Seimas paminėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 25-metį

Autorius: Data: 2013-06-03, 14:24 Spausdinti

2013 m. birželio 3 d. Seimo iškilmingame minėjime paminėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dvidešimtpenkmetis. Minėjime kalbėjo Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, istorikas mokslų daktaras Aurimas Šukys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, mokslų daktaras Justinas Dementavičius, buvusi Rokiškio rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės tarybos narė, žurnalistė Raimonda Stankevičiūtė-Vilimienė, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Romas Pakalnis.

Iškilmingą renginį pradėdamas Seimo Pirmininkas V. Gedvilas pažymėjo, kad šiandien puiki proga prisiminti tai, kas įvyko prieš tuos 25-erius metus, prisiminti tą žmonių susitelkimą vardan vieno, bendro ir esminio tikslo, susitelkimą, kuris apėmė ir suvienijo visus. „Tai buvo kilnus tikslas, kuris suteikė begalinės moralinės ir dvasinės stiprybės. Tokios, prieš kokią nublanksta bet kokie materialiniai dalykai. Žmonės nesidalijo: mano ar tavo, mūsų ar jūsų. Buvo vieningi kaip niekad. Tai buvo visuotinis prabudimas ir pakilimas“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas. V. Gedvilas pabrėžė, kad turime atgaivinti tą Sąjūdžio dvasią. „Šiandien Lietuvai reikia Jūsų ne ką mažiau, nei reikėjo tada. Šiandien Lietuvai reikia tokio paties atgimimo, susitelkimo ir darbo žmoniųvardan. <…> Tikiu, kad dar vienas Sąjūdis, galbūt ir kitoks savo formomis, tačiau toks pat savo esme, yra įmanomas“, – tvirtino parlamento vadovas.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Europos Parlamento narys V. Landsbergis, prisimindamas Sąjūdžio pradžią, atkreipė dėmesį, kad ši organizacija buvo ypatinga. „Ji turėjo ideologinę ir strategiškai vadovaujančią viršūnę, turėjo politikos vykdomąsias struktūras, bet nariai nebuvo registruojami į kokį didžiulį sąrašą, kad gautų narystės pažymėjimus, – kalbėjo politikas. Pakako proto, kad tik tuo atveju, jei turėsime paramos tinklą, būtent masinę organizaciją per visą Lietuvą, skelbiami siekiai taps realūs, o pirmiausia, būsime išgirsti“. Pasak V. Landsbergio, Nepriklausomybė buvo naujas etapas, kuriame Sąjūdis greitai susivokė, turįs atsakomybę toliau vesti šalį į europinę demokratiją ir esmines permainas, į orią ir saugesnę vietą laisvųjų tautų šeimoje. „Lietuvos Sąjūdis inicijavo ne savo virsmą politine partija, o naujos, pažangių konservatorių tipo partijos įsteigimą, pats likdamas aktyvia visuomenine organizacija“, – sakė pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.

Vilniaus arkivyskupo metropolito G. Grušo tvirtinimu, Sąjūdis davė daug gerų vaisių, bet nesugebėjo išgydyti visų tautai padarytų žaizdų. Pasak jo, komunistinės santvarkos pasekmės, deja, dar lieka mūsų gyvenime, nors daug padaryta per pastaruosius 25-erius metus. „Sąjūdis prieš 25 metus pašaukė asmenybes stoti ir drąsiai vesti tautą. Tad šis minėjimas teprimena mums, kad Lietuvai ir šiandien nemažiau reikia tų, kurie nesiekdami sau naudos stotų į darbą tėvynės labui, kurie rūpintųsi, kad įstatymai klotų pagrindą sėkmingai valstybės raidai ateityje ir šiandienos žmonių gerovei. Išmokime pamokas iš mūsų garbingos istorijos, dėkime visas pastangas užtikrinti religijos laisvę, puoselėti šeimą ir jos autonomiją, ugdyti tėvynės meilę“, – kalbėjo G. Grušas.

Istorijos mokytojas mokslų daktaras A. Šukys kėlė klausimus, kaip galėjo Sąjūdis atsirasti, kaip po 50 metų įvairiausių istorinių kataklizmų ir totalitarinės priespaudos Lietuva galėjo išsaugoti laisvą valią ir protą ir pasukti nepriklausomybės keliu. Jo nuomone, tai nulėmė ne tik tarptautinės aplinkybės, susiklosčiusios šaltojo karo pabaigoje, ar Sovietinės imperijos ekonominis politinis ir ideologinis merdėjimas, tačiau taip pat labai aiškiai istorikų dėmesys krypo į pačius Lietuvos žmones, kurie šiuo įtemptu istoriniu laikotarpiu neliko tik pasyvūs istorijos objektai, bet tapo jos aktyvūs veikėjai. „Mūsų nuostabai mes atradome gyvą alternatyvios, tai yra kitokios, ne sovietinės Lietuvos visuomenės tinklą, kuris labai aiškiai parodo, kad šalia mums jau labai gerai žinomų antisovietinių organizacijų, <…> visais totalitarinio režimo laikotarpiais egzistavo dar ir įvairios neformalios, pusiau legalios organizacijos, klubai, draugų, giminaičių, kolegų, inteligentų, intelektualų rateliai, forumai, kurie kūrėsi ne iš viršaus diktuojant sovietinei biurokratijai ar saugumo organams, bet atsirado ir veikė žmonių laisva valia. Daugeliu atvejų tai buvo inteligentijos, katalikiškų grupių branduoliai ir jų narių tinklai, kurie ypač suklestėjo vėlyvuoju sovietmečiu, sugebėjo išsaugoti alternatyvias nesovietines vertybes bei veikimo pobūdį. Tai buvo Vilniaus universiteto filosofai, literatai, lituanistai ir kiti pavieniai intelektualai, kurie aplink save tiek savo darbovietėje, tiek namuose suburdavo bendraminčių būrelius“, – teigė A. Šukys.

Lietuvos istorijos instituto darbuotojas, tyrėjas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, mokslų daktaras Justinas Dementavičius pastebėjo, kad dalyvavę visame Sąjūdžio raidos procese iniciatyvinės grupės nariai aiškiai mato asmeninių pastangų svarbą stebuklui įvykti. Pranešėjo teigimu, „kiekvienas turėjo daryti savo mažą sprendimą, kuris tapo didelių pokyčių dalimi: išdrįsti nueiti į steigiamąjį susirinkimą, dalyvauti mitinge, dainuoti laisvės dainas, rašyti režimą kritikuojančius straipsnius. Bet net ir tuomet, 1988 birželį, toli gražu ne visi tikėjo, kad nepriklausomybę galima pasiekti. Argi tai ne stebuklas, kad nepriklausomybė visgi buvo atkurta ir dar taip greitai? – klausia jie“.

Buvusi Rokiškio rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės tarybos narė, žurnalistė R. Stankevičiūtė-Vilimienė, tikino, kad Sąjūdžio pergalė – tai visos Lietuvos, kiekvieno krutėjusio Lietuvos miestelio, kaimelio pasiekimas. „1988 m. rudenį, po pirmųjų per Lietuvą nuvilnijusių Sąjūdžio mitingų, labai sparčiai grupės ėmė kurtis ne tik rajonų centruose, bet ir kaimuose, mažuose miesteliuose“, – sakė R. Stankevičiūtė-Vilimienė, pridurdama, kad Sąjūdžio iškovotą gėrį suprantanti ne kaip patiektą gėrį, bet galimybių gėrį. Jos nuomone, „žmonių meilė valstybei, pagarba vieni kitiems, visų socialinių grupių savitarpio pagalba, supratimas šiandien gal ir brangu, ekonomiškai neefektyvu, bet kaupia didelius dividendus perspektyvai – žmogaus sąmonėje gula ištikimybės, pasitikėjimo, pasiaukojimo klodais, kurie perkeliami į vaikus ir anūkus. Taigi, į svarbiausią – Lietuvos ateitį“.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys R. Pakalnis akcentavo, kad absoliuti lietuvių dauguma, kuri svajones ir viltis buvo sudėjusi į Sąjūdžio idėją, ir šiandien vis dar nori obuolio nuo tos šakos, kur prie viršūnės. „Linkiu sau ir jums visiems, kad mums pasisektų. Bet jūs žinote, kad pasiseka tiems, kurie turėdami viltį ar svajonę kantriai ir atkakliai dirba“, – baigdamas iškilmingą minėjimą sakė R. Pakalnis.

Iškilmingame minėjime dalyvavo: Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis su ponia, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio – iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nariai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, tautinių bendrijų atstovai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Sąjūdiečiai – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Sąjūdžio pirmaeiviai, atvykę iš visos Lietuvos, Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, kovotojai už Lietuvos laisvę ir už ją žuvusiųjų artimieji, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovai, Lietuvos aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti didžiai gerbiami svečiai.

Rimas Rudaitis,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6132, el. p. rimas.rudaitis@lrs.lt)

O. Posaškovos nuotr.

www.lrs.lt

Nuotraukoje: Seime paminėtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjudžio 25-metis

Voruta. – 2013, birž. 8, nr. 12 (776), p. 1, 9.

Lietuvos Sąjūdis , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra