Seimas nepritarė tiesioginių merų rinkimų įteisinimui

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis buvo siekiama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Per antradienį (2010-04-13) surengtą antrąjį balsavimą už tokias Konstitucijos pataisas balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 6, 18 parlamentarų susilaikė. Liberalcentristų lyderis Gintautas Babravičius sako, kad šis balsavimas verčia pagalvoti, ar nereikėtų pasitraukti iš koalicijos.
 
Nors Seimo Socialdemokratų partijos frakcija prašė perbalsuoti, nes pritrūko 6 balsų, posėdžiui pirmininkavusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė nesutiko.
 
„Jokių pakartojimų būti negali“, – Seimo Pirmininkės pozicijai pritarė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
 
Pasak Irenos Degutienės, kitą kartą dėl tokios Konstitucijos pataisos bus galima balsuoti ne anksčiau kaip po metų.
 
Kaip primena ELTA, 2008 metų birželį Seimas po antrojo svarstymo buvo pritaręs Konstitucijos pataisoms, kurios leistų merus rinkti tiesiogiai. Už tai po svarstymo balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 23 parlamentarai.
 
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, kiekvieną kartą už ją turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Artimiausi savivaldos rinkimai vyks 2011 metais.
 
Iškart po balsavimo liberalcentristai ėmė kaltinti partnerius konservatorius-krikdemus bei Liberalų sąjūdį „balsavus kojomis“, tai yra iš bailumo nedalyvavus balsavime. Iš 45 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių balsavime dalyvavo 39, iš 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių – 8, tačiau ir iš dalyvavusiųjų ne visi parėmė Konstitucijos pataisas.
 
LiCS gali trauktis iš koalicijos?
 
Didžiausi tiesioginių merų rinkimų šalininkai liberalcentristai dar prieš balsavimą ėmė grasinti, jog nepritarus Konstitucijos pataisoms jie svarstys, ar gali toliau dalyvauti valdančios koalicijos darbe, kai partneriai į akis kalba vienaip, o balsuoja visiškai priešingai.
 
Delfi.lt primena, kad anksčiau valdantieji dukart nepajėgė patvirtinti liberalcentristų atstovo Jono Liesio kandidatūros į Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas.
 
Tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimas yra įrašytas ir dabartinės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės programoje.
 
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcijos narys Žilvinas Šilgalis dar prieš balsavimą kalbėjo, kad jeigu partneriai nepritars pagrindinio šalies įstatymo pataisoms, tai „nusivalys kojas“ į prezidentės D. Grybauskaitės bei piliečių nuomonę.
 
Jis taip pat pabrėžė, jog galutinis rezultatas priklausys nuo didžiosios koalicijos grandies – konservatorių. Politikas paskaitė moralą, jog didysis partneris negali visuomet tikėtis nuolaidų iš mažesniųjų.
 
„Aš tikrai negąsdinu, bet kitu atveju mūsų skyriai paprasčiausiai paprašys svarstyti taryboje klausimą, ar galima likti tokioje koalicijoje, kurioje viena sako ir rašo į Vyriausybės programas, o kita daro“, – sakė Ž. Šilgalis.
 
Po balsavimo kalbėjęs LiCS pirmininkas G. Babravičius, kuris nėra Seimo narys, situaciją švelnino, tačiau taip pat negailėjo kritikos koalicijos partneriams konservatoriams ir liberalams.
 
„Iki vakar nesvarstėme galimybių palikti koalicijos, bet šitas iššūkis dėl tokio svarbaus klausimo, kai mūsų koalicijos partnerių, ne opozicijos, balsais nebuvo priimti pozityvūs sprendimai, verčia pagalvoti“, – sakė G. Babravičius.
 
A. Kubilius: kalti socialdemokratai
 
Nepaisant fakto, kad A. Kubiliaus vadovaujamos partijos frakcijos nariai bei Liberalų sąjūdis dėl merų rinkimų pobūdžio balsavo prieštaringai, tačiau Premjeras dėl nesėkmės linkęs kaltinti opozicinius socialdemokratus, kurie esą taip pat sėdėjo salėje, bet nebalsavo. Iš 25 socialdemokratų frakcijos narių balsavime dalyvavo 18, tačiau visi jie tiesioginiams merų rinkimams pritarė.
 
„Jeigu būtų pavykę pasiekti, kad labai garsiai apie tiesioginius merų rinkimus kalbėję socialdemokratai ir „darbiečiai“ būtų balsavę taip, kaip jie kalbėjo, o ne sąmoningai sėdėtų salėje ir nedalyvautų balsavime, kaip kad elgėsi socialdemokratai, tai būtų pataisa priimta, net ir su mūsų vidinėmis abejonėmis koalicijoje“, – po balsavimo žurnalistams sakė A. Kubilius.
 
Jis priminė, kad jo vadovaujama partija tiesioginiais merų rinkimais ne itin žavėjosi, tačiau esą vardan kompromiso koalicijoje sutarta paremti liberalcentristų prašymus.
 
„Tos diskusijos iki galo nebuvo pasibaigę. Čia aš nematau mūsų pusėje labai didelių nuodėmių. O kad tie, kurie kalbėjo – socialdemokratai – labai ryžtingai visą laiką kritikavo visus kitus, kad nepasisako už tiesioginius merų rinkimus, jei jie būtų davę šešis balsus, kai sėdėjo salėje ir nebalsavo, tai pataisa būtų buvusi priimta“, – svarstė premjeras.
 
Ministras pirmininkas sako, kad atsižvelgus į jo vadovaujamos partijos nuotaikas, balsavimo rezultatas galėjo būti ir blogesnis.
 
„Žinant mūsų visus svarstymus galėjo būti ir blogiau. Partijoje tikrai nebuvo didelio entuziazmo tiesioginių merų rinkimų atžvilgiu ir liberalcentristai tą labai gerai žinojo“, – tvirtino A. Kubilius.
 
Kaltino netikru mušimusi į krūtinę
 
Prieš balsavimą vykusiose diskusijose dalis TS-LKD frakcijos narių išties pasisakė prieš Konstitucijos pataisas, nors prisiekinėjo, kad tiesiogiai renkamų merų institutui priešinasi ne iš esmės, o dėl to, kad šiuo metu nėra aišku, kokios bus mero funkcijos ir galios.
 
TS-LKD frakcijos atstovas Paulius Saudargas iškart sakė, jog balsuodamas susilaikys, nes parlamente dar neapsispręsta, koks bus tas meras. Tačiau politikas pabrėžė iš esmės remiąs tiesiogiai renkamų merų bei seniūnų institutą.
 
„Nesutinku su prieš tai kalbėjusiu kolega (Ž. Šilgaliu – DELFI), kad nesvarbu, koks tas meras bus. Čia ir yra pakastas šuo. Nei koalicija, nei Seimas nėra apsisprendę dėl tikslaus savivaldos modelio, koks bus tas žmonių išrinktas meras – ar jis bus administracijos direktorius, ar bus tarybos pirmininkas, o gal abu kartu?“, – kalbėjo P. Saudargas.
 
Tuo tarpu liberalcentristas Algis Čaplikas, atsakydamas į kolegos teiginius, apkaltino jį nenuoširdumu: esą P. Saudargas elgiasi kaip netikras katalikas bažnyčioje, mušasi į krūtinę ir sako, kad remia tiesioginius merų rinkimus, tačiau iš tiesų mąsto visiškai priešingai.
 
„Aš „už“ ir nuoširdžiai mušasi į krūtinę. Aš „už“. Kaip tas netikras katalikas atėjęs į bažnyčia. Bet kai reikia balsuoti, balsuoja „prieš“. Ir suranda daug priežasčių, kodėl taip balsuoja“, – piktinosi A. Čaplikas.
 
Šiuo metu merus renka miestų ir rajonų savivaldybių tarybos.
 
Seimas jau yra pirmą kartą pritaręs Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių merų rinkimų praėjusioje parlamento kadencijoje, tačiau iki šiol nebuvo aiškiai apsispręsta, ar mero galios bus panašios į dabartinio savivaldybės administracijos direktoriaus, ar jis bus tiesiog tarybos pirmininkas.
 
Pagal Konstituciją, pagrindinio šalies įstatymo pataisoms būtina organizuoti du balsavimus, tarp kurių turi būti ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka, pataisoms abu kartus turi pritarti ne mažiau nei 94 Seimo nariai.
 
BFL nuotr.
 
www.lrt.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra