Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.
Autorius: Voruta Data: 2019-05-07 , 14:30 Spausdinti

Kauno Sąjūdžio nuotraukos
www.voruta.lt
2019 m. gegužės 6 d. Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.
Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė 1929 m. gegužės 11 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ aprašomo įvykio detales apie tai, kad šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas vyr. ltn. P. Gudynas (1900-1929), apie tai kaip vyko Prano Gudyno laidotuvės Veiveriuose.
Mintimis apie šio įvykio reikšmę dalinosi šaulys prof. Arimantas Dumčius, Stasio Lozoraičio senjorų akademijos rektoriaus dr. Vidmantas Budrys, tarpukaryje paskutinio „Trimito“ redaktoriaus Jono Kalnėno (1900-1942) vaikaitė Biruta Kaulakytė, istorikas Algirdas Markūnas. Renginio pabaigoje minėjimo dalyviai sugiedojo Lietuvos himną ir padėjo gėles ant atminimo lentos.
Gudynas Pranas gimė 1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsčiuje. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. 1918-1920 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Trakų apskrityje. Mokytojavo Kudonyse, Kaišiadoryse, Žasliuose (mokyklos vedėjas).
Žasliuose priglaudė pamestinuką, suteikdamas jam savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku. 1919 m. buvo išrinktas į pirmąją Trakų apskrities švietimo ir kultūros komisiją (vėliau perrinktas) ir aktyviai joje dirbo, buvo komisijos sekretoriumi. 1920 rugsėjo 15 d. įstojo į Lietuvos karo mokyklą, kurią baigė 1921 gruodžio 18 d., įgydamas pėstininkų leitenanto laipsnį. Po baigimo paskirtas į 8-ąjį pėstininkų pulką, kur tarnavo iki 1924 m. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1924 m. spalio 14 d., Krašto apsaugos ministro įsakymu, perkeltas tolimesnei tarnybai į Autobatalioną, kur ėjo įvairias pareigas – ginklininko, bataliono komendanto, naujokų komandos viršininko, bataliono adjutanto.
Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete. 1926 m. sausio 1 d., išformavus Autobatalioną, tolimesnei tarnybai pervestas į kariuomenės teismą. Vėliau perėjo tarnauti į aviaciją. Pradžioje buvo oro žvalgu. 1926-1927 m. m. mokėsi Aukštuosiuose karininkų kursuose ir baigė Aviacijos skyrių. Nuo 1926 m. iki savo žūties tarnavo 4-ojoje oro eskadrilėje. Nuo 1927 m. pradžios buvo Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro adjutantas. 1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune. Palaidotas Veiverių kapinėse.
Pr. Gudyno žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas, tačiau sovietmečiu jis buvo sunaikintas. 2011 m. gegužės 6 d. šioje vietoje jo atminimas įamžintas atminimo lenta.
Komentarai
Naujienos
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
Lietuva
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija: imunitetą turi trys ketvirtadaliai medikų
Istorija
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
Kultūra
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
-
Tradiciniai giedojimai ,,Gavėnia giesmėse“
-
Kauno fotografijos galerija dalyvaus virtualioje Printed Matter meno leidinių mugėje, kurią organizuoja Niujorko ir Los Andželo knygų mugių organizatoriai
Renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
-
Švęsti Užgavėnes neiškeliant kojos iš namų?
Susiję straipsniai
-
Irena Andrukaitienė. Šliaužiančio perversmo akivaizdoje
~ Andrukaitienė Irena, Lietuva, Lietuvos Sąjūdis, Naujienos, Sausio 13-oji
2021-02-01, 12:35
-
Dėl 2022 metų paskelbimo Lietuvos laisvės šauklio Romo Kalantos metais
~ Lietuva, Lietuvos Sąjūdis
2020-12-15, 08:12
-
Dainora Kaniavienė. Laisvėjanti Palanga – Sąjūdžio verpetuose
~ Lietuva, Lietuvos Sąjūdis
2020-04-07, 12:31
-
Palangiškiai į biblioteką nešė Sąjūdžio laikotarpio dokumentus
~ Lietuvos Sąjūdis, Naujienos
2020-03-31, 09:45
-
Vytautas Landsbergis. Baku - Vilnius
~ Lietuvos Sąjūdis, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2020-02-13, 13:50