Seimas nesutinka visam laikui palikti sumažintas bedarbių pašalpas

Autorius: Data: 2011-12-13, 13:19 Spausdinti

Rasa LUKAITYTĖ-VNARAUSKIENĖ

Seime palaikymo nesulaukė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma visam laikui palikti sumažintas bedarbių pašalpas. Antradienį, 2011 m. gruodžio 13 d., po svarstymo Seimas balsuodamas nusprendė projektą grąžinti tobulinti Socialinių reikalų ir darbo komitetui.

Už pritarimą po svarstymo balsavo 48, prieš – 12, susilaikė 56 Seimo nariai.

Už balsavo tik valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, po pora opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narių ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų.

Tuo metu valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis ir Liberalų ir centro sąjunga balsavo prieš arba susilaikė. Taip pat elgėsi ir dauguma opozicijos.

Vyriausybės pateiktame projekte numatyta, kad maksimali bedarbio pašalpa negali viršyti 45 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Kitiems metams nustatytos draudžiamosios pajamos – 1 488 Lt, taigi priėmus pataisą, didžiausia galima bedarbio pašalpa būtų 669 Lt.

Šiuo metu galioja laikinasis įstatymas. Seimas dvejiems metams – 2010-2011 m. – buvo priėmęs sprendimą nustatyti fiksuotą didžiausią bedarbio pašalpą – 650 Lt, kuri yra maždaug tokia pati, kaip ir minimali alga atskaičius mokesčius.

Nuolatiniame įstatyme numatyta, kad bedarbio pašalpa negali viršyti 70 proc. draudžiamųjų pajamų. Jeigu ji galiotų kitąmet, bedarbio pašalpa būtų 1 049 Lt.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlymo tikslas – skatinti bedarbius ieškotis darbo. Taip pat esą mažesnės išmokos labiau atitiktų socialinio draudimo biudžeto galimybes.

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad mažinant išmoką atsisakoma draudimo principo.

„Socialinis draudimas buvo sukurtas tam, kad žmogus, praradęs einamąsias pajamas, turėtų galimybę tam tikras išmokas įvykus tam tikriems neplanuotiems dalykams. Aš manau, kad siūlymas iš socialinio draudimo padaryti nedarbo pašalpą yra pats blogiausias dalykas, kitos šalys taip nesielgia. Vis mažinant nedarbo išmoką ir prisidengiama tuo, kad kažkas tinginiauja, kažkas nenori dirbti, kad mes auginame išlaikytinių armiją, gerbiamieji, nereikia visko suplakti į vieną“, – kalbėjo Seimo narys.

Jo kolega Vytenis Povilas Andriukaitis siūlė padidinti mokesčius turtingesniems, nes toliau Lietuva negali gyventi su tokiomis mažomis pajamomis.

„Jeigu 1 proc. mokestinėje dalyje padidintume perskirstymą, tai būtų 4 mlrd. Lt. Galime susimąstyti, kad mums reikia pertvarkyti mokestinę sistemą, nes Lietuva nebegali taip gyventi? Pensininkai negauna pensijų, atlyginimai įšaldyti, dabar mažiname visas išmokas“, – kalbėjo jis.

Skaičiuojama, kad šis pakeitimas per metus leis sutaupyti 104 mln. Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tvirtino, kad nėra kito kelio, kaip išmokas sieti su surenkamomis pajamomis.

„Parodykite nors vieną pasaulio šalį ar draudimo kompaniją, kurioje įmokos nebūtų siejamos su išmokomis. Tie, kurie pasisako prieš teikiamą projektą, turėtų labai aiškiai pasisakyti, iš kur reikėtų gauti papildomus 104 mln. Lt nedarbo socialiniam draudimui“, – į kolegas kreipėsi jis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys taip pat pabrėžė, kad į nedarbo draudimą surenkama kur kas mažiau pinigų nei išmokama.

Trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 15 proc. Darbo oficialiai ieškojo daugiau nei 230 tūkst. bedarbių.

A. Stackevič nuotr.

www.delfi.lt

Seimas , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra