Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje

Autorius: Data: 2011-04-13 , 10:05 Spausdinti

Šalčininkuose lietuviai teigia besijaučią ne Lietuvoje

Lietuvos lenkams aktyviai piktinantis dėl Seime priimto naujo Švietimo įstatymo, kuriuo tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuviškai būtų dėstomos Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo temos, Vilnijos lietuviai teigia savo gyvenamose vietovėse besijaučią kaip emigrantai iš Lietuvos.

„Mes čia jaučiamės kaip išeivijos lietuviai. Mano penkerių metų vaikas sako: „Mama, važiuojame į Lietuvą, nes čia ne Lietuva“. Šiame regione vyrauja didelis nenoras mokytis lietuvių kalbos, tačiau kuo paremtas tas pasipriešinimas, aš nežinau. Aš nežinau, kodėl mūsų valdžios vyrai neįžvelgia kitų valstybių jėgų. Nes niekur, turbūt nė vienoje šalyje, nesudarytos tokios sąlygos tautinėms mažumoms taip perdėtai puoselėti savo kalbą. Ir dar kad valstybė tai išlaikytų“, – teigia Šalčininkų rajono Turgelių vidurinės mokyklos direktorė Aušra Voverienė.

Mokiniai ir mokytojai – ne mokykloje, o rekolekcijose

A. Voverienė, kuri vadovauja lietuviškai mokyklai, pirmadienį, 2011 m. balandžio 11 d., dalyvavo Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos išvažiuojamajame posėdyje į Šalčininkų rajono mokyklas. Komisijos atstovai apsilankė lietuviškame Poškonių vaikų darželyje bei Poškonių pagrindinėje mokykloje, kurie pavaldūs Šalčininkų rajono savivaldybei, taip pat lenkiškoje Jano Sniadeckio gimnazijoje bei Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžioje Šalčininkų Tūkstantmečio gimnazijoje.

Išvyka buvo siekta supažindinti išeivijos lietuvius su problemomis, kurios kamuoja Vilniaus krašte gyvenančius lietuvius, nors Lietuvos lenkai taip pat išsakė savo rūpesčius, kurių šiuo metu pagrindinis – nuo kitų metų ketinamas sulyginti valstybinis lietuvių kalbos egzaminas lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams.

Pavyzdžiui, Jano Sniadeckio gimnazijos pavaduotoja Beata Mockienė aiškino, kad mokiniai negalės tinkamai pasiruošti lietuvių kalbos abitūros egzaminams, nes iki šiol mokėsi pagal lengvesnę programą, todėl jiems dabar per dvejus metus teks perskaityti daugybę kūrinių lietuvių kalba. Ji priminė, kad valstybės vadovams buvo įteiktas prašymas su 60 tūkst. Vilniaus krašto gyventojų parašų, kuriuo reikalauta ilgesnio pereinamojo laikotarpio sulyginant valstybinio lietuvių kalbos egzamino vertinimą.

„60 tūkst. Lietuvos piliečių iš 3 mln. pareiškė savo nuomonę, bet į tą nuomonę nebuvo atsižvelgta. Juk sakėme, gerai, mes laikysime suvienodintą egzaminą, tik norime ilgesnio laiko tarpo, kad tam egzaminui pasiruoštume. Kad nebūtų jokios politikos, kad nežaistume politinių žaidimų mūsų mokinių sąskaita, nes dabar dešimtokai patiria didžiulį stresą, jie bus kaip bandomieji triušiai“, – piktinosi B. Mockienė.

Tos pačios gimnazijos pavaduotojas Aleksandras Žukas aiškino, kad pereinamasis laikotarpis, jo nuomone, galėtų trukti 10 metų, nes tik per tokį laikotarpį lenkiškų šeimų vaikai tinkamai gebės išmokti lietuvių kalbos subtilybių. Pačių mokinių nuomonės pasiklausti buvo neįmanoma, nes mokiniai ir mokytojai pagal vietos kunigo paliepimą tris dienas dalyvauja rekolekcijose.

Rekolekcijos – tai dvasinės pratybos, intensyvūs maldos, susikaupimo renginiai. Pasak mokyklos pavaduotojos B. Mockienės, jos vyksta tris dienas dukart per mokslo metus.

Lietuviai geriau žino, kokia kalba lenkams gimtoji?

Tarp mokyklos pavaduotojų bei užsienio lietuvius atlydėjusių Vilnijos draugijos atstovų, tarp kurių buvo Seimo nario Gintaro Songailos padėjėja bei kalbininkas Kazimieras Garšva, net kilo ginčas, kas iš kur atvyko ir kokia kalba Lietuvos lenkams yra gimtoji.

B. Mockienė pasiteiravo užsienio lietuvių, ar lietuvių kalba jiems yra svarbi. Jai buvo atsakyta, kad svarbi, tačiau svečiai svarstė, jog angliškai jie kalba kur kas geriau nei lietuviškai, nors lietuvių kalba ir yra gimtoji. Panašiai svarstė ir Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasparavičiūtė, kurios teigimu, Lenkijoje niekas sau neleidžia nemokėti lenkiškai, nes be valstybinės kalbos neįmanoma žengti nė žingsnio.

Į tai sureagavo G. Songailos padėjėja Nijolė Balčiūnienė pareiškusi, kad Lenkijos lietuvių sąmoningumo lygis daug aukštesnis nei Lietuvos lenkų. Kiek vėliau Jano Sniadeckio gimnazijos pavaduotoja išsakė savo nuomonę, jog esama skirtumų tarp JAV ir Lietuvos, mat į JAV suvažiavo įvairiausių tautybių žmonės, tuo tarpu esą lenkai Vilniaus krašte gyveno šimtmečius.

„Aš kalbu, kad mes iš niekur neatvažiavome“, – teigė B. Mockienė, tačiau sakinio ji nebaigė, nes K. Garšva ėmė aiškinti, kad Lietuvos lenkai atvyko iš Baltarusijos ir prieš maždaug šimtą metų iš lietuvių kalbos perėjo į gudų kalbą – tad esą gimtoji Lietuvos lenkų kalba yra ne lenkų, o gudų.

I. Gasparavičiūtė: Lenkijoje niekas sau neleidžia nemokėti lenkiškai

Nurimus ginčui Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Gasparavičiūtė pasakojo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje išgyventi be lenkų kalbos neįmanoma. Pasak jos, net jeigu rytoj Lenkijoje kas nors išleistų įstatymą, suteikiantį teisę nesimokyti lenkų kalbos, nė vienas tautinės mažumos atstovas tokia išimtimi nepasinaudotų.

„Jeigu pas mus ministras ar Seimas sakytų – nuo šiandien lenkų kalbos jūs galite nesimokyti arba nuo šiandien jūs galite mažiau mokytis lenkų kalbos – tai žinokite, mūsų tėvai neleistų vaikų į lietuviškas mokyklas. Garbės žodis, nes jie nori ne prasčiau mokėti lenkiškai, nes tuomet jiems surištos rankos, uždarytos visos durys gyventi Lenkijoje kaip pilnaverčiams žmonėms“, – pasakojo I. Gasparavičiūtė.

Anot jos, Lenkijoje niekas neleidžia sau nemokėti lenkiškai, angliškai bei lietuviškai, jei priklauso tautinei lietuvių mažumai šioje šalyje.

Lenkų darželiai augina „hitlerjugendą“?

Vėliau diskusijos persikėlė į lietuvišką Tūkstantmečio gimnaziją, kuriai vadovauja Vilnijos draugijos Šalčininkų skyriaus pirmininkas bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šalčininkų skyriaus pirmininkas Vidmantas Žilius.

Diskusijoje kalbėjęs buvęs ilgametis lietuviškos Eišiškių S. Rapolionio gimnazijos direktorius Vytautas Dailydka pasakojo, kad Vilniaus krašte, kaip anksčiau yra minėjęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševkis, išties integruotis turi lietuviai, nes rajone vyrauja vien tik lenkų kalba, o lietuviukams esą kartais net nėra pasirinkimo, į kurį darželį eiti, nes vietų būna tik lenkiškuose.

„Šiandien pasirinkimo vaikams nėra mūsų vietovėje, yra viena kalba – šešiasdešimt metų buvo rusų, dabar kita, bet mes turime integruotis į tą kitakalbę aplinką, nes žmonėms pasirinkimo nėra. Netgi sovietmečiu buvo pasirinkimas: buvo lenkiška, rusiška lietuviška – trikalbių mokyklų buvo nemažai“, – pasakojo V. Dailydka.

Jis taip pat išsakė savo nuomonę, kad lenkiškuose darželiuose yra auginamas „hitlerjugendas“, arba nieko apie Lietuvą nežinantys vaikai. Hitlerjugendas buvo Vokietijos nacionalsocialistinei darbininkų partijai priklausanti jaunimo organizacija, kurioje jaunimas buvo auklėjamas pagal Adolfo Hitlerio principus.

„Ten šiandien auginamas „hitlerjugendas“, faktiškai vaikai nuo darželio nemoka kalbos, nežino apie šitą šalį, apie Lietuvą, nieko, nors čia gimė ir augo. Aš prieškario vaikas, mane kartais šiurpas nukrečia, kai susimąstau apie šito Lietuvos krašto ateitį“, – piktinosi buvęs mokyklos direktorius.

Jam antrino ir Turgelių vidurinės mokyklos direktorė A. Voverienė, kuri, be kita ko, dar patarė šiame krašte vykstančiais įvykiais pasidomėti ir Valstybės saugumo departamentui (VSD). Pasak jos, jeigu jau mažam vaikui aišku, kad Šalčininkų rajone Lietuvos nėra, tai esą turėtų būti aišku ir politikams bei kitiems sprendimų priėmėjams.

„Mes nebeturėsime šito krašto. Jeigu mažam vaikui aišku, kad čia nebe Lietuva, nes tik mama tėtis kalba lietuviškai, o aplinkui daugiau niekas“, – teigė A. Voverienė.

Istorikas: lenkų mokiniai ant stalų rašo „Tegyvuoja Lenkija“

Tūkstantmečio gimnazijoje dėstantis istorikas Artūras Andriušaitis pasakojo neseniai iš arti susipažinęs su vadinamųjų lenkiškų mokyklų mokiniais. Pasak jo, į minimą gimnaziją vienai dienai pagal mainų programą atvyko mokiniai iš lenkiškos mokyklos, o Tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai tądien mokėsi kitoje mokykloje. Mokytojas sako vedęs pilietinio ugdymo pamoką apie Lietuvos įstatymų, Konstitucijos bei teismų sprendimų laikymąsi visoje šalies teritorijoje.

„Aš jų paklausiau, ar pritariate, kad yra kabinami dvikalbiai užrašai? Pritariame. Ar jūs žinote, kad teismų sprendimai yra įsigalioję ir nevykdomi? Visiškai pritariame. Ar jūs pritariate neteisėtai akcijos veiklai? Viskam pritariame. Naują įstatymą boikotuosime. Grynai kalba tai, ką juos moko toje mokykloje“, – pasakojo A. Andriušaitis.

Pasak jo, pamokos gale šie mokiniai jam įteikė raštą, kuriame lenkiškai buvo užrašyta: „Lenkija – mūsų šalis, tegyvuoja Lenkija, Lenkija visiems laikams“. Mokiniai esą taip pat norėjo parašyti mokytojui dedikaciją, tačiau nemokėdami lietuviškai neva paprašė Tūkstantmečio gimnazijos mokinių.

„Dar daugiau, biologijos mokytojas irgi vedė pamokas ir kokius užrašus jis rado ant suolų paliktus? „Užkonservuosime lietuvių galvas stiklainiuose“, „Lietuva – tai Lenkija“, „Tegyvuoja Lenkija“. Tokie buvo penki užrašai“, – pasakojo istorijos mokytojas.

„Mes auginame (aš nevyniosiu į vatą) antivalstybinį gaivalą, tos mokyklos – antivalstybinio gaivalo peryklos ir penktosios kolonos veisyklos. Štai, kuo tapo šios (tautinių mažumų – DELFI) mokyklos“, – pridūrė A. Andriušaitis, kuris taip pat yra Vilnijos draugijos narys ir ketina įsilieti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretas.

P.Saudargas: atmosferą kaitina politikai

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas, parlamentaras Paulius Saudargas savo ruožtu teigia manąs, kad žmonių tarpusavio santykiai gausiai Lietuvos lenkų gyvenamuose regionuose yra normalūs, tačiau atmosferą daugiausia kaitina politikai – tarp kurių didžiausias indėlis tenka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovui, europarlamentarui Valdemarui Tomaševskiui.

„Kalbant apie tautinių mažumų švietimą ir apskritai lenkų ir lietuvių padėtį Vilniaus krašte, reikia pažymėti, kad politikų, pavyzdžiui, V. Tomaševkio, interesai ir veikimas aiškiai nesutampa su tautinių mažumų ir besimokančių vaikų interesais. Jauni žmonės, gerai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą kaip tik galėtų geriau konkuruoti aukštojo mokslo ir darbo rinkoje, tačiau bandoma įtikinti kitaip. Tautų tarpusavio santykiai tame krašte yra normalūs, o atmosferą kaitina ir žmones kiršina kai kurie politikai“, – teigia parlamentaras.

P. Saudargo nuotr.

www.delfi.lt

Rytų Lietuva , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra