Savaitės aktualijų ir įvykių Briuselyje apžvalga spalio 11–15 d.

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Savaitės aktualijų bei įvykių Briuselyje apžvalga spalio 11–15 d.
 
2010 m. Nr. 37
 
Regionų Komiteto Ekonominės ir socialinės politikos komisijos posėdis
 
Regionų Komiteto Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisijos posėdis
 
Europos atliekų mažinimo savaitė – lapkričio 20-28 d.
 
Rytų partnerystės patirtis: bendradarbiavimas tarp rytų Lenkijos regionų ir Ukrainos bei Baltarusijos partnerių
 
Kaip savivaldybėms panaudoti piliečių dalyvavimą sportinėje veikloje kovoje su atskirtimi ir skurdu
 
 
***
 
Regionų Komiteto Ekonominės ir socialinės politikos komisijos (ECOS) posėdis
 
2010 m. spalio 11 d. Briuselyje įvyko Regionų Komiteto Ekonominės ir socialinės politikos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomos trys RK nuomonių projektai – „Ko pasimokyta iš krizės finansų priežiūros ir viešųjų ryšių srityje“ (nuomonė savo iniciatyva), „Dėl socialinės ir ekonominės romų integracijos“, „Dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo“. Posėdžio pabaigoje įvyko diskusija dėl ES biudžeto po 2013 m.
 
Regionų Komiteto nuomonėje apie finansinės krizės pamokas apgailestaujama, kad tendencijoms ekonomikos ir finansų vystymo srityje ES nepasikeitus, iki 2014 m. eurozonoje valstybių skola išaugs vidutiniškai iki 100% BVP. Šios tendencijos skatina numatyti krizės valdymo priemones. Viena iš jų – iki 2010 m. pabaigos sukurti naują Europos finansų rinkos priežiūros struktūrą. RK nuomonės projekte taip pat pasisakoma už komercinės bankininkystės ir investicinės komercinės bankininkystės atskyrimą. Siūloma alternatyviems investavimo fondams ir investiciniams bankams uždrausti vertybinių popierių pardavimą jų neturint, „tuščią balsavimą“ (angl. empty voting) ir „slaptą pirkimą“ (angl. stealth acquisition). Taip pat siūloma uždrausti šešėlinių bankų veiklą. RK primygtinai reikalauja valstybių narių vyriausybes valstybių biudžeto konsolidavimo neužkrauti ant vietos ir regionų valdžios pečių. Nuomonės projekte taip pat apgailestaujama, kad atotrūkis tarp mažų ir vidutinių pajamų bei didelių pajamų per paskutinius tris dešimtmečius daugelyje ES valstybių narių dar padidėjo. Išvadoje smerkiamas mokesčių nemokėjimas, kaip socialinis sukčiavimas.
 
Šios dokumento rengėjo – Vokietijos atstovo Karl Heinz teigimu, neįveikus krizės tinkamai ir laiku, iškils pavojų demokratijai ir jos politinėms sistemoms.
 
Nuomonės projektui pateiktas rekordinis (97) pataisymų skaičius. Jų svarstymas užtruko apie tris valandas.
 
Svarstant nuomonės projektą dėl ekonominės politikos koordinavimo stiprinimo politikos, RK nariai nepritarė Europos Komisijos siūlymui taikyti sankcijas nusižengusiai valstybei narei nutraukiant ES paramą. Taip pat RK dokumente EK raginama užtikrinti, kad biudžeto deficitas nebūtų mažinamas regionų ir miestų, ypač tų, kuriems krizė padarė daugiau žalos, sąskaita. Regionų Komiteto nuomonės projekte tvirtai pritariama minčiai sukurti Europos semestrą, kuris taptų vieningu valstybių narių biudžeto procedūrų ir išsiskolinimo lygio kontrolės pagrindu. Europos Komisijos atstovas informavo, kad vargu, ar bus apsieita be įvairių lygmenų ir gradacijų sankcijų, nors jos ir būtų labiau taikomos eurozonos šalims.
 
Svarstant nuomonės apie socialinę ir ekonominę romų integraciją projektą pripažinta, kad romai paprastai gyvena blogesnėmis nei kitos etninės mažumos sanitarinėmis, socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis. RK nuomonėje pabrėžiama, kad vietos ir regionų valdžios institucijos neturi būti paliktos vienos spręsti romų bendruomenės integracijos politikos klausimus. Vienas svarbiausių – užtikrinti romų vaikų integravimą į ikimokyklines įstaigas, mokyklas, profilaktines sveikatos priežiūros sistemas. Pastebėta, kad reikia keisti visos visuomenės nuomonės apie nacionalines mažumas ir pirmiausiai apie romus formavimo pobūdį.
 
Posėdžiui pirmininkavo Zarasų m. savivaldybės meras, ECOS komisijos pirmininkas A. Abramavičius, posėdyje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja S. Skutulienė.
 
 
Regionų Komiteto Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisijos (CIVEX) posėdis
 
2010 m. spalio 12 d. Briuselyje įvyko Regionų Komiteto Pilietybės, valdymo, institucinių ir išorės reikalų komisijos posėdis. Jo metu svarstyti RK nuomonių projektai: „Dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams“, „Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimas Armėnijoje ir vietos ir regionų valdžios institucijų Armėnijoje ir ES bendradarbiavimo plėtojimas“, „Rytų partnerystės įgyvendinimas Baltarusijoje ir vietos ir regionų valdžios institucijų Baltarusijoje ir ES bendradarbiavimo plėtojimas“, „Rytų partnerystės įgyvendinimas Azerbaidžane ir vietos ir regionų valdžios institucijų Azerbaidžane ir ES bendradarbiavimo plėtojimas“ bei papildytas nuomonės projektas „Vietos ir regionų valdžia Ukrainoje ir ES bei Ukrainos bendradarbiavimo vystymas“.
 
Posėdyje dalyvavusi EP narė Zita Gurmai pristatė naująjį Europos piliečių iniciatyvų teikimo mechanizmą ir jo teisinę bazę. Pasak EP narės, tai padės piliečiams ne tik gauti daugiau informacijos, bet tiesiogiai patiems dalyvauti įtakojant ES institucijas, reiškiant savo iniciatyvas. Iniciatyvai pareikšti reikės surinkti 300 000 ES piliečių parašų. Šis skaičius yra diskutuojamas ir gali būti derinamas, remiantis gyventojų apklausomis bei atsižvelgiant į žaliąją knygą „Dėl Europos piliečių iniciatyvos“.
 
Svarstant nuomonę dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano akcentuota, kad reikia gerinti mažumų ir pažeidžiamų grupių bei asmenų apsaugą bei užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių nedalumą. Aptariant konkrečios veiklos žingsnius pritarta nuomonei, kad teisėjų, prokurorų ir kitų tesimo pareigūnų mainai, visų pirma Europos teisiniame tinkle, gali būti naudingi, todėl juos reikėtų remti. Pastebėta, kad Europos teisinę kultūrą pakelti į naują lygį galėtų alternatyvūs ginčų sprendimo būdai bei įvairios teisės specialistų rengimo sistemos. RK nariai palankiai vertina Komisijos planuojamą įgyvendinti ES kovos su smurtiniu radikalizmu veiksmų planą ir ragina išanalizuoti galimybes Europoje nustatyti būtiniausias už politinio ekstremizmo aktus taikomųjų baudžiamųjų sankcijų standartus. Diskutuota dėl legalių ir nelegalių migrantų statuso.
 
Europos Komisijos atstovė pastebėjo, kad vykdant Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų programą, EK turi nedelsiant išmokti veikti pagal besikeičiančią situaciją kartu su valstybėmis, regionais bei savivaldybėmis.
 
Svarstant Baltarusijos, Ukrainos, Armėnijos, Azerbaidžano bendradarbiavimo su ES reikalus akcentuota, kad su kiekviena šalimi būtina taikyti specifinius ir skirtingus bendradarbiavimo būdus, tačiau laikantis visų ES reikalavimų ir standartų. Svarstymuose dominavo abstrakčių frazių ir atsargumo atmosfera, siūlyta labiau vadovautis „miestų diplomatija, o ne valstybių diplomatija“. Baltarusijos ir ES bendradarbiavimo klausimu pasisakė ir Lietuvos RK atstovas Gediminas Paviržis, siūlydamas nevartoti termino „represija“, kur jis nėra būtinas, pavyzdžiui, kalbant apie nacionalines mažumas.
 
Posėdyje dalyvavo Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoja S. Skutulienė, Vilniaus r. savivaldybės tarybos narys G. Paviržis.
 
 
Kvietimas Lietuvos savivaldybėms: Europos atliekų mažinimo savaitė lapkričio 20-28 d.
 
Pirmojoje 2009 m. vykusioje Europos atliekų mažinimo savaitėje dalyvavo 14 Europos valstybių, kuriose buvo organizuotos 2 672 akcijos. Nors atliekų tvarkymo ir jų utilizavimo srityje Lietuva, remiantis Eurostato duomenimis, 2008-2009 m. atsidūrė šiek tiek geresnėje pozicijoje nei Bulgarija ir Rumunija, tačiau atliekų mažinimo savaitės renginiuose nedalyvavo nei viena Lietuvos savivaldybė, nei kitoks ūkio ar visuomeninis subjektas iš Lietuvos. Po atliekų mažimo savaitės renginių buvo atrinkta 60 akcijų (iš 11 valstybių), kurios buvo nominuotos apdovanojimui, vieną apdovanojimą pelnė Estijos Aplinkos taryba.
 
Europos atliekų mažinimo savaitės organizavimo sekretoriatas primena, kad yra gera proga 2010 m. visoms nedalyvavusioms šalims, jų regionams ir savivaldybėms prisidėti prie tvarios atliekų mažinimo veiklos, jų pakartotinio panaudojimo skatinimo. Ši veikla yra palaikoma LIFE+ programos.
 
Kas gali dalyvauti? Dalyvauti gali administracinės vietos valdžios institucijos (savivaldybės), asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, verslo ir pramonės institucijos, švietimo ir mokymo įstaigos, kitos institucijos, pavyzdžiui ligoninės, senelių namai, kultūros centrai.
 
Kaip galima dalyvauti? Reikia registruoti savo siūlymą veiklai, užpildant registracijos formą. Jos nuorodą rasite adresu http://www.ewwr.eu/how-to-participate-project-developer arba šiame tekste paspaudus teksto dalį čia registration form. Pastaba: Lietuvoje neatsiradus institucijai, kuri sutiktų būtų organizatoriumi, savivaldybės ir kiti subjektai gali užpildytą anketą pateikti tiesiogiai Europos atliekų mažinimo savaitės sekretoriatui.
 
Tikslas: skatinti gyventojų pasitikėjimą, kad jie patys kuo daugiau prisidėtų prie atliekų mažinimo, keisdami kasdienius įpročius, ypač vartojimo ir gamybos srityse; skatinti daugiau žmonių dalyvauti atliekų mažinimo akcijose; platinti sėkmingos atliekų mažinimo veiklos pavyzdžius ir skelbti juos visiems.
 
Veiklos (projektų pavyzdžių) sritys: kova su per dideliu atliekų kiekiu; gamybos su kuo mažesniu būsimų atliekų kiekiu skatinimas; vartojimo įpročių keitimas; ilgesnis pagamintos produkcijos tarnavimo laikas; mažesnis atliekų kiekio išmetimas. Kiekvienos srities platesnis potemių idėjų išvardinimas pateikiamas adresu http://www.ewwr.eu/ideas-activities, o informaciją ir pavyzdžius apie jau nuveiktus įvairių šalių savivaldybėse darbus rasite adresu http://www.ewwr.eu/case-studies.
 
Renginių data: pasirinktinai – lapkričio 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 d.
 
Kam ši savaitė skirta: plačiajai visuomenei; moksleiviams, studentams; pagyvenusiems žmonėms; privataus sektoriaus profesionalams darbuotojams; viešojo sektoriaus profesionalams darbuotojams; kitiems gyventojams.
 
Kvietime perspėjama, kad paprastos šiukšlių rinkimų akcijos negali būti teikiamos paraiškoje kaip veiklos pavyzdys. Daug svarbiau rasti būdus ir priemones atliekų mažinimui, įtraukti kuo daugiau gyventojų ir skatinti juos aktyviai dalyvauti šiame judėjime.
 
 
Rytų partnerystės patirtis: bendradarbiavimas tarp Lenkijos regionų ir Ukrainos bei Baltarusijos partnerių
 
2010 m. spalio 12 d. Lenkijos ambasados Belgijos Karalystėje ir Rytų Lenkijos biuro Briuselyje iniciatyva buvo organizuotas seminaras „Mažoji Rytų partnerystės patirtis: bendradarbiavimas tarp rytų Lenkijos ir Ukrainos bei Baltarusijos partnerių“. Seminaro metu pristatyta Varmijos-Mozūrų, Lublino, Švento Kryžiaus, Pakarpatės, Palenkės vaivadijų (Lenkija) ir jų partnerių Volynėje ir Lvove (Ukraina), Gardine (Baltarusija), Karpatų regione (Ukraina), Vinicoje bendradarbiavimo pavyzdžiai.
 
Dėl užtrukusių vizų išdavimo procedūrų renginyje negalėjo dalyvauti Baltarusijos atstovai. Ukrainos ir Lenkijos partneriai, vieni turintys jau 50 metų, kiti tik 5 metų darbo bendruose projektuose patirtį tikisi, kad šis bendradarbiavimas paspartins Ukrainos, o gal net ir Baltarusijos žingsnius į Europos Sąjungą. Pasak kalbėjusių, taip susidarys „tvirtas ir patikimas slaviškos kultūros ir mentaliteto elementas“, kurį gali atstovauti apie 90 milijonų Ukrainos ir Lenkijos gyventojų.
 
 
Kaip savivaldybėms panaudoti piliečių dalyvavimą sportinėje veikloje kovoje su atskirtimi ir skurdu
 
2010 m. spalio 13-14 d. Leuvene (Belgija) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dalyvavimas sportinėje veikloje: kova su atskirtimi ir skurdu“ buvo svarstomos įvairių šalių vietos vadžios iniciatyvos ir pati veikla įtraukiant gyventojus į sporto ir sveikatingumo programas, padedančias jiems tapti aktyviais piliečiais bei prisidedančias prie kovotos su atskirtimi ir skurdu.
 
Konferencijos tikslas – sukaupti kuo daugiau žinių ir informacijos apie šią veiklą, pasidalinti patirtimi ir pirmininkaujančios Belgijos vardu pateikti apibendrintas konferencijos rekomendacijas už sporto politiką atsakingoms institucijoms. Konferencijoje dalyvavo 146 atstovai iš 25 šalių. Jie ne tik išklausė mokslininkų teorinius pranešimus apie ES skirtingą piliečių dalyvavimą sportinėje ir sveikatinimo veikoje, bet ir išgirdo daug praktinių pavyzdžių. Mokslininkai aptarė pastarųjų kelių dešimčių metų tyrimų duomenis apie įvairių šalių piliečių sportavimą ir jų požiūrį į sportą, šio požiūrio kitimo tendencijas. Pastebėta labai didelė takoskyra tarp Šiaurės ir Pietų Europos šalių, akcentuota, kad Švedijos, Suomijos, Danijos ir Norvegijos piliečiai daug masiškiau, dažniau, ilgiau ir intensyviau sportuoja, negu ES pietinių šalių piliečiai. Kita pastebėta tendencija, kad beveik visose šalyse daugiau sportuoja aukštesnį išsilavinimą turintys, labiau pasiturintys, jaunesnio amžiaus (išskyrus Suomiją, Švediją, Norvegiją) piliečiai.
 
Tyrimai įrodė, kad piliečių įtraukimas į judėjimą ir sportą yra tiesiogiai susijęs su skurdo ir atskirties mažėjimu ne tik šiaurės, bet ir kitose šalyse. Mokslininkai taip pat keletą kartų akcentavo, jog jiems nepavyko įrodyti vyriausybės indėlio į sportuojančių žmonių skaičiaus didinimą, tačiau jie nesunkiai įrodė savivaldybių, seniūnijų, bendruomenių bei atskirų charizmatiškų asmenybių svarbų vaidmenį įtraukiant piliečius į sporto ir sveikatinimo veiklą bei reikalingos infrastruktūros įrengimą. Pastebėta, kad infrastruktūros kūrimas sėkmingesnis, kai valstybė nors dalinai lėšomis paremia šią veiklą ir kai jos kūrime ir priežiūroje dalyvauja patys sportuojantys.
 
Mokslininkai taip pat neįrodė, ar ekonomika lemia sportuojančiųjų skaičių, ar aktyvūs sportuojantys ir stipresni piliečiai sukuria sąlygas stipresnės ekonomikos kūrimui. Galutiniai mokslininkų apibendrinimai buvo tokie: visuomenėje ir valstybėje, kur yra daugiau lygybės, kur yra mažesnis finansinis atotrūkis tarp labai turtingų ir labai neturtingų, ten yra daugiau ir aktyviai sportuojančių piliečių bei mažiau socialinės atskirties ir skurdo (lygybės visuomenėje buvimą turto požiūriu mokslininkai laiko tokią situaciją, kai turtingieji (penktadalis turtingiausių piliečių) yra tik 20% turtingesni už pačius neturtingiausius (penktadalį neturtingiausių). Daugiau ir intensyviau sportuojančių piliečių yra tose šalyje, kurios piliečiai supranta ir įsisąmonina tiesą, kad sveikam gyventi yra patogiau ir geriau. Nepaisant to, kai kuriose šalyse yra stebimi ir daugiau ar mažiau paslėpti prievartos elementai piliečių sveikatinime (Japonija).
 
Praktinėje renginio dalyje buvo pateikti piliečių įtraukimo į sportavimą pavyzdžiai apie vietos valdžios organizacinį vaidmenį, teritorijų pritaikymo ir planavimo, pačių piliečių įsitraukimo, senų apleistų teritorijų, gamyklų, parkų, mokyklų, sandėlių panaudojimą infrastruktūrai plėsti miestuose Antverpene ir Briuselyje (Belgija), miesteliuose ir kaimuose (Suomija). Diskutuota, kad savivaldybėms pravartu šią funkciją deleguoti nevyriausybinėms organizacijos. Taip pat galima šią veiklą intensyvinti seniūnijose ar bendruomenės ieškant tam pasirengusių savanorių ar skiriant vieną ar dalį etato seniūnijose. Galima įtraukti vietos gyventojus, verslininkus į sportavimą ir į sportui reikalingos infrastruktūros priežiūrą. Pasisakiusiųjų nuomone taip paliekama mažiau vietos vandalizmui. Turtingesnių šalių savivaldybėse sporto akademijų profesoriai už simbolinį atlyginimą ne tik skaito paskaitas, bet ir savo gyvenamose vietose organizuoja šią veiklą gyventojams.
 
Kita puiki olandų pasiūlyta priemonė yra bent dalinio mokesčio įvedimas už suteiktas paslaugas ar patalpas. Mokestis būtų daugiau simbolinis, tačiau sportavimo vietose svarbu aiškiai, paprastai ir griežtai nustatyti taisykles ir jų laikytis. Suomijos sporto organizatoriai savivaldybėse siekia, kad kuo daugiau vaikų sportuotų, kad veikla vyktų ištisus metus, kad tai būtų nemokama ir visiems prieinama, netoli nuo namų, visoms amžiaus grupėms, kad veikla būtų kūrybinga ir drauge su kitais bendraminčiais. Savivaldybių judėjimą padidinti sportuojančiųjų skaičių parėmė ir valstybė.
 
Konferencijos dalyviams buvo pateiktas vienas strateginis Suomijos prioritetas šioje srityje: panaudoti visų Suomijos teritorijoje esančių mokyklų kiemus sportavimui. Prasidėjusi akcija nuo raginimų ir nacionalinės visų Suomijos mokyklų kiemų studijos, baigėsi didžiule sėkme, kuri buvo pristatyta pateikus konkrečius pavyzdžius. Neformaliuose pokalbiuose su Suomijos atstovais išsiaiškinta, kad jų šalyje yra daugiau remtina „sportas visiems“ tendencija, negu „sportas sporto žvaigždėms rengti“. Jie mano, kad sveikai ir aktyviai gyvenančioje ir sportuojančioje visuomenėje tikimybė rastis sporto žvaigždėms yra didesnė.
 
Kituose šios konferencijos seminaruose buvo svarstomi neįgaliųjų piliečių įtraukimo į sportavimą klausimai, buvo mokoma praktinių dalykų – pildyti paraiškas ES fondams, skirtiems su sportavimu susijusiai veiklai remti. Buvo aptartos kitos finansinės galimybės, diskutuota apie socialiai apleistų piliečių įtraukimą į sportavimą. Renginyje dalyvavo ir Lietuvai atstovavo Lietuvos Kūno kultūros akademijos lektorius Rimantas Pacenka ir LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys.
 
 
LSA atstovas Briuselyje Povilas Kuprys,
ALAL Brussels Representative/LSA atstovas Briuselyje,
45 rue de Commerce 1000 Brussels Belgium www.lsa,
tel. +32 2 504 07 57, fax +32 2 504 07 22, GSM +32 498 115 280,
Office E-mail povilas.kuprys@lsa.lt

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra