Sedos gimnazijos LLA kuopai -70 metų

Autorius: Data: 2017-02-18, 14:54 Spausdinti

Sedos  gimnazijos LLA kuopai  -70 metų

Sedos gimnazijos II klasės gimnazistai, LLA kuopos nariai 1946 metais. Viršutinėje eilėje iš kairės penktas – Antanas Markauskas. Iš dešinės penktas – Juozas Pukinskas, septintas – Vacys Vizgaudis.

Apatinėje eilėje pirmas iš dešinės šalia mokytojos sėdi Stasys Kazlauskas. 

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

Politinė padėtis Mažeikių apskrityje, lyginant su 1946 m., nepagerėjo. Yra 9 partizanų būriai. Juose apie 100 žmonių. Aktyviausiai veikia Sedos, Ylakių ir Židikų valsč. Jie puolė 23 kartus. Prieš juos buvo organizuotos 65 karinės –čekistinės operacijos.
(Iš Mažeikių apskrities MGB ataskaitos LKP sekretoriui A.Sniečkui 1947-06-02)

Šiemet sukanka 70 metų, kai 1947 metų gegužės 17 d. į Mažeikių liaudies teismo pastatą K. Matulionio gatvėje atvyko okupacinės rusu Pabaltijo karinės apygardos tribunolas, sudarytas iš karininkų: Desiatovo, Finkelšteino, Mansurovo ir vertėjo Gusarovo.
Iš Mažeikių saugumo kalėjimo, buvusio savivaldybės pastato rūsyje, atvarė antrankiais surakintus penkis jaunuolius.
Tribunolas uždarajame teismo posėdyje ( be advokatų ir be liudytojų ) pareiškė, kad pogrindinės karinės kontrrevoliucinės LLA organizacijos turėjo tikslą ginkluotu sukilimu nuversti sovietų valdžią ir atkurti nepriklausomą Lietuvą.
Sedos kuopa pradėta likviduoti, kai buvo suimtas jos vadas Pranas Petrauskas. Vėliau , 1947 m. vasario – balandžio mėn., buvo suimti dar 5 jos nariai, turėję rašomąją mašinėlę, spausdinę atsišaukimus ir juos platinę.
Tribunolas pagal Rusijos federacijos baudžiamojo kodekso 58-1a ir 58-11 straipsnius nuteisė okupuotos Lietuvos patriotus Sedos gimnazijos moksleivius:

10 metų lagerio –
Juozą Pukinską -Timurį, gim.1928 m. Domaičių k., 3 kl. gimnazistą,
Vaclovą Vizgaudį – Kriaučių , gim. 1930 m. Domėnų k., 3 kl. gimnazistą.

8-erius metus lagerio –
Antaną Markauską-Hošminą, gim. 1931 m. Sedoje, 3 kl. gimnazistą,
Stasį Kazlauską -Vėjavaikį, gim. 1930 m. Balėnėlių k., 3 kl. gimnazistą
Petrą Zakalskį –Juokdarį, gim. 1928 m. Butikių k., 7 kl. gimnazistą.
Visų turtas buvo konfiskuotas, J. Pukinskui ir P. Zakalskiui dar buvo pridėta po 5-erius metus pilietinių teisių suvaržymo.
Nuteistieji jaunuoliai iš Mažeikių kalėjimo per Šiaulių ir Lukiškių kalėjimus etapais buvo išvežti į griežto režimo lagerius Rusijos platybėse. Nuteistųjų šeimos 1958 -05-22 ištremtos į Suetichos ir Sarančeto vietoves Taišeto r.
1946-06-04 kautynėse Platelių miške žuvo Sedos kuopos vadas Vytautas Rimkūnas.
Kuopai vadovauti ir palaikyti ryšį su Sedos gimnazistais „Alkos“ rinktinės štabas (tuo metu įsikūręs Veselio vienkiemyje Užbradūmės kaime) paskyrė Praną Petrauską, gim.1917 m. Rubikalių k.
Gimnazistus buvo subūręs zakristijono sūnus Juozas Pukinskas. Turėtą rašomąją mašinėlę jisai slėpė bažnyčios bokšte.
1946- 12- 28 saugumas suėmė Praną Petrauską. Vadovavimą gimnazistams perėmė Plinkšių būrio vadas Augustinas Petrauskas – Ulonas, gim. 1928 m.
1947 m. pavasarį Sedos gyventojai stebėjo, kaip per miestelį slinko keista procesija. Stribų apsupti iškeltomis rankomis buvo varomi gimnazistai Antanas Markauskas ir Vaclovas Vizgaudis. Pastarojo rankoje įspraustas pistoletas. Jaunuoliai suimti per stribų pasalą.
Stasys Kazlauskas, pamatęs suimtus draugus, laikytą rašomąją mašinėlę nugabeno pas dėdę Benediktą Kazbaravičių į Balėnėlių kaimą.
1947 04 02 pamokos metu į gimnaziją atėję čekistai klasės akivaizdoje suėmė ir išsivedė Stasį Kazlauską ir pėsčiomis nuvarė 12 km į Balėnėlių kaimą paimti tos rašomosios mašinėlės. Paskui nuvežtas į Mažeikių kalėjimą, pateko pas tardytoją Podlatovą.
Vaclovo Vizgaudžio brolį Boleslovą, 5 kl. gimnazistą, nacių laiku dirbusį vokiečių kalbos vertėju, saugumas suėmė ir paleido užverbavę. Tačiau Boleslovas saugumui nedirbo, išėjo į mišką, gavo Raitelio slapyvardį. Po dviejų mėnesių 1947 08 14 žuvo kautynėse su stribais Galvyčių kaime. Kartu su Stasiu Rimkūnu ir Augustinu Petrausku. Šių partizanų garbei Kalnijų kaimo miške 2014 metais pastatytas Atminimo ženklas.

Suimtųjų likimai

Vaclovas Vizgaudis kalėjo Karagandos lageriuose Kazachstane. Po lagerio atvyko pas ištremtus tėvus ir dvi seseris į Suetichą, Irkutsko sr. Grįžus į Lietuvą, Vaclovo neregistravo. Dėl to apsigyveno Latvijoje, Skrundos miestelyje, dirbo melioracijoje. 1972 m. žuvo autoavarijoje.
Antanas Markauskas kalėjo Pesčianlage, Karagandoje. Jo tėvai ir sesuo – visi ištremti. Motina ir sesuo iš tremties taip ir nesugrįžo, mirė. 1954 06 08 Antanas Markauskas iš lagerio buvo išleistas, tačiau Lietuvoje taip pat nebuvo registruojamas. Gyveno Ukrainoje, ten sukūrė šeimą.
Petras Zakalskis kalėjo Norilsko lageryje. Tremtį atliko Karagandoje. P. Zakalskio tėvai ir du broliai ištremti. Tėvas mirė tremtyje.
Juozas Pukinskas kalėjo Tugačiove, Krasnojarsko krašte. Tremtis praėjo Karagandoje. Jo tėvai, trys broliai ir dvi seserys buvo ištemti . Tremtyje mirė tėvas ir brolis Valius. Juozas Pukinskas iš tremties grįžo 1960 m. Gyveno Latvijoje, Daugpilyje. Į Lietuvą grįžo 1972 m. Gyvena Kaune. Priklauso šaulių ir politinių kalinių sąjungoms. Kauniečiai jį dažnai mato Karo muziejaus vėliavos garbės sargybos būryje. Turi Laisvės kovų dalyvio statusą.

1955 m. gruodžio 12 d. Pabaltijo karinės apygardos prokuroras justicijos majoras Mamulin peržiūrėjo Sedos gimnazistų bylą ir nusprendė, jog visi buvę nuteisti teisingai, ir bausmės trumpinti jiems negalima. Tuo metu kai kurie gimnazistai jau buvo iš lagerių išleisti.

Iš Stasio Kazlausko biografijos

Gimė 1930 09 17 Balėnėlių kaime. Šeimoje be Stasio augo dar dvi seserys. Tėvas buvo girininkas, turėjo 25 ha žemės. Tėvo brolis Alfonsas buvo Lietuvos kariuomenės majoras. Sovietų suimtas 1940 metais.

Iš lagerio grįžęs Stasys Kazlauskas

1944 m. spalio 7 d. tėvą iškvietė į Sedos urėdiją. Grįždamas ties Ketūnų kaimu pamatė rusų tankus. Apgręžęs arklį pasileido atgal. Kitą dieną po Sedos mūšio Stasys su motina ėjo Sedon ieškoti tėvo tarp daugybės kritusių jaunų karių lavonų. Bet tėvo nerado. Jam pavyko pasitraukti į Vakarus. Tėvas tik 1972 metais atvyko į Lietuvą. Po 24 išsiskyrimo metų pamatė savo žmoną ir suaugusius vaikus. Gimtinės ir tėvų kapų aplankyti negalėjo, nes sovietų valdžia leido pabūti tik Vilniuje.
1945 m. rudenį šeima buvo išvaryta iš savo namų, glaudėsi pas gimines Sedoje.
1946 m. Juozo Pukinsko paragintas Stasys įstojo į pogrindžio LLA organizaciją, davė priesaiką, gavo ,,Vėjavaikio“ slapyvardį. Vėliau buvo suimtas.
Po tribunolo teismo Mažeikiuose teisėjai pasipiktino, kad nuteistieji gimnazistai , išgirdę nuosprendį, pradėjo juoktis. Mat jie tiesiog nepatikėjo, kad reikės tiek ilgai sėdėti. Nuvežtas į Lukiškių kalėjimą Vilniuje, buvo uždarytas į mažamečių kamerą. Vežamas ,,Stolypino“ vagonu į Maskvą buvo priverstas konvojaus viršininkui „leisti iškeisti “ savo gerus aulinius batus į ruso batus mediniais padais… Už tai gavo kibirą vandens, nes visi nuo sūrios silkės buvo ištroškę. O batų istorijos pabaiga tokia, kad vagys ir šituos atėmė…
Mordovijos lageryje šlifavo radijo aparatų korpusus. Nuvežtas į Čeliabinsko lagerius prie žemės kasimo darbų, statybose labai nusilpo. Pateko ligoninėn. Vėliau išmoko elektriko specialybės. Bausmei baigiantis, jau dirbo elektrikų brigados vadovu. Lageryje išbuvo 7 metus, 3 mėnesius ir 24 dienas. 1954 m. liepos 24 d. išleistas. Po trijų dienų pasibeldė į mamos buto duris Tirkšlių g. 14, Mažeikiuose.
Mažeikių KGB leitenantas Sokolovas bandė Stasį užverbuoti, sakydamas, kad kitaip jis niekur negaus darbo…
Elektrifikavo Elektrotechnikos gamyklos siurblinę ir vandens bokštą. Vėliau pavyko įsidarbinti Alaus darykloje elektriku. Buvo iškviestas į saugumą, kam elektros skydų šynas nudažė geltona, žalia ir raudona spalvomis. Paaiškino, kad tai – standartinės spalvos, iš gamyklos.
Po dviejų metų įsidarbino Mažeikių elektros tinkluose. 1967 m. baigė Šiaulių politechnikumą ir įgijo techniko elektriko kvalifikaciją.
Šiaulių elektros tinklų įmonės Mažeikių skyriuje dirbo iki pensijos. Pradėjęs nuo eilinio elektriko, pakilo iki viršininko pavaduotojo.
Užaugino du sūnūs.
Yra Žemaičių bajorų sąjungos narys. Turi Fabijonavičių giminės herbą LZAVA. Priklauso Lietuvos politinių kalinių sąjungai, yra Mažeikių skyriaus valdybos narys. Palaiko ryšį su Kaune gyvenančiu bendrabyliu Juozu Pukinsku, prisimena jaunystės dienas…Už aktyvią visuomeninę veiklą apdovanotas padėkos ir garbės raštais. Turi laisvės kovų dalyvio statusą.

Rezistencija , ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra