Šaulių mokymai 2011 spalio 1-2 d. Paberžėje „Griežtas atsakas“

Autorius: Data: 2011-10-10, 10:44 Spausdinti

Paberžės „Verdenės“ vid. mokyklos 11 klasės mokinė Agnieška KOLESNIK, Paberžės „Verdenės“ vid. mokyklos jaunųjų šaulių būrelio vadovas Vytautas GARŠVA

2011-ųjų spalio pirmąjį savaitgalį prie Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ vidurinės mokyklos nuo ankstyvo ryto ėmė rinktis uniformuoti jaunuoliai iš Paberžės, Šalčininkų rajono, Vilniaus miesto, Širvintų Elektrėnų ir kitur.

Ši mokykla kartu su Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo 10-ąja rinktine, padedant Lietuvos kariuomenės KASP 8-ąjai Vilniaus rinktinei, organizavo šaulių mokymus „Griežtas atsakas“. Mokykla sukarintus mokymus vykdo jau antrą kartą, pirmą kartą jie buvo organizuoti dar 2004 metų vasarą. Dar gerokai prieš šventės atidarymą, mokyklos stadione įrengtoje lauko virtuvėje pradėjo kilti dūmai – buvo verdama kareiviška košė ir arbata.

Oficialioji dalis – šaulių priesaika, žygis į bažnyčią, kareiviška košė

Skambant ir giedant valstybės himnui buvo iškilmingai pakelta valstybės vėliava.

Renginio pradžioje buvo organizuojama naujų šaulių pasižadėjimo ir priesaikos ceremonija. Šią dalį stebėjo garbingi svečiai: Seimo nariai Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka, Julius Panka, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas, krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas ats. majoras Antanas Burokas ir kiti.

Sveikinimo žodį tarė mokymų dalyvius priėmusios mokyklos direktorė Vanda Nivinskienė, seimo nariai ir kiti svečiai. Rikiuotei vadovavo Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės vadas Darius Leinartas, renginį vedė šaulė Renata Kalinauskaitė.

Sveikinimo kalbose skambėjo linkėjimai būti budriais tėvynės gynėjais, tapti pavyzdžiu kitiems savo mokyklų mokiniams, niekada nesulaužyti priesaikos ir būti vertais šaulio vardo.

Tą rytą pasižadėjimą ir priesaiką budėti tėvynės sargyboje davė 9 šauliai iš Paberžės ir kitų vietovių.

Po pasižadėjimo ir priesaikos ceremonijos šauliai rikiuote su dainomis ir skanduotėmis pajudėjo link Švč. Jėzaus širdies bažnyčios. Jos šventoriuje rikiuotę pasitiko bažnyčios klebonas, paskui šauliai ir svečiai buvo pakviesti į bažnyčios vidų. Klebonas paveikino ir palaimino naujai prisiekusius ir pasižadėjusius šaulius, palinkėjo sėkmės ir sveikatos visiems mokymų dalyviams. Šauliai grįžę į mokyklą vaišinosi kareiviška koše ir ruošėsi mokymų kovinei daliai.

Kovinė dalis – įdomūs ir nelengvi mokymai

Šauliai pasistiprinę ir susiruošę buvo organizuotai transportuoti į pagrindinę mokymų vietą nepaprastai gražų Karolinavo miško prieigas. Čia jaunuolius pasitiko Lietuvos kariumenės KASP vilniaus rinktinės instruktoriais skirti profesionalūs kariai. Jaunieji šauliai buvo suskirstyti į dvi grupes, labiau patyrę buvo koviniai, o mažiau – progresuotantys. Pasiekus mišką kiekviena grupės turėjo įsirengti stovyklavietę, pasistatyti pastogę, sukurti laužavietę. Daug laiko praleisdami miškuose kovinių grupės šauliai, puikiai sugebėjo įsirengti stovyklavietę, bei mokė tai daryti pradedančiuosius. Įsikūrus, kiekvienas turėjo šiek tiek laiko labiau susipažinti, pabendrauti su bičiuliais ir kitų vietovių jaunuoliais.

Vėliau vyko apmokymai, instruktoriai mokė įvairių karinių subtilybių: minų laukų atpažinimo, sargybos nuginklavimo, maskavimosi gudrybių ir įvairiausių kitų kariškų dalykų.

Taigi po teorijos, sutemus buvo rengiamasi praktiniams užsiėmimams. Laukė žygis į miško gilumą, kur varžysis du koviniai būriai, bet prieš tai dar buvo surengta prie laužo šviesos, laikantis pokario partizanų tradicijų, jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija, kurioje penki jaunieji šauliai, negalėję dalyvauti rytinėje pasižadėjimo ceremonijoje, davė pasižadėjimus, prisiekė ginti tėvynę, bei būti visada ištikimi Lietuvos Respublikai. Tarp jų buvo ir šio straipsnio bendraautorė, pirmoje dienos pusėje sėkmingai dalyvavusi bėgimo varžybose Klaipėdoje.

Po gražios pasižadėjimo ceremonijos ir vakarienės progresuojančiųjų grupė išsiruošė 6 km žygiui pėsčiomis į mokyklą, jį sekmingai atlikę ir pailseję dalyvavo naktinėjė pamokoje-pratybose „Regėjimas ir girdėjimas naktį“. Sužinojome daug naujų ir įdomių dalykų: ką reikia daryti, kad galėtum gerai matyti, kai esi akinamas tamsoje, kodėl kariai naudoja raudonus šviestuvų filtrus ir kt.

Labiau patyrusių jų draugų likusių miške laukė dar didesni iššukiai… taigi paskutiniai vadų pasitarimai, paskutiniai maskavimosi potepiai ir visi susiruošę keliaujam link instruktorių punkto, kurie buvo suplanavę karinę užduotį. Kovinė grupė buvo suskirstyta į du būrius: melynųjų ir juodųjų, paskirti būrių vadai, kurie išsirinko savo pagalbininkus. Kiekvienam būriui duota vėliava. Užduotis – pavogti vėliavą iš priešininkų būrio, ir apsaugoti savąją. Kiekvienos komandos vadams buvo duotos instrukcijos, kurias jie vėliau aptarinėjo su komandos kariais. Taigi gavę visus nurodymus mėlynieji ir juodieji išsiskyrė, tam, kad galėtų miško gilumuoje įsirengti slėptuves, apsaugoti vėliavą. Einant per miško bruzginus, tamsoje komandos susirado vietas, kuriose buvo jų bazės. Pasiskirstę pareigomis, vieni gynyboj, sauguojo vėliavą, bei savo slėptuvę, kiti, labiausiai patyrę, išsiruošė į puolimą, kuriame jų laukė minų laukai, bei miško spąstai. Šiuose pratybose netrūko šauliams nematytų karinių dalykų: neatidūs kariai patekdavo į priešininkų minų laukus, vadai ir instruktoriai bendraudami naudojo radijo stotis, signalų perdavimui naktį buvo naudojamos sigalinės raketos, o dieną naudotos dūminės uždangos. Naktines pratybas taip pat aplankė draugiškai nusiteikusi šernų šeima. Po daug valandų trūkusių karinių pratybų, paaiškėjo, kad laimėjo mielynėji. Susirinkus visiems prie instruktorių punkto, klausėmės pratybų apibendrinančios kalbos, bei dalinomes ispudžiais.

Po naktinių pratybų koviniai šauliai patraukė į stovyklavietę miške, kurioje susėdę prie laužo, puikioje atmosferoje visi bendravo, aptarinėjo įvykusias pratybas.

Kitą rytą atsikėlus anksti, prie kovinių vėl prisijungė progresuojančiųjų grupė ir buvo surengtos šaudymo iš pneumatinių šautuvų , bei vandens kliūties iveikimo naudojant virvę pratybos. Šaudybos teorijos pramokę šauliai, pademonstravo praktiškai ko išmoko ir jiems neblogai sekėsi. Daugeliui mokymų dalyvių naujovė buvo vandens kliūties įveikimas šliaužiant per įtemptą virvę. Šis užsiėmimas jaunuoliams ypač patiko, daugelis jų užduotį kartojo po kelis kartus.

Po pratybų, mokymų uždarymo metu, šauliai atrodė liudnoki, nes nenorėjo skirstytis po namus.

Kai kurie dalyviai iškėlė mintį, kad tokius mokymus reiktų rengti kiekvieną savaitgalį. Apibendrinus mokymus, jų dalyviai gražiai padėkojo vadams ir instruktoriams.

Taigi šios pratybos buvo tikrai pasisekusios, kažkas pasisėmė naujų žinių, o kai kurie tik jas dar geriau pasikartojo ir įsiminė. Tokios karinės pratybos, tai puiki galimybė jauniesiems šauliams ir kandidatams tobulinti kario įgūdžius, bei prasmingai praleisti laiką.

Paberžės „Verdenės“ vid. mokyklos mokytojos Linos Keršulytės nuotr.

Nuotraukose:

1. Šauliai atvyksta į mokymus

2. Vėliavos pakėlimas

3. Mokyklos direktorė V. Nivinskienė sutinka seimo narį G. Songailą

4. Mokyklos direktorės sveikinimo žodis

5. Šaulio priesaiką duoda Vytautas Tamulynas

6. Šauliai rikiuojasi prie Paberžės Švč. Jėzaus širdies bažnyčios

7. Kareiviška košė

8. Naktinė šaulių priesaikos ceremonija

9. Mokymų uždarymo metu šauliai atrodė kiek nusiminę

Voruta. – 2011, spal. 22, nr. 20 (734), p. 15.

Šaulių sąjunga , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra