… savaitėms bėgant tekinom…

Autorius: Data: 2011-06-27, 09:03 Spausdinti

… savaitėms bėgant tekinom…

Europos Parlamento narė Radvilė MORKŪNAITĖ

Birželiui einant į pabaigą per pastarąsias dvi savaites dirbau ir Europos Parlamente Briuselyje, ir Lietuvoje, ir svečiavausi Rygoje, konferencijoje totalitarinių režimų įtakos Baltijos valstybėms tema.

Be jau aprašyto tremčių 70-mečio minėjimo Lietuvoje, Briuselyje vyko Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdis. Jo metu balsavome dėl pranešimo dėl naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemų. Manau, kad šiame dokumente svarbiausia atsižvelgti į tinkamą aplinkos apsaugą ir jūrų būklę vykdant naftos ir dujų žvalgymo, gavybos ir transportavimo veiklą, būtinas visapusiškas bei aktyvus bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis (ypač turinčiomis jūrų sienas su Europos Sąjunga). Be to, manau, kad būtina poveikio aplinkai vertinimo peržiūra, į teisės aktus įtraukiant nuostatas dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso patikėjimo nuo užsakovo finansiškai nepriklausomiems ekspertams. Nenutoldama nuo šių įsitikinimų, pateikiau keletą pakeitimų dokumentui, dėl kurių su kolegomis sutarėme ir patvirtinome.

Dar vienas dokumentas, dėl kurio diskutavome Aplinkos komiteto posėdyje praeitą savaitę – pasiūlymas dėl fosfatų ir kitų fosforo junginių naudojimo buitiniuose skalbinių plovikliuose. Vėl didžiausią dėmesį diskusijose ir teikdama pataisas šiam dokumentui, skyriui Baltijos jūrai ir ūkinės veiklos keliamam dumblėjimo proceso joje mažinimui. Siekiant sumažinti pavojingą lygį pasiekusią Baltijos jūros eutrofikaciją (arba dumblėjimą) reikia atitinkamai pakeisti fosfatus buitiniuose skalbinių plovikliuose kitomis medžiagomis ir mažinti mitybinių medžiagų (ypač fosfatų) patekimą į jūrą. Tačiau, norint apsaugoti jūrų aplinką, neišvengiamai būtina mažinti ir kitos kilmės į jūras patenkančių fosfatų kiekį.

Neilgai trukus Briuselyje, skubėjau į konferenciją Rygoje, skirtą sovietinio režimo poveikiui Baltijos šalims įvertinti. Skaitydama pranešimą dėl aplinkos sąlygų ir žalos, kurią sukėlė okupacija, vertinimo ES lygiu, pabrėžiau, kad ES neturėjo itin daug progų politiškai įvertinti aplinkosauginius klausimus „už geležinės uždangos“. Ir pagrindinė to priežastis – slaptumas. Net ir dabar, žvelgiant į didžiausias aplinkosaugines katastrofas – aišku, kad viena iš didžiausių katastrofų pasaulyje įvyko būtent Sovietų Sąjungoje, Černobylio atominėje elektrinėje, o fakto slėpimo pasekmės ir to poveikis jaučiamas dar iki šių dienų.

Šeštadienį, 2011 m. birželio 18 d., bene visą dieną praleidau XVII-jame TS-LKD partijos suvažiavime. Buvo smagu pamatyti seniai ir ne taip seniai matytus bendražygius, į Vilniaus Kongresų rūmus sugužėjusius iš visų Lietuvos kampelių. Visi drauge sveikinome ir tvirtinome partijos pirmininką Andrių Kubilių, rinkome naują Prezidiumą, Tarybą bei Priežiūros komitetą. Tvirtinome ir diskutavome dėl 16 rezoliucijų tekstų įvairiais klausimais: aplinkos, užsienio reikalų, gynybos ir kt. srityse. Džiaugiuosi, kad sulaukusi pasitikėjimo jau antrai kadencijai buvau išrinkta į partijos Prezidiumą. Tikiu, kad visi susitelkę turėsim nemažai darbo tiek šiais, tiek kitais metais, artėjant 2012 m. Seimo rinkimams.

Šios savaitės pradžioje laukė nemažai darbų Briuselyje. Kadangi visas birželis skirtas tremčių minėjimui, skaudus Baltijos valstybių patyrimas buvo atmintas ir Europos Parlamente. Jau ankstesniuose blog’o įrašuose rašiau, kad minėjimus šiai datai rengė kolegos estas T. Kelam, latvė Sandra Kalniete. Šią savaitę EP narių ir darbuotojų bei nemenkos lietuvių bendruomenės dėmesys krypo į Europos Parlamente birželio 21 dieną vykusį Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ir Europos Parlamento nario Algirdo Saudargo surengtą atminimo vakarą „Dabarties akistata su praeitimi“, skirtą pirmiesiems masiniams sovietų įvykdytiems trėmimams iš Lietuvos.

Vakaro dalyvius pasveikino A. Saudargas ir Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis, Pirmininko Jerzy Buzeko sveikinimą perskaitė jo patarėjas Arnoldas Pranckevičius, o pagrindinę kalbą renginyje sakė prof. Vytautas Landsbergis. Žvelgiant į savaitę, gera prisiminti, kad kaip tik tądien mano kvietimu svečiavosi lankytojų grupė iš Lietuvos – mokyklinio amžiaus jaunimas, nugalėjęs įvairiuose konkursuose patriotine tematika. Simboliška, kad kaip tik tą dieną, kada minėjome skaudžią Lietuvos istorinę praeitį, Briuselyje susitikau su patriotiškais, kuriančiais jaunais žmonėmis, kurie jau gimė Nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau nemažiau domisi Lietuvos istorija, istorine atmintimi.

Pačiai nemažai teko prisidėti prie birželio 22-osios renginio panašia tematika. Kartu su S. Kalnietės vadovaujama Europos istorijų sutaikinimo grupe ir Lietuvos nuolatine atstovybe ES rengėme diskusiją su „Naujojo židinio-Aidų“ redaktoriumi istoriku Nerijumi Šepečiu. Jos metu kalbėjomės apie Europos atmintį apie totalitarinių režimų nusikaltimus, žinomas istorikas pristatė ir EP nariams bei svečiams dovanojo knygą „Demokratija Lietuvoje: pilietiškumas ir totalitarizmas XX a. istorijos lūžiuose”.

Na, o parlamentinis darbas rutuliojosi kaip numatyta – per savaitę spėjom ir posėdžiauti komitetuose, ir darbo bei politinėse grupėse, ir trumpojoje plenarinėje sesijoje. Joje šįkart daug dėmesio sanglaudos politikai, bendrai Europos žemės ūkio politikai.

http://morkunaite.wordpress.com/

EP: Radvilė Morkūnaitė , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra