Šalčininkų lietuviškų mokyklų šventė „Šalčios aleliumai“

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Tradiciškai jau aštuntus metus rengiama šventė „Šalčios aleliumai“ šių metų sausio pabaigoje sukvietė Šalčininkų žemės talentus – mokinius ir mokytojus, kad dar kartą paliudytų jų meilę ir pagarbą lietuviškam žodžiui, atskleistų šiame krašte augančius jaunus kūrybingus žmones.

Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokykla, kurioje vyko meno šventė, pernai paminėjo lietuviškosios spaudos atgavimo šimtmetį, o šiemet gali didžiuotis garbingu jai suteiktu gimnazijos vardu – tai viso darnaus kolektyvo: vadovų, mokytojų ir mokinių puoselėto darbo rezultatas. Šioje erdvioje ir tvarkingoje mokykloje eksponuoti Šalčininkų rajono lietuviškų mokyklų vaikų piešinių konkurso „Mūsų kraštas“ nugalėtojų darbai; moksleivius puikiai paruošė Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė Aldona Bagdanavičienė, organizavusi konkursą, o jį parėmė “Vilnijos” draugijos Šalčininkų skyrius.
 
Gausūs „Šalčios aleliumai“ dalyviai atvyko iš lietuviškų Šalčininkų rajono mokyklų: Jašiūnų „Aušros“, Turgelių, Baltosios Vokės „Šilo“, Poškonių, Eišiškių Stanislovo Rapolionio, Dieveniškių „Ryto“, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio vidurinių ir Akmenynės, Kalesninkų, Tetėnų „Šalčios“, Butrimonių pagrindinių bei Purvėnų, Jurgelionių, Milkūnų pradinio ugdymo skyrių. Šioje gražioje šventėje svečiavosi lietuvybės puoselėtojai ir Rytų Lietuvai atsidavę akademikas Zigmas Zinkevičius, Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos centro direktorė Birutė Kurgonienė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Rytų Lietuvos grupės vadovas Alfonsas Kairys, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento direktorius Jonas Vasiliauskas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva, LR Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistė Danguolė Sabienė ir kiti.

Išsilavinimas valstybine kalba skatina rajono gyventojus rinktis lietuviškas mokyklas

Lietuvos tūkstantmečio vidurinės mokyklos mokytoja Aldona Bagdanavičienė, jau ne vieną dešimtmetį čia dirbanti, pasakojo, kaip Šalčininkų rajone keičiasi socialinė, politinė ir švietimo situacija : į  mokyklą ateina vis daugiau mokinių, atidarius mokyklą jų buvo vos per 500, dabar jau yra beveik tūkstantis. Pasak mokytojos,  vis dėlto lietuviškumas įgauna tam tikrą prasmę miestelio, rajono gyventojams, jie supranta, ką reiškia lietuviškas žodis savo tėvynėje.      

A. Bagdanavičienė mano, kad svarbiausi veiksniai, skatinantys rajono gyventojus rinktis valstybinę kalbą, yra tai, kad vaikas gautų išsilavinimą valstybine kalba ir galėtų geriau integruotis į Lietuvos gyvenimą, nes patys vaikai dalyvaudami įvairioje veikloje – tiek meninėje, tiek kultūrinėje – susipažįsta daugiau su lietuviškais papročiais, tradicijomis.

Mokytoja prisimena, kad vienu metu rajone apskritai buvo viena lietuviška mokykla – Poškonių. Prieš septynerius aštuonerius metus, kai Seime laimėjo konservatoriai ir rajone lankėsi iš Vilniaus apskrities, Švietimo ir mokslo ministerijos, Vyriausybės, buvo įkurta dvidešimt lietuviškų mokyklų, kur galėjo mokiniai gauti išsilavinimą valstybine kalba. Ji teigia, kad labai svarbu, kad rajone plečiasi lietuviškų mokyklų tinklas, kadangi nuo Šalčininkų iki Eišiškių yra 33 kilometrai ir anksčiau, kai nebuvo nei vienos lietuviškos mokyklos, vaikai neturėjo jokios galimybės gauti išsilavinimą.

A. Bagdanavičienė, kaip ir kiti mokytojai Šalčininkuose bei kitose rajono mokyklose, dirba, jei taip būtų galima pasakyti, didelės arba žiaurios konkurencijos sąlygomis, kai konkurentai yra ir valstybinės lietuviškos, ir lenkiškos mokyklos, kurios siekia ir pirmokus, ir kitų klasių mokinius suvilioti arba į lenkišką, arba į lietuvišką mokyklą. Mokytoja teigia, kad anksčiau vykdavo agitacija, kuri ir šiuo metu tebevyksta lenkiškose mokyklose. Lietuviškose mokyklose stengiamasi to nedaryti, nes norima, kad patys tėvai suprastų ir sąmoningai pasirinktų. Taip pat ji mano, kad lenkiškos mokyklos nori išlaikyti lenkų visuomenę, pavyzdžiui, darželiuose jie agituoja vaikus pereiti, sakydami, kad ir lenkiškose mokyklose vaikai galėtų mokytis ir gauti susijusį su valstybine kalba išsilavinimą, be to, jie stengiasi išsaugoti Lenkijos paramą ir knygomis, ir drabužiais, ir netgi finansinę bei skirdami daugiau lėšų maitinimui.

Neaiški apskričių perspektyva

Politinį Šalčininkų gyvenimo veidrodį mokytoja šitaip įvardija: savivaldybei plačiausiai atstovauja lenkų rinkimų akcija, liberaldemokratai, koservatoriai turi tik vieną vietą, todėl oponuojančių partijų yra mažuma, be to, visame rajone yra Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politika, tiek savivaldybėje visi darbuotojai, tiek seniūnijose yra šios akcijos atstovai, netgi mokyklose stengiamasi, kad būtų jų atstovų. Visuose valstybinių įstaigų sluoksniuose ir pačiame kultūriniame gyvenime stengiamasi, kad būtų daugiau akcentuojama lenkų kultūrinė politika ir lietuviškų mokyklų nekviečia į šventes.

Mokytoja nori tikėti, kad šiuo metu valdžia – Seimas, Vyriausybė, Apskritis – išlaikytų dabartinį lietuviškų mokyklų tinklą. Tačiau ji lieka sunerimusi, jeigu būtų panaikintos apskritys ir tos mokyklos neturėtų steigėjo, tuomet jos paprasčiausiai sužlugtų arba savivaldybė jas sužlugdytų; rajone yra vienas didžiausių mokyklų  tinklų Lietuvoje, t. y. per 70 lenkiškų, lietuviškų ir rusiškų mokyklų. Taigi lietuviškos tiesiog sunyktų, jų neliktų, būtų ypač dideli nuostoliai.

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfonsas Petrukevičius, kalbėdamas apie Šalčininkų
rajoną, valstybinę kalbą, švietimą 2005 metais visas viltis deda į naująjį švietimo ir mokslo ministrą, kuris jau anksčiau dirbo šioje srityje. Anot A. Petrukevičiaus, visa viltis, kad apskritys nebus panaikintos, priešingu atveju, ateitų labai liūdni laikai ir švietimas pereitų rajono žiniai. Tylomis būtų proteguojamos lenkų mokyklos ir visokiais oficialiais ir neoficialiais būdais naikinamos, žeminamos lietuviškos, o tai išgelbėti gali tik viešumas, nors spauda apie tuos dalykus nekalbėtų, tačiau gali kalbėti „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“ ir „Voruta“.

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas dr. K. Garšva teigia, kad Vyriausybės programoje numatyta 2006 metais ne apskritis panaikinti, o švietimą perduoti rajonams – tai būtų švietimo sunaikinimas. Todėl bus bandoma susitarti derybomis: balandžio 2 dieną vyks koferencija, kuriai parengtas projektas bus svarstomas.

Moksleiviams ir mokytojams netrūksta kūrybingumo, tačiau mokyklos dar daug ko stokoja

Kalesninkų pagrindinės mokyklos Purvėnų pradinio ugdymo skyriaus mokytoja Rasa Malinauskaitė mano, kad nėra labai daug problemų, tačiau trūksta sporto inventoriaus, įvairiausių žaidimų, žaislų priešmokyklinio ugdymo klasės vaikams, reikia atnaujinti, remontuoti patalpas.

Turgelių vidurinės mokyklos Akmenynės skyriaus vedėjai Olga Martinkevič, turbūt kaip ir visur, trūksta vaikų, bet šiemet nėra prasčiausia situacija, blogiau gali būti kitąmet, nes kol kas yra 30 vaikų ir penki komplektai, reta, kad turi priešmokyklinukų ir pradinukų. Vedėja nepatenkinta, kad lietuviška mokykla yra po vienu stogu su lenkų mokykla.

Mokytoja Jolanta Norkūnienė džiaugiasi pernai su mokytoja Inga Rusakiene įkurtu moksleivių teatru, nes turėdamos mokykloje mokytojų teatrą, nusprendė, kad reikėtų ir vaikučius suburti: pernai vyko pirmas spektaklis pagal A. Liobytės „Kuršiuką” ir parodyta premjera „Vaivorykštės tiltai” Grigiškėse. Šiemet planuojama vėl ten dalyvauti ir kitą spektaklį pastatyti su dešimtokais ir vienuoliktokais, kurie geranoriškai ir džiaugsmingai visa priima. J. Norkūnienė, dėstanti chemiją, sako, kad chemija ir teatras labai glaudžiai susiję, nes jeigu žmogus širdyje kažką turi, tai nesvarbu ar jis yra chemikas, ar matematikas, ar lituanistas. „Šalčios aleliumų“ šventėje šis teatras vaidino V. Žilinskaitės „Prie pragaro vartų“, taip pat bendradarbiaujant su choreografijos mokytoja mergaitės šoko pagal „Baltaragio malūną“. Ateityje teatro įkvėpėja sieks tobulėti ir planuoja pirmiausia ruošti mažiukus, penktokėlius, šeštokėlius, ir auginti talentus.

Mokyklos šiemet pagerbs Lietuvai nusipelniusius žmones

Eišiškių Stanislovo Rapolionio vidurinės mokyklos mokytojas Vytautas Dailidka samprotauja apie žmogų savame krašte, kuris turi visuomet susirasti sau darbą, todėl mokytojas įkūrė mokykloje kraštotyros muziejų.

Pasak V. Dailidkos, šiais metais sukanka 450 metų, kai mirė S. Rapolionis, todėl nusprendė švęsti jubiliejų mokykloje. Jau kalbėta ir su departamento direktoriumi, kuris padės, parems surengti kalbos šventę gegužės 13-ąją. Be to, šiais metais M. K. Čiurlioniui sukaks 130 metų, todėl mokyklos tradicinei šventei mokytojas parengė projektėlį, klausimyną viktorinai – tokius renginėlius nori parengti ne tik savajai mokyklai, bet ir visoms trims miesto mokykloms. Su nacionaline M. K. Čiurlionio vardo menų mokykla S. Rapolionio vidurinė labai gražiai bendrauja, ketinama vasarą surengti plenerą, parodėlę, skirtą M. K. Čiurlioniui, o pabaigoje surengti ekskursiją į Druskininkus, Kauną.

Rytų Lietuvos moksleiviai turi susipažinti su visa Lietuva

Poškonių pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Žibartienė pasidalijo mintimis apie mokyklos perspektyvas.Šiemet mokykla išleis šešiolika dešimtokų, o į pirmą klasę atėjo tik septyni. Mokiniai atvažiuoja iš kitų rajonų, netgi iš Švenčionių, tačiau gražioje mokykloje, kur geros sąlygos mokytis, pasienio užkardos darbuotojų nėra.

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Rytų Lietuvos grupės vadovas A. Kairys samprotavo, kaip įgyvendinama Rytų Lietuvos socialinės plėtros programa. Programa yra nutraukta 2003 metais ir paskelbtas švietimo ir kultūros įstaigų konkursas. Pasak A. Kairio, pagrindinis dėmesys dabar turėtų būti skirtas lietuvybei puoselėti per meno kolektyvus, t. y. per jų aprūpinimą tautiniais kostiumais, lietuviška grožine literatūra. Rytų Lietuvos moksleiviai nepažįsta visos Lietuvos. Tarkim, jie gerai galbūt pažįsta Lenkiją, kadangi yra įvairios organizacijos, kurios remia lenkiškas mokyklas, organizuoja ekskursijas į Lenkiją ir t. t. To negalime pasakyti apie lietuviškas mokyklas. Todėl dabar galvojama apie rytus – vakarams, vakarus – rytams ne plačiąja šio žodžio prasme, o siauresne, Lietuvos.  A. Kairys mano, kad pagal tą programą daugelis lietuviškų mokyklų moksleivių praplės savo akiratį, pažins vakarų kraštą, t. y. visą Lietuvą.

Teatras, šokis, daina padeda mokytis valstybinės kalbos

Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos mokytoja, dramos būrelio vadovė Vilma Kiselytė atvyko iš Vadoklių, Prezidento A. Smetonos tėviškės. Ji nuo 2000 metų dirba Dieveniškėse, moko lietuvių kalbos vyresniųjų klasių mokinius, kurie visi šneka lietuviškai, nes ši kalba mokykloje yra gimtoji, tačiau moksleivių yra labai mažai. Pasak mokytojos, mokykloje problemų yra tokių pat kaip visoje Lietuvoje: vaikai mažai skaito, nors knygų ir laikraščių netrūksta, biblioteka gausi, tiesiog vaikai yra pernelyg užimti ir visur nesuspėja: mokykloje yra labai daug būrelių, o kadangi klasės yra mažos, mokytojos kviečia vaikus tai pas vieną, tai pas kitą. Dauguma vaikų ateina į šią mokyklą labai norėdami mokytis. Mokyti lietuvių kalbos reikia daugiau kompiuterinių programų, pavyzdžiui, žaidimų su skyryba, rašyba, kirčiavimu, mokyklai reikėtų ir prenumeruojamų žurnalų.

Jurgelionių pradinio ugdymo skyrius parengė programėlę „Baltieji vaikeliai“, mokiniai skaitė R. Skučaitės eiles apie žiemą, dainavo baltąją dainelę ir šoko polką. Mokytoja Ingrida Jakimavičiūtė paruošė skaitovus, Olga Pogorelova parengė šokį, parinko dainelę, o viską į bendrą programą sudėjo Ilona Šedienė. Mokytojos su vaikais kartu siuvo rūbus, kostiumus, kepuraites ir kurpaites. Skyrius, kuriame dirba trys mokytojos, egzistuoja ne prasčiau negu lenkų mokyklos, šiemet viskuo apsirūpino pats, o iki šiol jį paremdavo Tautos fondas, be to, aktyvūs mokytojai, dalyvaujantys projektuose, kokiuose tiktai gali, ir kokį šeštadalį prašomos sumos gauna iš savivaldybės, ministerijos ir vasaros vaikų poilsiui šiokį tokį finansavimą , dar paremia Cingų fondas viena kita ekskursija per metus iki Vilniaus, prie jūros važiuojant prideda ir tėvai.

Didžiausia Šalčininkų rajono mokykla tampa lietuvybės traukos centru

„Šalčios aleliumai“ šventės šeimininkas, Lietuvos tūkstantmečio mokyklos direktorius Vidmantas Žilys pasidžiaugė, kad mokykla sugebėjo įrodyti esanti geriausia šitame krašte, verta mokyklos gimnazijos statuso ir pernai metais jai buvo suteiktas gimnazijos vardas – dabar vadinsis Lietuvos tūkstantmečio gimnazija ir šiais metais bus įregistruotas statusas. Mokyklos augimas dabar stabilizavosi ir antri metai mokinių skaičius nekinta, t. y. 924. Nors Lietuvoje gimstamumas mažėja, taip pat ir Šalčininkų rajone, bet ši mokykla gausiausia (rusiškoje mokosi apie 300, lenkiškoje – daugiau kaip 800 moksleivių). Mokyklos direktorius mano, kad ateityje mokinių skaičius neturėtų augti, nors tėvai nori, kad vaikai įgytų išsilavinimą lietuviškoje mokykloje. Po vidurinių mokyklų kreditacijų iki 2012 metų, kai jos nebus teikiamos Dieveniškėms ar Jašiūnams, gal tuomet mokykla turėtų didėti, bet ar būtų galima visus mokinius sutalpinti. Mokyklos projektinis pajėgumas yra 816 vietų.

Šis renginys, Kovo 11-osios, Vasario 16-osios minėjimai, Naujųjų metų programa yra mokyklos traukos centras, tai rodo šventės metu sausakimša salė. Ir kituose renginiuose čia gausiai dalyvauja atvykę iš aplinkinių vietovių, miesto. Į „Šalčios aleliumai“ sausio paskutinį šeštadienį Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio mokykloje jau aštunti metai atvyksta visi lietuviški kolektyvai, atveža savo sukurtą keramiką, rankdarbius, dainas, šokius.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra