Sausio 13-oji Paįstryje

Autorius: Data: 2011-01-13, 16:33 Spausdinti

Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio raj.

Mums Vilnius gana toli, nors buvo asmenų, kurie vykdavo būdėti į Vilnių. Panevėžys – arčiau, kas galėjo važiuodavo būdėti prie Panevėžio centrinio pašto. Kasmet mūsų miestelyje yra pažymima Sausio 13-oji ir kaskart vis kitaip. Šiais metais buvo numatyta visiems susijungti. Mūsų, Paįstrio seniūnija, yra įsteigta tik prieš metus (nuo 2010-01-01 d.). Pernai, tuo laiku, jie gyveno įsikūrimo rūpesčiais, o šiemet seniūnijos darbuotojai daug prisidėjo prie bendro renginio.

Mokyklos kolektyvas šiai dienai ruošėsi iš anksto. Netradicinei dienai, kitaip negu įprastai, buvo paruoštos klasės. 8-tą valandą ryto mokykloje prigeso šviesa, tačiau kiekviename lange sužibo žvakelės, primindamos amžiną gėrio ir blogio kovą. Buvo pravesta Pilietiškumo pamoka. Jau anksčiau mokinių buvo paprašyta užrašyti savo tėvų, senelių prisiminimus apie 1991 m. sausio 13-ąją. Jie bus sudėti į atskirą rinkinį mokyklos muziejuje.

Einant Paįstrio gatve languose galėjai matyti uždegtas žvakeles. Seniūnijos darbuotojai dirbo įprastinį darbą, todėl kabinetuose degė šviesa, o languose – žvakutės. Nuo pat ankstyvo ryto aikštelėje, netoli seniūnijos, buvo pradėtas krauti laužas.

Manau, dauguma šią savaitę nemažai klausomės radijo, žiūrime televizorių, kas prisimindami dvidešimties metų senumo įvykius, kas visą tai išgirsdami jau kaip praeities įvykių priminimus.

Dar gerokai prieš 17 valandą žmonės pradėjo rinktis prie sukrauto laužo. Atėjo jauni, pagyvenę, su šeimomis, su vaikaičiais. Susirinko stebėtinai daug žmonių, o paskui vis dar daugėjo. Temo, suliepsnojo laužas, aikštelę apie laužą apšvietė degantys fakelai. Suskambo Paįstrio folkloro ansamblio daina „Vai neverk motušėle“, dauguma dainavo kartu. Patys mažiausi, prieš tai smagiai bėgioję po aikštelę, nurimo ir sukluso. Lina Martinkėnaitė priminė tos, lemtingos 1991-ųjų sausio 13-tos įvykius, vykusius Vilniuje. Lina kalbėjo ramiai, įtikinamai. Ji – Paįstrio J. Zikaro vidurinės mokyklos istorijos mokytoja, tuomet dar maža buvo, į mokyklą nėjo, o dabar, baigusi mokslus, savo žinias perteikia kitiems. Prie laužo, tautiniais rūbais pasirėdęs jaunimas, įnešė tautos vėliavą. Skaitant Sausio 13-tąją žuvusiųjų žmonių pavardes sustojo jaunimas su kritusiųjų portretais. Panevėžio apskrities šaulių 5-oji rinktinės šauliai, vadovaujami Vlado Petkevičiaus, žuvusiuosius pagerbė saliutu.

Prisiminimais pasidalinti buvo pakviestas Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas, Paįstrio gyventojų bendruomenės centro pirmininkas Rimantas Pranys ir kiti asmenys. Ramiai pleveno laužo liepsnos, kalbas keitė dainos, poezijos posmai. Prie degančio laužo Paįstrio kultūros centro direktorės Daivos Jackevičienės paprašyti susikibome rankomis ir stovėjome. Prie manęs stovėjusiam jaunuoliui pasakiau, kad jis per jaunas, kad prisimintų tuos įvykius. Jis atsakė, žinau, tiek, kiek man buvo pateikta knygose ir ką perdavė vyresnieji.

Nebuvo labai šalta ar slidu, bet, kad išsiruošti iš šiltos trobos vis vien reikia turėti rimtą tikslą ir tai, kad buvo susirinkę tiek daug žmonių, kad jie buvo, dainavo, bendravo – labai džiugu. Juk kasdieniu gyvenimu, darbu, aukų pagerbimu mes ir toliau rašome gyvąją tautos istoriją.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Vėliavą atnešė vyresnių klasių mokiniai

2. Kalba mokytoja L. Martinkėnaitė, šalia renginio vedėja D. Jackevičienė (dešinėje)

3. Panevėžio apskrities 5-os rinktinės šauliai

Voruta. – 2011, saus. 22, nr. 2 (716), p. 7.

Sausio 13-oji , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra