Sambūris Bitėnuose

Autorius: Data: 2012-09-05, 13:53 Spausdinti

Sambūris Bitėnuose

Šaltas, lietingas ir vėjuotas buvo 2012 m. rugpjūčio 4-11 d. Bitėnų sambūris. Tik žinojimas, kad kažkur aukštai, virš storų, šlapių debesų pasislėpusi saulė, šildė ir stūmė slogią nuotaiką, taip pat ir sodybos šeimininkų išmintis, tolerancija ir gyvenimiška patirtis bei noras visomis išgalėmis apjungti susirinkusiųjų atvėsusias širdis ir suplėkusius jausmus…

Širdies liepsna

Gyveno senovėje drąsūs ir stiprūs žmonės, bet vienąkart atėjo kitos gentys ir išvarė juos į miško tankmę. Jie galėjo arba grįžti atgal ir kovoti iki mirties su priešais, bet tada su jais dingtų ir visi priesakai. Galėjo jie eiti ir į priekį, nepraeinamo miško tankmę. Taip žmonės sėdėjo ir galvojo. Jie nusilpo nuo liūdnų minčių, ir kai kurie net pasiūlė pasiduoti priešams į vergystę. Bet čia atsirado Danko ir įtikino žmones pabandyti pereiti baisųjį mišką kiaurai ir ėmė juos vesti. Vienąsyk griaustinis nugriaudėjo virš miško, pasidarė taip tamsu ir baisu, kad žmonės supyko ant Danko ir panoro jį užmušti. Tada jo širdyje užvirė pasipiktinimas, bet iš gailesčio žmonėms užgeso. Jis mylėjo žmones ir galvojo, kad galbūt be jo pagalbos žmonės žus. Danko praplėšė rankomis sau krūtinę, išrovė iš jos širdį ir iškėlė aukštai ją virš galvos. Ji liepsnojo skaisčiau už saulę, ir žmonės, sužavėti, vėl ėjo paskui jį. Ir dabar žmonės žūdavo, bet žūdavo be skundų ir ašarų. Danko išvedė žmones iš miško į puikią stepę. Džiaugsmingai apžvelgė jis laisvą žemę ir išdidžiai nusijuokė. O po to krito – ir mirė. Žmonės gi, džiaugsmingi ir pilni vilčių, nepastebėjo jo mirties ir nematė, kad dar rusena gretimai kūno jo drąsi širdis. Tik vienas atsargus žmogus pastebėjo tai ir, bijodamas ko-tai, užmynė išdidžią širdį koja… Ir štai ji, išsibarsčiusi į kibirkštis, užgeso… Nuo tų laikų stepėje prieš griaustinį matyti žydros kibirkštys nuo Danko širdies.

M. Gorkis. Starucha Izergil. Legendos apie Danko siužetas.

M., Chudožiestviennaja litieratura, 1986, pusl. 20-130.

*

Gal nuolatinis lietus, o gal peršlapę batai sutrukdė susirinkusiems vieningu būriu aplankyti Rambyną ir Vydūno kapą. Gal paskaitų gausa vargino ir migdė žmonių sąmonę, slopino bendravimą ir sutrukdė pabendrauti ir artimiau susipažinti su atvykusiais svečiais ne tik iš Vilkaviškio, Klaipėdos, bet ir Vokietijos.

„Kiekviena valstybė turi rūpintis išnaikinti grubumą. Kiekviena bendruomenė turi kovoti su ta negerove. Joks kolektyvas, jokia bendruomenė negali įsileisti grubumo. Tauta išauklėta grubume, turės patirti daug sunkumų ir vargų, o atvėręs grubumui duris taps karmiškai atsakingu už padarinius. Taip pat ir bendruomenininkai, kurie elgiasi grubiai, turės išgyventi sunkumus ir vargus. Grubumas yra baisus užkratas, kuris sunaikina visus susibūrimus ir bendradarbiavimą. Todėl valstybė negali klestėti, būdama grubumo mikrobų veislynu. Taip pat ir bendradarbiavimas nebus sėkmingas, jei grubumas užvaldys jo dvasią. Atminkime tai kelyje į Ateitį.“

11 Gyvosios Etikos knyga, Mir Ogniennyj (Ugninis Pasaulis), 3 d., 53.

*

Gal nuklydimas nuo Vydūno išminties pastūmėjo stovyklautojus į rytinę hatha jogą ir į perdėtą susirūpinimą savo kūnais – neliko laiko kūrybinei minčiai ir dvasiniam tobulėjimui.

„Belieka užsiminti apie hatha jogą, tai iškraipyta, supaprastinta jogos sąvokos atplaiša, ypač paplitusi Vakaruose kai pratimų pagalba atveriami žemieji centrai. Užsiėmimai hatha joga dažnai baigiasi nuprotėjimu, savižudybe, nes smegenys ir širdis nepasiruošę tokiam informacijos pliūpsniui, emocijos nesuvaldytos, sąmoningumas žemas, žinios ribotos. Žmogus neįstengia suvaldyti į jį plūstančios jėgos. Taip pat, kaip žmogus atominę energiją sugeba tik suaktyvinti, bet kol kas nemoka jos suvaldyti. Todėl jogos pratimais „prašviesėjimo“ kelias yra labai pavojingas. Maisto reguliavimas taip pat neduos jokios naudos, jei nebus žinojimo, kam to reikia.“ Svami Vivekananda. Keturi jogos keliai

*

„…dvasios auklėjimas įmanomas tik dvasios mankštinimo būdu. O tokių pratimų pasirinkimas visiškai priklauso nuo gyvenimo būdo ir mokytojo charakterio. Mokytojas visada turi būti atsargus, nepriklausomai nuo to, randasi jis tarp savo mokinių ar ne.

Savo gyvenimo būdu mokytojas gali paveikti mokinių dvasią, net jei gyvena už kelių mylių nuo jų. Jei aš būčiau melagis, tai visos mano pastangos išmokyti berniukus sakyti tiesą būtų patyrusios nesėkmę. Bailus mokytojas niekada nepadarys savo mokinių drąsiais, tas, kuriam svetimas savęs apribojimas, niekada neišmokys savo mokinių suvokti ir vertinti savęs apribojimo naudingumą. Aš supratau, kad visada turiu būti akivaizdžiu pavyzdžiu berniukams ir mergaitėms, gyvenantiems kartu su manimi. Tokiu būdu, jie tapo mano mokytojais, ir aš supratau, kad turiu būti doras ir atviras bent dėl jų.“

M. Gandis. Mano gyvenimas, Nauka, Moskva, 1969, p. 164

Gal susibūrusieji tiesiog pamiršo, kokia turtinga Mažosios Lietuvos istorija ir kiek daug per savaitę galėjome sužinoti ir pažinti, net lyjant lietui ir pučiant žvarbiam šiaurės vėjui.

„Ką likimas uždeda, reikia nešti, bet ne ko prašo pikti žmogaus troškimai.“ Vydūnas.

Paruošė Gintautas Stungurys

Daugiau nuotraukų:

http://bitenai.gindia.lt/index.php/samburis-bitenuose-2012-m

Mažoji Lietuva , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra