Sąjūdis – Baltijos kelias – Kovo 11-oji

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Minint Baltijos kelio 17–ąsias metines Lietuvos Sąjūdis pakvietė į knygų parodą „Sąjūdis – valstybės atkūrimo kelyje“. Ji surengta Vilniuje, Sąjūdžio salėje.

Pasveikinęs susisirinkusiuosius į parodos pristatymo renginį – o jų buvo gausu, kai kam net neliko vietos sausakimšoje salikėje – Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas, Seimo narys Rytas Kupčinskas priminė, jog apie Sąjūdį, jo veiklą atkuriant Nepriklausomybę, įtvirtinant ją, išleista daugybė knygų. Parodoje pateikta tik jų dalis, atvyko būrelis iš daugelio autorių, tarp jų Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis.

Jo knygas plačiau apžvelgė akad. prof. habil. dr. Antanas Tyla. Sąjūdžio atsiradimas ir Lietuvos laisvės idėjos iškėlimas, sakė jis, vedė mus į Baltijos kelią, į Kovo 11–ąją. Blogį, kuris buvo suformuotas Molotovo – Ribentropo paktu, naikino žmonės, susitelkę į Sąjūdį. Knygose matome veilą, kaip buvo naikinamas tas blogis. „Atgavę viltį“ (1990, 1991), „Laisvės byla“ (1992), „Žemė“ (1994), „Lūžis prie Baltijos“ (1997), „Kryžkelė“ (1998), „Kovo 11–osios aktas“ (2000), „Sunki Laisvė“, 3 tomai (2000), „Ir vėl Lietuva! 10 metų“ (2000), „Kovos ir pergalės dešimtmečiui“ (2001), „Būta ir pasakyta“ (2002), „Pusbrolis Motiejus. Knyga apie Stasį Lozoraitį iš jo laiškų ir pasisakymų“ (2002, 2003), „Atpirkimas. Sausio 13–oji dokumentuose“ (2003, 2004), „Nauji dokumentai apie Sausio 13–ąją“ (2003), „Lietuvos kelias į NATO“ (2005), „Kovo 11–osios vertinimai laiko perspektyvoje“ (1990 – 2005) – prof. V. Landsbergio parašytos ir sudarytos knygos. „Niekas geriau neatspindi Lietuvos istorijos kaip pačių įvykių dalyvių šaltiniai, – kalbėjo prof. A. Tyla. – Kaip istorikas galiu tik padėkoti profesoriui Vytautui Landsbergiui, kad jis, turėdamas tokią didelę politinio darbo naštą, sugebėjo sukaupti tuos šaltinius ir palikti ateičiai“.

Prof. V. Landsbergis savo žodį Sajūdžio salėje pradėjo nuo  išskirtinio nūdienos įvkykio – ištikimo Lietuvos pareigūno Pociūno žūties Baltarusijoje. Jo atminimas pagerbtas minute tylos.
Buvęs Sąjūdžio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas dalijosi prisiminimais, samprotavimais, įžvalgomis, vertinimais. Pateikiame glaustą jų atpasakojimą.
Sąjūdžio pakilimo laikotarpiu ir vėliau, po Kovo 11–osios, sakė prof. V. Landsbergis, pagrindinė mintis tų, kurie norėjo Lietuvai blogo, buvo, kad „jie“ suskils, susipriešins, bus suardyti iš vidaus. Iki šiol tebetrunka sąmokslas, kaip paklupdyti Lietuvą ant kelių – ir būtent per skaldymą, supriešinimą, per valstybės valdžios dezintegraciją… Sausio 13–ąją pavyko atsilaikyti. Ir dar ne vieną kartą pavyko atsilaikyti. Ir toliau reikia atsilaikyti, nepaisant, kad esame ir NATO tam tikroje apsaugoje, jeigu mus pultų karinė jėga, ir Europos Sąjunga mus yra priėmusi, mes dalyvaujame – visateisiai nariai. Bet niekas mūsų neapsaugos nuo to paties sąmokslo su agresija iš vidaus.

Esame tartum ir pasiekę daug, bet ne tiek pat daug tautos, visuomenės vidinės konsolidacijos požiūriu. O gal priešas kiek net daugiau pasiekęs, lyginant su anais tokiais gražiais ir veiksmingais Sąjūdžio bei Kovo 11–osios laikais.

