Saulius Karosas. Apie lyderystę, ekumenizmą ir stereotipus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kasmetinė Pasaulinės lyderystės DVD konferencija šiais metais pirmą kartą vyks Lietuvoje. 2010 m.  spalio 15–16 dienomis ji rengiama Klaipėdoje, LCC Tarptautiniame universitete. Tai pirmas tokio pobūdžio renginys, į kurį kviečiami visų Bažnyčių vadovai ir jose tarnaujantys žmonės bei krikščionys vadovai, dirbantys socialinėje ar verslo srityse.

Vienas iš šio renginio iniciatorių bei organizatorių – klaipėdietis pastorius Saulius Karosas dalijasi mintimis apie krikščioniškąją lyderystę, laužančią nusistovėjusius stereotipus.

DVD konferencija lyderystės tema – išties netikėtas renginys mūsų padangėje. Nuo ko viskas prasidėjo? Kas jus paskatino gilintis būtent į šią sritį?

Projekto iniciatorius yra dabartinis Willow Creek bendruomenės (JAV) Bažnyčios pastorius Billas Haybelsas (Bilas Haibelsas). Kartą jį labai palietė Apaštalų darbuose pristatomas ankstyvosios Bažnyčios vaizdas: gyva bendruomenė, kurią visi gerbė, prie kurios laisvai prisidėdavo žmonės, įtikėdavo. Jis atsisakė visų tėvo jam kuriamų planų perimti šeimos verslą, pradėjo rinktis su bendraminčiais ir labai naujoviškai skelbti Evangeliją žmonėms prieinama kalba. Tai buvo 9-ojo dešimtmečio pradžia. Toks pateikimas labai patraukė žmones. Ilgainiui Willow Creeek tapo viena įtakingiausių Bažnyčių JAV.

Pati lyderystės idėja kilo iš minties, perteikiamos laiško romiečiams 12 skyriuje: „Kas turi vadovavimo dovaną, tegul vadovauja uoliai.“ Billas Haybelsas daug važinėjo po pasaulį, susidurdavo su įvairiais pastoriais, kunigais, kurie, gal baigę vien seminariją, dažniausiai tobulėdavo vienoje srityje, pavyzdžiui, teologijoje, stokodami administracinių, žmones suburiančių ir juos nukreipiančių įgūdžių. Buvo akivaizdu, kad jiems labai trūko daug kitų vadovavimo aspektų. 1995 m. jis surengė pirmą lyderystės konferenciją, sulaukusią didelio atgarsio. Šiais metais JAV ji vyko jau penkioliktą kartą, išplisdama į 50 šalių.

Augant susidomėjimui, teko ieškoti alternatyvių būdų. Maždaug prieš 10 metų konferencijai buvo pasitelkta palydovinė sistema, taip vienu metu konferencijoje gyvai gali dalyvauti šimtai tūkstančių žmonių dešimtyse miestų. Šiuo metu renginys pasiekia iki 60 000 dalyvių – daugiausia tai vadovaujantį darbą atliekantys žmonės: Bažnyčių vadovai, įvairioms tarnystėms vadovaujantys asmenys, socialiniai darbuotojai, tikintys arba ir netikintys verslininkai.

Pavyzdžiui, Estijoje ši konferencija pradėta rengti prieš trejus metus ir jau tapo didžiausia vadovams skirta konferencija nacionaliniu mastu.

Kai Lietuvoje susiduri su vadovais, pamatai, kad jie labai vieniši. Kai žaisliukais pasisotina, daug kas nukrypsta į Rytų religijas, jogas ir keisčiausias praktikas, sektas. Už didelius pinigus važiuoja į kažkokius seminarus, o gyvenimai griūna. Tuo tarpu krikščionybėje visko yra, tačiau žmonės tikriausiai nemato pavyzdžių – skandalai labai diskredituoja Bažnyčią. Dėl to širdis man labai dega.

Man teko dalyvauti keliose tokiose konferencijose Anglijoje, JAV. Tai daug laiko atimantis darbas, bet jis kyla iš mano asmeninio poreikio bendrauti su kitais vadovais, kad nedaryčiau kažko beprasmiško. Sutinku žmonių, kurie įveikė tuos pačius sunkumus, su kuriais tenka ir man susidurti.

Pavyzdžiui, auginu tris vaikus ir labai nesunku taip įsisukti į darbus, kad jų nematyčiau. Turiu progą išgirsti kito pastoriaus, auginančio 4 ar 5 vaikus, patirtį. Man tai – didelis turtas. Matau tiek daug suklumpančių vadovų, kurie nusigeria, puola į depresiją…

Svarbu pabrėžti, jog ši idėja pasklido taip plačiai ne dėl Willow Creec iniciatyvos. Patys žmonės, susidūrę su šia patirtimi, prašė galimybės prisijungti, imasi atsakomybės organizuoti konferencijas pas save. Lietuvoje to ėmėsi „Miesto bažnyčia“ kartu su LCC tarptautiniu universitetu.

Kokiais kriterijais remiantis atrenkami pranešėjai? Kokias temas gvildena?

Pranešimus skaityti kviečiami geriausiai vadovavimą išmanantys žmonės, kurie nėra tik teoretikai, bet patys gyvenime išmokę gerai vadovauti. Turime omenyje nesavanaudišką vadovavimą.

Žiūrime į tris sritis. Viena jų, įkvėpimas – noras sužadinti, atgaivinti meilę Dievui, artimui, suvokti savo gyvenimo prasmę, žodžiu, dvasiškai įkvėpti. Kita dalis – charakterio ugdymas arba vadovavimo įgūdžiai. Tai apima ir laiko planavimą, komandos subūrimą, įvairius aspektus. Trečioji dalis – socialinė veikla, norint paskatinti žmones dovanotis ten, kur pasiekia jo įtaka. Šių metų konferencijos logo skelbia: „Vadovauk ten, kur tau skirta“. Būti šviesa ir druska ten, kur esi. Daug pranešėjų įkvepia imtis socialinio darbo, ypač Bažnyčias ragina užimti šią vietą visuomenėje atsakant į vargingųjų poreikius, visų tų, kurie neturi įtakos ir gyvena visuomenės pakraštyje.

Kuo ypatinga krikščioniškoji lyderystė? Ar ji skiriasi nuo kurios nors kitos, siekiančios savų tikslų?

Skirtumas pirmiausia yra tas, kad atvirai pripažįstama, jog Dievas yra aukščiausia valdžia. Pavaldumas jam, sekimas Kristaus mokymu yra prioritetas. Lyderystės principai negali prieštarauti krikščioniškoms vertybėms. Tai, manau, yra pagrindinis skirtumas. Vadovavimas – nereiškia, kad noriu pasiekti savo aukščiausią potencialą, įvykdyti savo svajonę, bet visų pirma išpildyti Dievo pašaukimą savo gyvenime.

Beje, ne visi konferencijos pranešėjai yra krikščionys, pavyzdžiui, kalbantieji apie charakterio ar vadovavimo įgūdžių ugdymą. Tačiau jie yra atviri visiems ir žino, kad kalba tikinčiai publikai.

Siekiama pasinaudoti kiekviena gera patirtimi?

Būtent. Vyrauja supratimas, kad visi esame žmonės. Galime mokytis vieni iš kitų: tikintieji iš netikinčiųjų, ir atvirkščiai.

Gaila, bet Lietuvoje dar svetima tokia valdžios samprata. Šventasis Raštas juk sako: „Visa valdžia yra Dievo.“ Suprask, man valdžia yra tik patikėta: ar būčiau prezidentas, ar įmonės vadovas – priimu sprendimus kitų labui. Pati valdžia, kaip institucija, yra Dievo dovana, nesu jos savininkas – esu tik atsakingas už tuos žmones. Žvelgdamas į Lietuvos kontekstą, matau didžiulę stoką supratimo, kad esu tik patikėtinis, tarnas, pasitarnaujantis bendram labui. Tai – didžiulė atsakomybė.

Vadovavimas – nereiškia, kad noriu pasiekti savo aukščiausią potencialą, įvykdyti savo svajonę, bet visų pirma išpildyti Dievo pašaukimą savo gyvenime.

Žmonės atvykę į konferenciją gali priimti sprendimus ir įvesti pokyčius savo organizacijoje, įmonėje ar Bažnyčioje. Bus galima įsigyti literatūros, DVD įrašų ir toliau mokytis. Konferencija yra kasmetinė, tad bus galima kasmet ugdyti savo žmonių kultūrą, vertinti vadovavimą, kaip rimtą dalyką, kuriam reikia ruoštis.

Ar galėtumėte trumpai pristatyti pagrindines tezes, kurias analizuoja konferencijos dalyviai?

Labai nelengva apibendrinti. Mūsų konferencijoje Billas Haybelsas kalbės apie įkvėpimą, atsidavimą Dievui. Muzikantas Bono – apie AIDS problemą. Jis mobilizavo labai daug Bažnyčių JAV, kurios prisijungė ir „įsivaikino“ ištisus afrikiečių kaimus, miestelius – pradėjo ten statyti mokyklas, vandens rezervuarus, daryti gręžinius, steigti ligonines.

Džimas Kolinsas yra verslo mąstytojas, atlieka įvairius tyrimus, – gerai žinomas verslo pasaulyje. Lietuvoje yra išleista keletas jo knygų. Jis kalba apie penkto lygio lyderį, kuris be galo artimas Jėzaus Kristaus asmeniui – yra nuolankus ir drąsus. Jis studijavo 15 geriausių pasaulio kompanijų sėkmės paslaptį ir atskleidė, kad jas visas vienijo būtent tokia vadovo asmenybė.

Veinas Kordero yra didelės Bažnyčios pastorius, jis kalba apie išsekimo ar vadinamojo „perdegimo“ problemą.

Garis Hogenas kalba apie prekybos žmonėmis tinklą. Jis įsteigė tarptautinę organizaciją, kurioje dirba teisininkai, bendradarbiaujantys su šalių vyriausybėmis, vykdo prevenciją. Tai pavyzdžiai, kaip galima imtis drąsiu sprendimų ir kitiems padėti.

Timas Keleris analizuoja dvasinę apatiją. Labai geras kalbėtojas iš Manhateno. Tai keletas pavyzdžių, tačiau kasmet kalbėtojai paliečia labai įvairias temas, kurios, tačiau, telpa į minėtų trijų aspektų rėmus.

Ar nėra pavojaus, kad krikščionybė tokiu būdu pasitelkiama vien kaip priemonė tapti „verslo žmogumi“ šiame pasaulyje?

Manau, kad tokia įtampa visada išlieka ir ji niekada nedings. Niekada nedings įtampa tarp to, kas šventa ir sekuliaru. Ypač Lietuvoje neretai nutinka taip, kad kai iš Vakarų ateina kokia nors idėja, tuoj kyla įtarimas, ar tai nėra kažkoks bandymas paversti Bažnyčią vos ne verslu ar pan.

Tačiau tiesa yra ir ta, kad jei turi Dievo dovaną vadovauti, reikia ją tobulinti. Tai užduotis, kuriai reikia ruoštis. Viskam reikia skirti laiko mokytis ir nesustoti mokytis. Klausimas tik: kodėl tai yra daroma? Čia negalime sudėti visų į vieną dėžutę ir pasakyti: „Jie visi užsiima verslu.“ Gali būti žmonių, kurie mokosi šių principų, kad pasiektų asmeninės sėkmės. Tačiau matau, kad Billo Haibelso gyvenimas, kitų kalbėjusių pavyzdys liudija, kad jie nori pagerbti Dievą. Jiems tai būdas parodyti savo meilę ir nuolankumą Dievui, meilę artimui, paskatinti kitus taip gyventi.

Viskam reikia skirti laiko mokytis ir nesustoti mokytis.

Kai baigiau seminariją ir pradėjau dirbti pastoriumi, iškilo daugybė klausimų. Susiduri su begale žmonių, problemų, kurios nesibaigia… Kur rasti įkvėpimo tada? Tuomet važiuoju jo pasisemti kitur: suvokiu, kad esu ne vienas, gera dalytis su kitais. Pastebėjau, kad niekas kitas gerai nesupras kunigo, kaip kitas kunigas, vadovo – kitas vadovas… Kaip Biblijoje skaitome, jog turime tokį Aukščiausiąjį Kunigą, kuris yra visa iškentėjęs ir gali atjausti mus.

Kaip sekasi ruoštis? Ar jūsų siekis, kad renginys taptų ekumeniniu įvykiu, nėra tik deklaratyvus?

Yra vienas tautinis komitetas, su kuriuo derinome datą, vietą, kainas… Buvo tikrai nemenkas įsitraukimas. Dabar darbas labiau krenta ant pačių organizatorių. Komitetui paskui teks įvertinti konferenciją ir planuoti kitų metų renginį, galvoti, kur jis bus, gal Klaipėdoje ir Vilniuje.

Norėjome įtraukti įvairių Bažnyčių vadovus, kad pažiūrėtume į problemas iš įvairų perspektyvų, kad konferencija pasitarnautų visos Bažnyčios labui, Bažnyčios didžiąja raide: tiek katalikiškoms, protestantiškoms ar ortodoksiškoms bendruomenėms.

Labai džiaugiuosi mūsų bendradarbiavimu – mums tai dar nauja teritorija. LCC universitetas pirmą ekumeninę konferenciją surengė vasario mėnesį. Susirinko apie 70 įvairių Bažnyčių vadovų. Neigiamos reakcijos nesulaukėme iš nieko.

Šįkart vienintelis priekaištas – kodėl tai DVD konferencija? Sunkiausia – perlipti per formatą. Žmonės, dirbantys su televizija ar su naujausiomis technologijomis, žino, kad antrą ar trečią kartą žiūrėdamas filmą kaskart apsiverki toj pačioj vietoj. Salėje stebėdamas didžiulį ekraną, beveik nepajunti, kad stebi tik įrašą, o ne gyvai kalbantį žmogų. O klausantis pranešimo kartu su kitais žmonėmis susidaro ypatinga atmosfera. Mane patį tai labai nustebino. Be to, vyksta diskusijos, aptarimai.

Svarbu ir specialiai tam skiriamas laikas – praleidžiamos dvi dienos, paprastai su savo komanda. Statistika rodo, kad, jei išgirdęs kažką žmogus nepadaro sprendimų per pirmas 72 valandas, greičiausiai vėliau jis ir nebepritaikys tos medžiagos. Jei atvyksta vadovas su savo būreliu, dažniausiai per pertrauką visi susėda prie kavos ir šnekasi, kaip naujas žinias pritaikyti savo organizacijoje. Ko gero, tai – pagrindinis pliusas. Manau, kad tiems, kas paragaus šios konferencijos, nebereikės nieko įrodinėti.

Konferencija turi ir atsipirkti?

Stengiamės dalyvio mokestį kiek galima sumažinti, tačiau vertimai, DVD įrašai, aparatūra ir visa kita kainuoja. Mes visi dirbame kaip savanoriai be atlyginimų. DVD formatas labai dėkingas – konferencija tampa prieinama didžiulei grupei žmonių. Juk sukviesti tokius kalbėtojus į vieną šalį reikštų milžiniškus honorarus ir išlaidas. Jei matysime poreikį, bus galima kitais metais rengti konferenciją ir Vilniuje, nes kai kuriems vilniečiams ir iki Klaipėdos toli važiuoti.

Kokius žmones ragintumėte dalyvauti šioje konferencijoje?

Kiekvieną tikrą krikščionį. Žodis lyderystė Lietuvoje kol kas turi dar tam tikrą neigiamą atspalvį. Lyderis žmonių galvoje – tarsi kažkoks autokratas. Žmonės sako – aš joks lyderis, mes apskritai tokie kuklūs. Vadovas – tai įsivaizduoja, kokio UAB‘o galva ar pan.

Išties, vadovas – tai turintis įtaką. Aš šeimoje kaip tėvas esu ir vadovas, turiu be galo didelę įtaką savo vaikams. Turiu mokytis vadovauti, išmokti juos išklausyti, stebėti, atpažinti jų augimą. Tie patys principai galioja ir bažnytinėje bendruomenėje, žmonės yra visi tokie pat. Norime praplėsti ribas, kad atvažiuotų ne tik klebonas, pastorius ar įmonės vadovas. Konferencija skirta kiekvienam rimtai nusiteikusiam krikščioniui, kuris turi tam tikrą įtakos sferą, ypač tiems, kurie tarnauja.

Be viso šito, dar matau kitą svarbų šansą. Svarbus pats buvimas kartu susibūrus iš skirtingų denominacijų, skirtingų sričių. Pavyzdžiui, ir su verslininkais, kurie daro nuostabų darbą: parūpina mums darbo vietų. Kai kurie jų atlieka ganytojišką darbą, šeimomis rūpinasi. Mums visiems kartu susėdus, būtų tikras indėlis į vienybę – ne butaforinę, bet tikrai nugriaunančią sienas. Toks mano širdies troškimas.

Esu dirbęs kaip misionierius beveik su visų didžių denominacijų vadovais Europoje, studijavau seminarijoje JAV. Kai pamatai kitos denominacijos krikščionį, gimsta širdyje pagarba, meilė tam žmogui, nes matai, kaip Viešpats yra praturtinęs skirtingus žmones. O vienybė yra Kristaus širdies troškimas, jo paskutinė malda: „Tegul visi bus viena, kaip mes esame viena.“

Esame pavargę nuo sienų. Bet jeigu Viešpats nesuvienys, nieko nebus. Žmogiškų pastangų neužtenka.

Tad mano didelis troškimas matyti, kad čia Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, krikščionys susirenka susipažinti, kartu išgyventi tokį svarų patyrimą ir prisidėti prie vienybės. Esame pavargę nuo sienų. Bet jeigu Viešpats nesuvienys, nieko nebus. Žmogiškų pastangų neužtenka. Neužtenka sustoti ir susikibus už rankų pagiedoti. Bet jei mums skauda dėl tų pačių dalykų, matant, kad mūsų Lietuvėlė tokia suvargus, jei Viešpats paliečia mūsų širdis dėl to paties, tai matydamas, jog kas nors jau darbuojasi vienoje srityje, galiu siųsti pagalbą į tą pusę… Užuot kiekvienas kūrę savo mažas kunigaikštystes.

Kalbino Saulena Žiugždaitė

Zenekos nuotr.

www.bernardinai.lt

Nuotraukoje:
Miesto bažnyčios pastorius S. Karosas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra