Seimas praplėtė Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijas
Autorius: Voruta Data: 2017-07-17 , 10:07 Spausdinti

www.voruta.lt
Seime priimta Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nauja redakcija, kuria praplėstos jos funkcijos vidaus kultūros paveldo apsaugos politikos formavime bei suteiktos platesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
Įstatyme įtvirtinta, jog Paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja ne tik kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo, bet ir kultūros paveldo valstybinės politikos vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija nuo šiol plės bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias paveldosaugos problemas bei teiks siūlymus Seimui, Prezidentui, Vyriausybei dėl tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir nutraukimo.
Naujoje Įstatymo redakcijoje numatyta Paveldo komisijos kompetencija vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas. Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų visuotinei išskirtinei vertei.
Vienas iš Paveldo komisijos veiklos tikslų – kultūros paveldo apsaugos prioritetų nustatymas. Įsigaliojus Įstatymui Paveldo komisija aprobuos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų ir vietovių, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbimą valstybės saugomais ar jų apsaugos panaikinimą. Nauja funkcija prisidės prie apskaitos proceso skaidrumo, išryškinant Lietuvai reikšmingiausius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir vietoves. Šie pakeitimai įtvirtinti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Iki šiol Paveldo komisija svarstydavo tik kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą.
Siekiant pažangesnės, į piliečius orientuotos kultūros paveldo apsaugos strategijos sukūrimo, nauja redakcija įpareigoja Paveldo komisiją svarstyti visuomenės keliamus aktualius klausimus. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla diskusijos dėl kultūros paveldo išsaugojimo, bendruomenės siekia įsitraukti ir dalyvauti paveldosaugos procesuose, todėl yra būtina probleminius atvejus svarstyti valstybiniu mastu, įtraukiant į diskusijas ir piliečius.
Įstatymo nauja redakcija įsigalios 2017 m. spalio 1 d.
93 Seimo nariai pritarė Įstatymo projektui, 3 Seimo nariai susilaikė, prieštaraujančių nebuvo.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos informacija
Komentarai
Naujienos
-
Pristatyta dr. A. Bubnio kandidatūra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo pareigoms užimti
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
Lietuva
-
Svarbu: kompensuojamųjų vaistų sąrašas papildytas naujais vaistais, pagerintas medicinos pagalbos priemonių prieinamumas pacientams
-
Visiems apdraustiesiems gyventojams medicininės reabilitacijos paslaugos bus teikiamos nemokamai
-
Aplinkos ministerija studentus kviečia atlikti praktiką dominančioje srityje
-
Nepaisant rekordinio pelno AB „Achema“ laužomi darbuotojams duoti pažadai
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
Istorija
-
Mirties nuosprendį rezistentui, rašytojui L. Dambrauskui sovietai pakeitė į 10 metų laisvės atėmimo bausmę
-
XXIV mokslinėje konferencijoje – apie Lietuvos archeologinį paveldą
-
Sulaukiama vis daugiau atsitiktinai rastų archeologinių radinių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
Kultūra
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Hitlerio karas Rytuose. II dalis. Nuo Maskvos iki Stalingrado
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Didžiojo istorijos naratyvo revizavimas Laimos Tubelytės – Kriukelienės tapyboje. Recenzija – straipsnis
-
Česlovas Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
-
Vytautas Sinica. Kas nešokinės, bus atleistas iš darbo
-
Česlovas Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
-
Česlovas Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Živilė Gurauskienė. Išeivijoje kuriančius poetus apjuosė Laumės juosta
-
Sulaukėme pavasario, sulaukėme galimybės rengti tradicinę Knygos šventę
-
Vaikams ir ne vaikams. Pasakojimai apie transatlantinio Lituanica skrydžio pilotus Steponą Darių ir Stasį Girėną, jų asmenines gyvenimo istorijas
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
Susiję straipsniai
-
Kaukės ir kaukėtieji tapo įprasta kasdienybe. Patrakusios Užgavėnės
~ Uncategorized
2021-02-11, 08:47
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49