Šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, kpt. Prano Gudyno 88-ųjų žūties metinių paminėjimas

Autorius: Data: 2017-05-03, 08:55 Spausdinti

Šaulio, Vyčio kryžiaus kavalieriaus, kpt. Prano Gudyno 88-ųjų žūties metinių paminėjimas

www.voruta.lt

2017 gegužės 6 d. (šeštadienį) 13 30 val.  Kaune prie Muzikinio teatro vyks šaulio,  Vyčio kryžiaus kavalieriaus kpt. Prano Gudyno, 88-ųjų žūties metinių paminėjimas, kurį organizuoja  Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba bei  LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubas.

 

Gudynas Pranas gimė 1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsčiuje. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. 1918-1920 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Trakų apskrityje. Mokytojavo Kudonyse, Kaišiadoryse, Žasliuose (mokyklos vedėjas). Žasliuose priglaudė pamestinuką, suteikdamas jam savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku. 1919 m. buvo išrinktas į pirmąją Trakų apskrities švietimo ir kultūros komisiją (vėliau perrinktas) ir aktyviai joje dirbo, buvo komisijos sekretoriumi. 1920 rugsėjo 15 d. įstojo į Lietuvos karo mokyklą, kurią baigė 1921 gruodžio 18 d., įgydamas pėstininkų leitenanto laipsnį. Po baigimo paskirtas į 8-ąjį pėstininkų pulką, kur tarnavo iki 1924 m. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1924 m. spalio 14 d., Krašto apsaugos ministro įsakymu, perkeltas tolimesnei tarnybai į Autobatalioną, kur ėjo įvairias pareigas – ginklininko, bataliono komendanto, naujokų komandos viršininko, bataliono adjutanto. Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete. 1926 m. sausio 1 d., išformavus Autobatalioną, tolimesnei tarnybai pervestas į kariuomenės teismą. Vėliau perėjo tarnauti į aviaciją. Pradžioje buvo oro žvalgu. 1926-1927 m. m. mokėsi Aukštuosiuose karininkų kursuose ir baigė Aviacijos skyrių. Nuo 1926 m. iki savo žūties tarnavo 4-ojoje oro eskadrilėje. Nuo 1927 m. pradžios buvo Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro adjutantas. 1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune. Palaidotas Veiverių kapinėse.

 P. Gudyno  žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas, tačiau sovietmečiu jis buvo sunaikintas. 2011 m. gegužės 6 d. šioje vietoje  jo atminimas įamžintas atminimo lenta.

Lietuvos Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas 

Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas

Šaulys  Raimundas Kaminskas

Rezistencija



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra