Seimas nusprendė pradėti apkaltos LR Prezidentui Rolandui Paksui procesą

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Ketvirtadienį darbą baigusi Specialiosioji tyrimo komisija suformulavo Respublikos Prezidentui šešis kaltinimus pažeidus Konstituciją ir sulaužius priesaiką bei pasiūlė Seimui pradėti jo apkaltos procesą.

Lietuvos Respublikos Seimas, išklausęs Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti išvadą, nutarė pradėti apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesą Seime – priėmė Seimo nutarimą „Dėl apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime pradžios“ (projektas Nr IXP-3265). Balsavo: už – 62, prieš – 11, susilaikė – 3.

Komisijos vardu palaikyti kaltinimą ir atlikti kitas kaltintojo funkcijas Seime apkaltos proceso metu Komisijos protokoliniu sprendimu yra paskirti šie Seimo nariai: Vaclovas Karbauskis; Jurgis Razma; Julius Sabatauskas; Gintaras Steponavičius; Raimondas Šukys (pagal Seimo statuto 243 straipsnio 3 d. Komisija gali paskirti iki 7 kaltintojų – Seimo narių).

Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 245 straipsnio 3 dalimi, priėmė Seimo protokolinį nutarimą, kuriuo nutarė:

Įgalioti Seimo Pirmininką kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl teisėjų kandidatūrų pirmininkauti apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesui Seime pateikimo Seimui iki 2004 m. kovo 10 d. (bendru sutarimu).

Paskelbus apkaltos proceso pradžią, šio proceso posėdžių metu Seimas tampa apkaltos institucija, kurioje nagrinėjimas vyksta pagal baudžiamojo proceso principus ir pagrindines taisykles. Apkaltos procesas Seime yra viešas.

Apkaltos procesas susideda iš šių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų.

Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki galutinio balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.

Seimas taip pat priėmė Seimo nutarimą „Dėl kreipimosi į LIetuvos Respublikos Konstitucinį teismą“ (projektas Nr.IXP-3266). Balsavo: už – 65, prieš – 1, susilaikė – 6.

Seimas, atsižvelgdamas į Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti siūlymą, nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti šiuose Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai:

1. kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, o būtent: Rolandas Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų įsipareigojimų.

2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, o būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.

3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, o būtent: 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo apie tai, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.

4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų, o būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, o būtent: vadovaudamasis asmeniniais, bet ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir tuo diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą.

6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, o būtent: 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai” vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

Posėdžio pirmininkas Gintaras Steponavičius paskelbė, kad Seimas baigė VII (rudens) sesiją.

Seimas planuoja rinktis į neeilinę sesiją 2004 m. kovo 5 d.; Seimo pavasario sesija prasidės  kovo 10 d.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra