyviai ir svečiai, istorijos mokytojos ir mokytojai, ponios ir ponai,

Nuoširdžiai sveikinu šį prasmingą renginį, dar kartą kviečiantį prisiminti didžiąsias mūsų istorijos datas, savo iškilius tautiečius, jų darbus ir aukas. Ir kartu – savo istorijos didžiąją, galingąją, galima sakyti – pavyzdinę pusę, kuri per dažnai nutylima. Kalbėdami apie savo istorinę praeitį, mes per dažnai esame linkę matyti tik auką ir nematyti pasiaukojimo, matyti tik skriaudą ir nematyti pasipriešinimo, prisiminti nuoskaudą ir nepamatyti tikrojo žmogiško ir tautinio orumo.

Gal čia ir slypi atsakymas į klausimą, kodėl daug jaunimo nesidomi savo tėvų ir protėvių, savo šalies ir tautos istorija. Žmogiškoji išmintis, didžiosios istorinės pamokos ir vertybės atpažįstamos subrendus, o vaikai ir jaunuoliai, susidūrę su morale ir didaktika, dažnai išsiugdo nenorą gilintis į šiuos dalykus. Tikrai negalime dėl to kaltinti vaikų, nes priežastys – kitur.

Kažkada teko matyti televizijos laidą, kurioje moksleivis, paklaustas, ką žino apie Romą Kalantą, atsakė: „apie Kalantą mes mokysimės tik kitais metais“. Taip tikrai neturėtų būti. Lituanistika, istorija – ne tos disciplinos, kurias galima matuoti trimestrais.

Noriu nuoširdžiai pakviesti mokytojų auditoriją: nepabijokite bent trumpam nukrypti nuo tiesioginės tos dienos temos, jeigu Lietuva mini Vasario 16-ąją ar Birželio 14-ąją. Pasikalbėkime su vaikais apie ryšį, kuris sieja mūsų praeitį ir dabartį.

Kartoju: tėvynės meilė, patriotizmas niekada netilps į jokius programų rėmus, o atmintinai iškalti faktai be bendro istorinio vientisumo jausmo, be humanitarinio ir humaniškojo matmens – beverčiai. Žinoti ir mokėti nepakanka, būtina, kad vaikai ir istorinei, ir gyvajai Lietuvai atrastų vietos savo širdyje, savo dvasinėje atmintyje, beužsimezgančiame jausmų pasaulyje. Juolab šiais laikais, kai nuolat girdime dviprasmiškų istorijos interpretacijų ar net atvirų iškraipymų ir pastangų šmeižti mūsų laisvės aukas. Padėkime susiorientuoti mūsų vaikams, padėkime jiems suprasti, kad Lietuva – tai ne sausų citatų rinkinys, o gyvenimas čia ir dabar, širdimi jaučiant ir protu suvokiant tai, kas tęsiasi jau tūkstantį metų.

Mielieji, visa tai, ką pasakiau – jokiu būdu ne moralas ar pamokymas. Esate savo srities profesionalai, dirbate labai sunkų ir prasmingą darbą. Tikiu, kad tą patį darbą kartu dirbame visi geros valios Lietuvos žmonės ir kartu galvojame apie jo rezultatus.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, negailintiems pastangų nei laiko šiame darbe, nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidedantiems prie Lietuvos ateities ugdymo. Dar kartą sveikinu Jūsų konferenciją ir linkiu kuo geriausios kloties.

Irena Degutienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė

www.lrs.lt

Šarūno Mažeikos nuotr.

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 9.

Seimas ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra