Seimas siūlo lietuvių ir lenkų santykius grįsti neiškraipytu praeities vertinimu

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Minint Vilniaus atgavimo 70–metį, Seimo nariai kviečia praeitį vertinti „atvirai ir neiškraipytai“, pašalinti neteisėtų praeities veiksmų pasekmes ir atkurti istorinį teisingumą. Tai esą padėtų stiprinti lietuvių ir lenkų tarpusavio supratimą, abipusę pagarbą, draugišką kaimynystę. Ketvirtadienį už tokį Seimo pareiškimą balsavo 51, jam nepritarė 1 ir susilaikė 9 parlamentarai.
 
„Seimas, vertindamas 70–metį menančią istorinę Lietuvos patirtį, reiškia įsitikinimą, kad atviras ir neiškraipytas praeities įvykių įvertinimas, pastangos pašalinti neteisėtų praeities veiksmų pasekmes, atkurti istorinį teisingumą yra būtinos prielaidos stiprinti demokratinių valstybių ir tautų tarpusavio supratimą bei pasitikėjimą, plėtoti abipusę pagarbą bei visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais grindžiamus geros kaimynystės santykius“, – teigia parlamentarai.
 
Priimti tokį pareiškimą pasiūlė liberalas Petras Auštrevičius. Kadangi kai kurie Seimo nariai siūlė jį pakoreguoti, galutinį tekstą prieš pat balsavimą parengė skubiai sudaryta redakcinė komisija: P. Auštrevičius, konservatoriai-krikdemai Česlovas Stankevičius, Gintaras Songaila ir Emanuelis Zingeris, „tvarkietis“ Andrius Mazuronis ir socdemas Andrius Šedžius.
 
Kaip primenama pareiškime, pagal 1939 m. spalio 10 d. sutartį tarp Lietuvos ir SSRS, Vilnius ir dalis valstybės teritorijos, kuri buvo pripažinta 1920 m. liepos 12 d. sutartimi su sovietais, grąžinti mūsų šaliai.
 
Tačiau istorinės sostinės ir dalis teritorijos buvo sugrąžinti SSRS jau sudarius „nusikalstamą Molotovo–Ribbentropo paktą“. Todėl 1939 m. sutartimi SSRS primetė Lietuvai sąlygą dislokuoti dideles sovietų karines pajėgas. „Tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos SSRS numatytam Lietuvos suvereniteto pažeidimui ir neleistinam pagal tarptautinės teisės normas kišimuisi į Lietuvos vidaus reikalus“, – teigiama pareiškime.
 
Tų pačių metų spalio 28 d. į Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė ir vėl pradėjo veiklą Lietuvos administracija. „Istorinės sostinės ir dalies valstybės teritorijos atgavimas užpildė didelę netektį, kurią du dešimtmečius jautriai išgyveno visa Lietuvos visuomenė ir jos piliečiai, – rašo pareiškimo autoriai. – Nors ilgus metus Europą varginęs Lietuvos-Lenkijos ginčas dėl jėga atplėštos Lietuvos sostinės ir jos teritorijos dalies buvo išspręstas dalyvaujant SSRS bei jos padiktuotomis sąlygomis, Tauta dar puoselėjo viltį, kad prasidėjęs istorinio teisingumo atkūrimas sudaro sąlygas Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, krašto kultūrinei bei nacionalinei konsolidacijai.“
 
Anot parlamentarų, Molotovo–Ribbentropo pakto pasekmės buvo priešingos tautos lūkesčiams: „Lietuva patyrė SSRS prievarta primestą šiurkštų suvereniteto suvaržymą, o vėliau – ilgų dešimtmečių sovietinę aneksiją ir okupaciją. To pakto pasekmė buvo ir 1939 m. rugsėjį okupuota Lenkijos valstybė. Lietuva tuomet pademonstravo tikrąjį solidarumą su lenkų tauta, suteikdama saugų prieglobstį jos kariams ir pabėgėliams.“

Praeities ginčą dėl Vilniaus ir Lietuvos valstybės teritorijos integralumo mūsų šalis ir Lenkija esą galutinai išsprendė tik atgavusios laisvę bei atkūrusios demokratiją – 1994 m. balandžio 20 d sutartimi dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo.
 
www.delfi.lt
 
A. Sarcevičiaus nuotr.
 
Nuotraukoje: Gedimino pilis Vilniuje

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra