Seimo kontrolierė Evangelikų reformatų bažnyčios viduje kilusį konfliktą siūlo gesinti Konstituciniame Teisme

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė mano, kad septynerius metus besitęsiančią problemą dėl dviejų tradicinėmis pripažintų paraleliai veikiančių tos pačios religinės krypties religinių bendrijų – Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios sinodo kolegijos (LERB) ir Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios – Unitas Lituaniae – sinodas (LERB-ULS) – dabar gali išspręsti tik Konstitucinis Teismas.
 
Atlikusi tyrimą dėl LERB skundo prieš Teisingumo ministeriją A. Radzevičiūtė kreipėsi į Seimą dėl galimo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Dėl to Seimo kontrolierė siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą.
 
Jos teigimu, Teisingumo ministerijos skelbiamas nesikišimo į Bažnyčios vidaus reikalus principo laikymasis buvo daugiau deklaratyvus. „Iš tiesų ši institucija savo veiksmais sukūrė ydingą praktiką ėmusi vertinti, ar Lietuvos evangelikų reformatų konfesija gali skilti, o jei taip, kokiu būdu“, – teigia Seimo kontrolierė A. Radzevičiūtė.
 
Į Seimo kontrolierę kreipęsi LERB atstovai prašė įvertinti Teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmus, kai 2002 gruodžio 9 d. šios institucijos sprendimu buvo įregistruotas naujas juridinis asmuo LERB-ULS ir tuo pagrindu LERB-ULS išduotas juridinio asmens pažymėjimas, patvirtinantis LERB-ULS, kaip tradicinės religinės bendrijos, statusą. Dėl to LERB atstovai prašė Seimo kontrolierės siūlyti teisingumo ministrui inicijuoti Teisingumo ministerijos sprendimą panaikinti LERB-ULS juridinio asmens teisių įregistravimą ir sustabdyti LERB-ULS veiklą.
 
Seimo kontrolierės prašymu Teisingumo ministerija informavo, kad LERB-ULS prašymas įforminti juridinio asmens teises buvo gautas 2002-ųjų spalį. Jame buvo nurodyta, kad keturios tradicinės evangelikų reformatų religinės bendruomenės (Biržų, Kėdainių, Nemunėlio Radviliškio ir Švobiškio evangelikų reformatų parapijos) nutraukė ryšius su LERB ir įkūrė naują bendriją bei išsirinko jos vykdomąjį organą – Konsistoriją.
 
Teisingumo ministerija pareiškė, kad įformindama juridinio asmens teises naujai įkurtai bendrijai ji įtvirtino, o ne pažeidė konstitucinius valstybės ir Bažnyčios atskyrimo ir valstybės nesikišimo į religinių bendrijų vidaus gyvenimą principus. Taip pat pabrėžė, kad minėtą sprendimą priėmė vadovaudamasi įstatymais ir gautais dokumentais.
 
Teisingumo ministerija apgailestavo, kad priimtas sprendimas Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenių problemos neišsprendė, o kai kurios problemos (pvz., parapijų valdomo turto nuosavybės teisių, parapijų priklausomybės religinėms bendrijoms) galbūt ir paaštrėjo, tačiau pabrėžė, kad kylančios problemos yra evangelikų reformatų konfesijos vidaus problemos ir turėtų būti sprendžiamos konfesijos viduje, o nepavykus jų išspręsti geranoriškai – kitais teisiniais būdais.
 
Seimo kontrolierę stebina tai, kad Teisingumo ministerijos abejones dėl tradicinės religinės bendrijos registravimo, pasak ministerijos atstovų, išsklaidė tai, jog naują religinę bendriją steigė jau egzistuojančios tradicinės evangelikų reformatų religinės bendruomenės. „Keista, kad ministerijai neiškilo klausimas, ar šios bendruomenės ir nenusprendė atskilti būtent dėl to, kad nebesutaria dėl tų pačių teologinių tikėjimų ir doktrinų, o tai reikštų, kad jų jau nebegalima laikyti ta pačia Bažnyčia“, – stebisi A. Radzevičiūtė.
 
Anot jos, laikantis nesikišimo į Bažnyčios vidaus reikalus principo, Teisingumo ministerija turėjo išlaukti, kol evangelikų reformatų Bažnyčia savo viduje išsiaiškins kilusį konfliktą, ir tik tada priimti sprendimą. Pasak Seimo kontrolierės, skubotai įformindama atskilusią religinę bendruomenę, ministerija įsikišo į Bažnyčios vidaus reikalus ir taip sudarė prielaidas pažeisti šį principą.
 
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, valstybė pripažįsta 9 Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes ir bendrijas: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
 
„Pagal Konstitucinio Teismo jau padarytus išaiškinimus, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų sąrašas, įtvirtintas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, be retų išimčių, negali plėstis. Tuo tarpu, remiantis to paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, neaišku, kokioms dar naujoms tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, jeigu jos neįtvirtintos Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, Teisingumo ministerija gali suteikti juridinio asmens teises.
 
Tai rodo, kad minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata sukuria galimybes naujų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų įregistravimui, nesant tam jokio teisinio pagrindo, ir todėl galimai prieštarauja Konstitucijos 43 straipsniui“, – mano Seimo kontrolierė.
 
www.lrytas.lt
 
R. Jurgaičio nuotr.
 
Nuotraukoje: Evangelikų reformatų bažnyčios viduje kilusį konfliktą siūloma gesinti Konstituciniame Teisme

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra