Seimo narių pareiškimas

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

2010 06 03
 
Pastarųjų metų įvykiai masinių žudynių vietoje – Katynėje – mums šiandien yra didelė pamoka. Mes turėtume mokytis iš Lenkijos, kaip reikia atkakliai, ilgus dešimtmečius sunkiai dirbti politinį darbą ir dėti diplomatines pastangas reikalaujant Rusiją pripažinti, kad stalininis režimas įvykdė masines žudynes. Po lenkų pastangų visas civilizuotas pasaulis pamatė kraujuojančią Katynės žaizdą. Čia nužudytieji Lenkijos kariai buvo abiejų šalių vadovų valstybiniu lygiu pagerbti, jų atminimas įamžintas, tiesa atskleista ir nuo šiol taps pamoka bei oficialiu perspėjimu ateities kartoms.
 
Lietuva, kaip ir Lenkija, turi savo „katynių“, kurios šiandien yra neleistinai užmirštos, o mūsų nužudytų tautiečių aukos nėra deramai, valstybės lygiu, pagerbtos. Lietuva turėtų remtis Lenkijos patirtimi ir taip pat reikalauti pripažinti stalinistinio režimo masinių žudynių atvejus bei aukų pagerbimo.
 
1941 m. birželį, sovietų armijai traukiantis iš Lietuvos, kalėjimuose kalinti politiniai kaliniai taip pat buvo masiškai žudomi arba gabenami žudyti į Rytus. Telšių kalėjime laikyti politiniai kaliniai savo žiaurią kančią ir mirtį pasitiko Rainiuose. Kauno kalėjime kalinti politiniai kaliniai nukeliavo sunkų ir baisų kelią, dabar vadinamą „mirties keliu“, iki Červenio Baltarusijoje, kur kartu su kitų tautybių politiniais kaliniais – apie 2 tūkst. žmonių – buvo negailestingai masiškai išžudyti.
 
Sovietinei kariuomenei skubant trauktis nuo puolančių nacių iš kalėjimų surinkti politiniai kaliniai buvo genami pirmyn, be gailesčio šaudant ir pribaigiant silpnesniuosius iki Baltarusijos. Lietuvos piliečiai, kartu su kitų tautų žmonėmis, išvaryti iš Minsko kalėjimo, Červenio (Igumenės) keliuose ir miškuose sovietų saugumo buvo žiauriai žudomi. Galiausiai už Červenio miestelio, pakelėje į Bobruiską, pamiškėje buvo išžudyti visi likę politiniai kaliniai, nes laiku nebuvo surasta laisvų vagonų jiems toliau pervežti!
 
Dabar gyvuoja tradicija birželio 26–27 dienomis važiuoti į Baltarusiją pagerbti 1941 m. Červenio gyvenvietės teritorijoje sovietų saugumo nužudytas aukas. Tačiau šios tradicijos puoselėtojai – senstantys buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai – tikriausiai šią tradicija nusineš su savimi. Mat šiandien Lietuvos valstybės vardu niekas nelinkęs garsiai kalbėti apie Červenio žudynes, niekas nesiekia tiesos pripažinimo, nereikalauja šio šiurpaus nusikaltimo prieš žmogiškumą įvertinimo.
 
Lietuvoje Červenio žudynėmis ne itin domisi ir istorikai. Šis įvykis nėra atskirai tyrinėtas, nėra mokslinių studijų, kurios nušviestų tikrą šių žudynių mastą, pateiktų patikimus aukų skaičius, to meto kontekstą, paaiškintų, kodėl buvo galima masiškai žudyti politinius kalinius, kas buvo tie kaliniai, kokių sluoksnių žmonės, pagaliau, kas tai darė ir už tai yra atsakingi.
 
Todėl raginame Seimo Pirmininkę ir Seimo Valdybą birželio 26–27 dienomis įSeimo posėdžių darbotvarkę įtraukti Červenio žudynėms skirtą paminėjimą.
 
Taip pat kreipiamės į Vyriausybę su prašymu tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje pasirūpinti, kad Červenio žudynės nebūtų užmirštos, o mūsų bendratautiečių atminimas, jų auka Tėvynei nebūtų beprasmiškai palikta užmarščiai ir neparašytai istorijai.
 
Seimo nariai: Petras Luomanas ir Kazimieras Kuzminskas

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra