Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.

Autorius: Data: 2019-05-07 , 14:30 Spausdinti

Šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.

Kauno Sąjūdžio nuotraukos

www.voruta.lt

2019 m. gegužės 6 d.  Kaune prie Muzikinio teatro įvyko šaulio, karo lakūno kpt. Prano Gudyno 90-ųjų žūties metinių minėjimas.

Minėjimas prasidėjo malda, kurią sukalbėjo Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas dr. kun. Paulius Saulius Bytautas OFM.

Lietuvos Sąjūdžio  Kauno tarybos  pirmininkas, nuolatinis šio minėjimo organizatorius, dr. Raimundas Kaminskas renginio dalyviams priminė  1929 m. gegužės 11 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“  aprašomo įvykio detales apie tai, kad  šioje vietoje 1929 m. gegužės 6 d. prieš tuometinį Ministrą pirmininką prof. A. Voldemarą buvo įvykdytas pasikėsinimas, kurio metu žuvo jo adjutantas vyr. ltn. P. Gudynas (1900-1929),  apie tai kaip vyko  Prano Gudyno laidotuvės Veiveriuose.

Mintimis apie šio įvykio reikšmę dalinosi šaulys prof. Arimantas Dumčius, Stasio Lozoraičio senjorų akademijos rektoriaus dr. Vidmantas Budrys, tarpukaryje paskutinio „Trimito“ redaktoriaus Jono Kalnėno (1900-1942) vaikaitė Biruta Kaulakytė, istorikas Algirdas Markūnas. Renginio pabaigoje minėjimo dalyviai sugiedojo Lietuvos himną  ir padėjo gėles ant atminimo lentos.

Gudynas Pranas gimė 1900 m. sausio 12 d. Mauručių kaime, Veiverių valsčiuje. Prasidėjus I pasauliniam karui, kartu su tėvais buvo evakuotas į Rusijos gilumą. 1918 m., baigęs du Veiverių mokytojų seminarijos (Rusijoje, Soročincuose) kursus, grįžo į Lietuvą. 1918-1920 m. dirbo pradinių klasių mokytoju Trakų apskrityje. Mokytojavo Kudonyse, Kaišiadoryse, Žasliuose (mokyklos vedėjas).

Žasliuose priglaudė pamestinuką, suteikdamas jam savo vardą ir pavardę, kuris vėliau tapo žymiu tapytoju, dailėtyrininku. 1919 m. buvo išrinktas į pirmąją Trakų apskrities švietimo ir kultūros komisiją (vėliau perrinktas) ir aktyviai joje dirbo, buvo komisijos sekretoriumi. 1920 rugsėjo 15 d. įstojo į Lietuvos karo mokyklą, kurią baigė 1921 gruodžio 18 d., įgydamas pėstininkų leitenanto laipsnį. Po baigimo paskirtas į 8-ąjį pėstininkų pulką, kur tarnavo iki 1924 m. 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. 1924 m. spalio 14 d., Krašto apsaugos ministro įsakymu, perkeltas tolimesnei tarnybai į Autobatalioną, kur ėjo įvairias pareigas – ginklininko, bataliono komendanto, naujokų komandos viršininko, bataliono adjutanto.

Nuo 1924 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete. 1926 m. sausio 1 d., išformavus Autobatalioną, tolimesnei tarnybai pervestas į kariuomenės teismą. Vėliau perėjo tarnauti į aviaciją. Pradžioje buvo oro žvalgu. 1926-1927 m. m. mokėsi Aukštuosiuose karininkų kursuose ir baigė Aviacijos skyrių. Nuo 1926 m. iki savo žūties tarnavo 4-ojoje oro eskadrilėje. Nuo 1927 m. pradžios buvo Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro adjutantas. 1929 m. gegužės 6 d. 20 val. 20 min. žuvo užstodamas kūnu A. Voldemarą per pasikėsinimą prie Valstybinio teatro Kaune. Palaidotas Veiverių kapinėse.

Pr. Gudyno  žūties vietą prieš valstybės teatrą tarpukariu žymėjo cementiniai stulpeliai su geležinėmis grandinėmis ir supiltas kapas, tačiau sovietmečiu jis buvo sunaikintas. 2011 m. gegužės 6 d. šioje vietoje  jo atminimas įamžintas atminimo lenta.

Lietuvos Sąjūdis , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra
www.cutestockfootage.com