Kad Lietuvos istorija nebūtų apmeluota, gal turės reikšmės ir mūsų išleisti dokumentai. Matyt, gali būti padaryta gerokai daugiau, norėtųsi, kad istoriją tiriančios institucijos darbuotųsi skelbiant tuos dokumentus su Lietuvos valstybės vertais komentarais, nes, žiūrėk, tai šen, tai ten išlenda kitos šalies, anksčiau buvusios arba vėl grįžtančios į senas vėžes, žodynas, o per žodyną ir ideologija, ir klaidinimas.
Matome, jog stebintieji mus su nedraugiškais tikslais randa būdų ir mėgina paveikti žmones, kurie sąmoningai ar nesąmoningai pačioje Lietuvoje prisideda prie vertingiausių dalykų griovimo, apvertimo. Ir Sąjūdžiui suteršti buvo išleistas ir tiražuotas, į rusų kalbą masiškai verčiamas „Durnių laivas“. Unikaliai laisvės kovai – partizanų kovai – suteršti pasirodė jauno, nieko nežinančio ir nenorinčio žinoti rašytojo keistas romanas, o paskui kažkokia pjesė apie Nepriklausomybės laikų Lietuvą, kurios visi veikėjai yra keistuoliai arba puskvailiai. „Tai galbūt susilauksime ir tokio pobūdžio knygų apie Sausio 13 – ąją, ir apie visus kitus istorijos atramos taškus, kurie iš tikrųjų iki šiol palaiko Kovo 11 – osios Lietuvą?“ – klausė prof. V. Landsbergis.

Ekspozicijoje pateikti dr. Romo Batūros veikalai „Lietuvos Sąjūdis ir valstybės atkūrimas“, „Baltijos kelias – kelias į laisvę“, „Siekiant Nepriklausomybės. Lietuvos Sąjūdžio spauda, 1988–1991“. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas dr. Napaleonas Kitkauskas, vertindamas šio istoriko darbus bei asmenybę, pabrėžė, jog jis ir sovietmečiu stengėsi koreguoti neigiamą požiūrį į mūsų tautos praeitį, priešinosi mėginimams iškraipyti Lietuvos istoriją. Neatsitiktinai dr. R. Batūra vėliau atsidūrė pirmosiose Sąjūdžio gretose, tapo jo tarybos pirmininku. Dabartinis Lietuvos Sąjūdžio vadovas R. Kupčinskas pažadėjo prašyti, reikalauti, kad svarbiausi dr. R. Batūros veikalai būtų pakartotinai išleisti, nes jau nebėra kur jų gauti.

„Kultūros barų“ žurnale pernai ir šiemet paskelbta serija Virgilijaus Čepaičio publikacijų „Su Sąjūdžiu už Lietuvą“. Pasak autoriaus, Lietuvos Nepriklausomod Valstybės Atkūrimo Akto signataro, buvusio Sąjūdžio atsakingojo sekretoriaus, spalio–lapkričio mėn. Turėtų pasirodyti jo nemažos apimties (apie 400 puslapių) knyga.

Dokumnetinė apybraiža, publicistika, lyrika – vardijo mėgstamiausius savo kūrybos žanrys Edmundas Simanaitis. Ko tik jo nepatirta, kokiose tik veiklos srityse nesireiškia ir nesireikšmina. „Tauro“ apygardps partizanas. Sovietinių lagerių Kazachstane kalinys. Energetikos inžinierius. Jonavos rajono meras. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos viceministras. Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas. Ir dabar jam, 75–metį atšventusiam jaunatviškam žmogui, Lietuvos žurnalistų draugijos anriui, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos garbės nariui, nuolat darbymetis. Kaip teigė istorikė dr. Anastazija Kairiūkštytė, E. Simanaitis išgyvena ir dėl mūsų valstybės politikos, ir dėl ekonomikos, ir dėl kultūros, kitų reikalų, pilietiškai į juos atsiliepia. Devyniolikos knygų, kelių šimtų straipsnių spaudoje autorius tęsia darbus.

Aktyvi Sąjūdžio dalyvė Dzūkijoje – rašytoja Emilija Liegutė. „Rašytoja, pati jutusi nuostabią Sąlūdžio dvasią, ją puikiai perteikė skaitytojams“, – per parodos pristatymą kalbėta apie E. Liegutės knygas „Dešimtokai“, „Baltoji moteris“. Labai palankiai įvertinta Algio Rupainio 1990–2005 metų publicistikos knyga „Laisvės keliai ir klystkeliai“.

„Vilniaus rajone dirbome rizikuodami daugiau negu kiti, – pasakojo šiame rajone, Juodšiliuose, Sąjūdžio grupę įkūręs Vaclovas Dzedulionis. – Juodšiliuose buvo sovietų karinis dalinys. Į jį atveždavo civilinių drabužių, kad perrengtų karius“.

Tai bei daug kitų įdomių dalykų V.  Dzedulionis aprašo šiemet išleistoje knygoje „Iš sąjūdiečio užrašų“. Anksčiau pasirodė jo, kaip paantrašte pristato autorius, Posmuotų žodžių rinktinė – „Tarp buities ir būties“.

Į susirinkusiuosius Sąjūdžio salėje kreipėsi monsinjoras Alfonsas Svarinskas, daug metų tarp išeivių gyvenęs publicistas Vilius Bražėnas. „Iš tolo jūsų žygdarbiai atrodė dar didesni, negu jūs patys matėte. Baltijos kelias – vienuoliktasis pasaulio stebuklas“, – sakė V. Bražėnas.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra