Seimas išklausė iniciatorių motyvus, dėl kurių teikia apkaltą Respublikos Prezidentui

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Seimas išklausė iniciatorių motyvus, dėl kurių teikia Seimui siūlymą pradėti apkaltą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Juos pristatė iniciatyvinės grupės narys Raimondas Šukys. Pranešėjas taip pat atsakė į frakcijų atstovų klausimus.
Pasak pranešėjo, kaltinimai Respublikos Prezidentui grindžiami Seimo 2003 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintomis Seimo laikinosios tyrimo komisijos Dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadomis, kad „Prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas“ bei, „įvertinant ypatingą Prezidento statusą ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui“.
Respublikos Prezidentas kaltinamas:
1) dėl savo veiksmų tapus ir esant pažeidžiamą, o tai, įvertinant ypatingą konstitucinį Respublikos Prezidento statusą, Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas galias ir atsakomybę, jo vaidmenį vidaus ir tarptautinėje politikoje, sudarė grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui ir tuo Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką,
2) savo veikloje neužtikrinus Valstybės paslapties apsaugos, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.
3) savo veiksmais  neteisėtai darius įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, neteisėtai panaudojus savo bei valstybės institucijų įgaliojimus siekiant paveikti privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimus turtiniuose santykiuose,  tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką,
4) savo veikloje nesuderinus viešųjų ir privačių interesų, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.
5) savo veiksmais neužtikrinus ir sutrikdžius valstybės valdžios institucijų darnų funkcionavimą, diskreditavus valdžių autoritetą ir sudarius prielaidas Respublikos Prezidento institucijos konstitucinių įgaliojimų nevykdymui, tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.
6) aplaidžiai vykdžius savo pareigas, nenustačius politinio (asmeninio)  pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų kompetencijos ribų kas sudarė prielaidas jiems piktnaudžiauti savo įgaliojimais bei nesiėmus veiksmų užkirsti kelią atskirų politinio (asmeninio) pasitikėjimo Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas ir tuo šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius duotą priesaiką.
Teikimą pradėti apkaltos procesą Prezidentui pasirašė 86 parlamentarai: visi opozicinės Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos nariai, visi (išskyrus Aleksandrą Poplavskį) opozicinės Liberalų ir centro frakcijos nariai, dalis Naujosios sąjungos (socialliberalų)  ir socialdemokratinės koalicijos frakcijos narių. Remiantis Seimo statutu, siūlyti Seimui pradėti apkaltos procesą pakanka 1/4 Seimo narių.
Seimas nutarė sudaryti specialiąją tyrimo komisiją pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti. Seimo nutarimo „Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo“ projektą Nr.IXP-3141 pristatė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas, kuris pirmiausia supažindino Seimo narius su Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka.
Nutarta komisiją sudaryti iš 12 asmenų (balsavo: už – 93, prieš 2, susilaikė 2), iš jų
– 6 teisininkai (balsavo 69 Seimo nariai).

Už 4 teisininkų atstovavimą komisijoje balsavo 39 Seimo nariai.
Komisijoje taip pat turėtų būti 4 iniciatyvinės grupės nariai bei po vieną atstovą nuo Seimo pozicijos ir opozicjos.

Už nutarimo projektą po pateikimo pritarta bendru sutarimu. 
Nutarta priimti protokolinį nutarimą:
Lietuvos Respublikos Seimas nutaria kreiptis į Teismų tarybą ir į Generalinę Prokuratūrą dėl ne mažiau kaip 6 kandidatūrų pateikimo į Specialiąją tyrimo komisiją.
Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių, apkaltos proceso iniciatorių atstovų ir teisininkų, dirbančių teisme, tardymo sistemoje ar prokuratūroje. Tokie teisininkai turi sudaryti nuo trečdalio iki pusės komisijos narių. Dirbdami komisijoje, jie turi lygias teises su kitais komisijos nariais, tačiau privalo griežtai laikytis politinio nešališkumo principo.
Komisijoje neturi būti daugiau kaip 12 narių, kuriuos pasiūlo Seimo dauguma bei mažuma ir apkaltos proceso iniciatoriai, kuriems paliekama teisė pasiūlyti 1/3 komisijos narių.
Seimo specialiosios komisijos posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari. Informaciją apie tyrimo eigą spaudai ir kitoms visuomenės informavimo priemonėms pranešti turi teisę tik komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas komisijos narys. Komisijos darbo trukmė nustatoma Seimo nutarimu.
Jeigu specialioji tyrimo komisija padaro išvadą, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, ji turi suformuluoti konkrečius kaltinimus; nusprendžia, kas komisijos vardu palaikys kaltinimą ir kas atliks kitas kaltintojo funkcijas Seime apkaltos proceso metu. Komisija gali paskirti iki 7 kaltintojų – Seimo narių.
Apkaltos procesui Seime pirmininkauja Aukščiausiojo teismo pirmininkas arba Konstitucinio teismo pirmininkas ar kitas šių teismų teisėjas.
Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų pateikdamas pareiškimą raštu.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra